Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras
Šarūnas Birutis

Vienas iš didžiausių []
istorinį paveldą niokojančių faktorių yra autotransportas. Europos miestų patirtis rodo, kad atsikratyti šios problemos galima įrengus metropoliteną. Kai kurių miestų metropolitenų stotys tarnauja kaip archeologinių radinių muziejai. Vilniaus senamiestyje metropoliteno stotys taip pat galėtų atlikti šią funkciją.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Darbo partijos įkūrėjas
Viktoras Uspaskich

Visuomenės raginimą []
priimti politinį sprendimą statyti Vilniuje metropoliteną vertinu palankiai. Mūsų partija visada su tais, kurie tiek protu, tiek darbu prisideda prie žmonių ir šalies gerovės kūrimo.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas
Rolandas Paksas

Naujos idėjos yra []
amžinasis žmonijos progreso variklis. Metro idėja Vilniuje – viena iš tokių. Žmonija dvidešimtame amžiuje įgyvendino drąsiausias idėjas, kurios atrodė neįgyvendinamos. Linkiu, kad metro idėja virstų kūnu ir požeminis transportas sostinėje tarnautų ateities kartoms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vicepirmininkas
Valentinas Stundys

Metropolitenas, kaip []
Vilniaus viešojo transporto sistema, mūsų programoje buvo numatyta 2008 metais, tačiau prieštaraujant koalicijos partneriams, į Vyriausybės programą nebuvo įtraukta. Nagrinėti šios sistemos realizavimo galimybę yra būtina tam, kad Vilnius būtų darniai plėtojamas ir mūsų sostinė taptų modernios valstybės veidu.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas
Eligijus Masiulis

Liberalai vertina []
individualumą ir pagal galimybes važinėtų individualiu transportu, bet individualus transportas didina transporto kamščius ir viena iš galimybių nesėdėti automobilių spūstyse – statyti metropoliteną. Metro pagelbės ir individualaus transporto gerbėjams, nes gatvės bus laisvesnės. Tačiau šios statybos turi būti įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir jose turi dalyvauti privatus investuotojas.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Bronius Bradauskas

Mano žiniomis, []
pasaulinės finansinės institucijos orientuojasi į ilgalaikius ir ekonomiškai efektyvius objektus. Vilniaus metropoliteno projektas, kurį palaiko visuomenė, gali būti patrauklus užsienio investuotojams.
Manyčiau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas palaikytų Vyriausybės sprendimą – pradėti strateginio investitoriaus paiešką ir šio projekto įgyvendinimo organizavimą, nes tai leistų papildyti Lietuvos biudžetą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Ričardas Malinauskas

Sostinėje pasireiškia []
visų Lietuvos žmonių interesai, nes čia sukoncentruotos valstybinės, valdžios, mokslo, švietimo, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos, kurių paslaugomis naudojasi visi šalies gyventojai. Čia vyksta tarptautiniai renginiai ir turizmas. Metropolitenas užtikrintų į Vilnių atvykstančių žmonių patogų, greitą ir saugų susisiekimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Audrys Antanaitis, Rimvydas Jasinavičius,
Domas Petrulis, Juozas Zykus

Pabėgėlių antplūdis sudrebino senutę Europą. Pasididžiavimą savo humanizmu keičia realybė, kuri, pasirodo, yra gana šiurpi.

Milijonas atvykėlių nepažįsta ir dažnai nepripažįsta mūsų tvarkos, nelabai nori dirbti ir pagarbiai elgtis su mūsų moterimis. Tačiau ir šiandien tebelieka viltis, kad galbūt kažkada ateityje jie įsilies į Europos darbo rinką ir išjudins stagnuojančią ekonomiką.

Ar ši viltis pagrįsta?

Apie tai diskutuoja Regionų plėtros forumo vadovas prof. Rimvydas Jasinavičius, Seimo narys Domas Petrulis bei Metro sąjūdžio vadovas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Juozas Zykus,
Rimantas Micka, Valentinas Bukauskas

Nuo 1994-jų metų Lietuvoje atsirado tūkstančiai kaimo ir miesto bendruomenių. Tiesa, jei genys yra margas, tai bendruomenės dar margesnės. Vienos susikūrė už, kitos – prieš, trečios – pinigams įsisavinti, ketvirtos – savo gyvenamą aplinką sutvarkyti.

Daugybė bendruomenių susikūrė prieš pat Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą – pakvipo naujais pinigais.Tačiau kas bus, kai tie pinigai apie 2020-uosius baigsis?

Apie tai kalbasi Vilniaus miesto bendruomenių asociacijos pirmininkas Rimantas Micka, Seimo narys Valentinas Bukauskas bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Sausio 18-22 dienomis „Metro sąjūdžio“ būstinėje lankėsi:

  • Juozas Dingelis – Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas.

  • Arminas Lydeka – Seimo narys, politologas, protokolo ir etiketo žinovas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

  • Rimvydas Jasinavičius – ekonomistas, inžinierius, verslo konsultantas, technikos mokslų daktaras, dėstytojas.

  • Jonas Rimantas Glemža – Lietuvos architektas, paveldosaugininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

„Metro sąjūdžio“ atstovai taip pat buvo susitikę su Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovu Daliumi Gedvilu bei Vilniaus vicemeru Linu Kvedaravičiumi, su kuriuo diskutavo apie transporto problemas.

Audrys Antanaitis, Rimvydas Jasinavičius, Juozas Zykus

Per dvylika metų Lietuva iš Europos Sąjungos gavo nemažai paramos. Už ją puošėme miestelius, statėme suolelius, remontavome kultūros centrus.

O ar įdėjome bent kiek šios paramos į sritis, kurios leistų mums geriau gyventi tada, kai ši parama pasibaigs? Panašu, kad nelabai? Kodėl? Ir ką darysime kai iš remiamos šalies tapsime šalimi donore?

Apie tai laidoje Audrys Antanaitis kalbasi su Regionų plėtros forumo vadovu prof. Rimvydu Jasinavičium bei „Metro sąjūdžio“ vadovu Juozu Zykum.

Sausio 14 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko greitųjų šachmatų turnyras Česlovo Juršėno taurei laimėti. Prie lentų sėdo 12 šio žaidimo aistruolių. Po 3 valandas trukusių kovų nugalėjo Tomas Barškys, antra liko Marija Kartanaitė, o trečiąją vietą užėmė „Metro sąjūdžio“ narys, teisininkas Antanas Klimkevičius.

Taip pat šią savaitę, sausio 13 d., vyko Vilniaus bendruomenių asociacijos renginys, aktualiems klausimams nagrinėti. Jame dalyvavo ir „Metro sąjūdžio“ bei Justiniškių bendruomenes atstovas Audrius Čepulis.

Su naujų metų pradžia pristatome naują rubriką – Savaitės įvykiai, kurioje kiekvieną penktadienį stengsimės trumpai atspindėti „Metro sąjūdžio“ veiklą per praėjusią savaitę.

Sausio 4–8 dienomis „Metro sąjūdžio“ būstinėje lankėsi ir su metro idėja išsamiau susipažino Vilniaus miesto tarybos narys liberalas Kasparas Adomaitis, Seimo narys Darius Ulickas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, liberalas Dainius Vaičiūnas.

Didelį dėmesį skyrėme darbui su Specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektu. Jo tobulinimui Seimo paskirta darbo grupė darbą baigė ir vyksta rezultatų aptarimas. Tikimasi, kad Seimo pavasario sesijos metu įstatymas bus priimtas.

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.Bendradarbiaudami su „Alko radiju“ pristatome nauja laidų ciklo „Verslo balsas“ laidą.

Šios laidos tai pirmosios kregždės pranešančios, kad jau ne už kalnų ta diena, kuomet Alkas.lt portale pasigirs šiuo metu kuriamo „Alko radijo“ šaukiniai.

Ekonomikos ekspertai tvirtina, kad po 3–5 metų pasaulio laukia nauja krizė.

Lietuvai ji bus ganėtinai skaudi, nes maždaug tuo metu baigsis arba labai sumažės Europos Sąjungos (ES) parama. Lietuva iš šalies gavėjos turės tapti šalimi donore. Ar esame tam pasiruošę? Ar bent suprantame, kad tam turime ruoštis?

Politikai darnaus vystymosi supratimo neturi. Jie mano, kad specialiuosius klausimus išmano patys, o specialistai reikalingi ne tam, kad teiktų siūlymus, bet pagrįstų jų – politikų –teiginius – taip „Alko radijo“ laidoje „Verslo balsas“ teigė Vilniaus miesto tarybos narys, Miesto planavimo ir plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Liutauras Stoškus.

Laidoje taip pat dalyvavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius bei „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus. Pasak M. Statulevičiaus, ta plėtra, kuri vyko praeitame dešimtmetyje tikrai nevadintina darnia, o savivaldybė iki šiol neturi įrankiu tai plėtrai valdyti. „Tuo metu tikrai buvo taškinė plėtra, vyko miesto plitimas į pakraščius, gaunami pigūs sklypai, keičiama jų paskirtis, gyventojams parduodama pigiai ir greitai su visomis iš to išplaukiančiomis problemomis“ – teigė LNTPA prezidentas. Pašnekovo nuomone, situaciją galėtų pakeisti Infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio projektas šiuo metu svarstomas Seime.

Spalio 29 – 30 dienomis Prahoje vyko Europos statybos inžinierių sąjungos (ECCE) 62-asis suvažiavimas.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungai (LSIS) atstovavo gausi delegacija, kurią sudarė LSIS pirmininkas Kęstutis Kurlys, LSIS vykdomasis direktorius Vincentas Stragys, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) direktorė Nijolė Kikutienė, VTDK Strateginės plėtros sk. vedėja Ana Aleknavičienė ir VšĮ „Vilniaus metro“ atstovas bei LSIS Vilniaus klubo pirmininko pavaduotojas Audrius Čepulis.


LSIS delegacija su ECCE pirmininku. Iš kairės į dešinę: A. Čepulis, A. Aleknavičienė, K.Kurlys, ECCE prezidentas Wlodzimierz Szymczak, N. Nijolė Kikutienė, V. Stragys.

Vilniuje naujuoju miesto centru vadinamoje teritorijoje kyla didžiuliai biurų pastatai, statybos numatomos ir buvusių Sporto rūmų vietoje, Šnipiškėse, taip pat Pilaitės prospekto apylinkėse. Jau dabar stipriai apkrautose arterijose automobilių srautai neišvengiamai dar labiau didės. Tačiau nei specialistai, nei miesto valdžios atstovai veiksmingo būsimų problemų sprendimo būdo nesiūlo.

Portale delfi.lt publikuotame straipsnyje kalbinti specialistai užsimena apie dviračių infrastruktūros tobulinimą, automobilių dalinimosi paslaugų plėtrą ar eismo pertvarkymą, bet vargu ar patys respondentai tiki šių priemonių sėkme.

Juozas Zykus „Metro sąjūdžio“
valdybos pirmininkas

Audrys Antanaitis kalbasi su „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininku Juozu Zykumi, kuris yra šventai įsitikinęs, kad 2024-ais metais Vilniuje tikrai pradės važinėti metro traukiniai!






Vyriausybei priėmus nutarimą leisti privačioms struktūroms inicijuoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, pirmieji tuo pasinaudojo asociacijos „Metro sąjūdis“ aktyvistai, pateikę Centrinei projektų valdymo agentūrai siūlymą pradėti Vilniaus metro statybas. Pirmoji 8,0 km ilgio metro linijos atkarpa tarp Pilaitės ir Centro galėtų atsirasti jau po 7 metų. Tai maždaug penktoji dalis metropoliteno sistemos, reikalingos tokiam miestui kaip Vilnius.

Lilis – miestas Prancūzijos šiaurėje, netoli sienos su Belgija. Lietuvoje Lilį išgarsino čia vykęs 2015-ųjų Europos krepšinio čempionatas, kuriame mūsų rinktinė iškovojo sidabro medalius. Tačiau miestas išsiskyrė ne tik neregėto Europoje dydžio krepšinio arena, bet ir puikiai veikiančia metro sistema.

Lilyje nuo 1983 m. veikia automatinis metro. Toks metro išskirtinis tuo, kad jo traukiniai valdomi be mašinisto, o platformas ir vagonus skiria stiklinės durys, atsidarančios tik traukiniui sustojus. Šiuo metu Lilio metropolijoje veikia dvi metro trasos. Visa pirmoji linija atidaryta 1984 m. (darbai vykdyti nuo 1978 m.). Antroji linija veikia nuo 1989 m, o 2000 m. buvo išplėsta 18,5 km ilgio ruožu.


Diskusjos dalyviai (iš kairės): A. Vileikis, G. Paviržis, J. Imbrasas, A. Matulevičius ir J. Zykus

Trečiadienį, paskutinę rugsėjo dieną, „Vilniaus metro“ būstinėje lankėsi buvę Vilniaus vadovai – Algirdas Vileikis, Gediminas Paviržis ir Juozas Imbrasas. Prie apskrito stalo buvo aptartos miesto transporto problemos, taip pat naujų transporto rūšių diegimo galimybės. Pokalbyje taip pat dalyvavo „Vilniaus metro“ vadovas Juozas Zykus ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės prezidentas Algimantas Matulevičius.

Štai keletas šio pokalbio minčių.

Ar parlamentaras Gintaras Steponavičius – Vilniaus metro idėjos šalininkas?

Politikas sako, jog valdžia neturi teisės metro idėjai sakyti „ne“. Tiek Seimas, tiek Vilniaus savivaldybė privalo palaikyti perspektyvias iniciatyvas.

Juk transporto spūstys Vilniaus mieste – užtektinai didelės. Vilniečiai ir sostinės svečiai užtektinai daug laiko praleidžia transporto „kamščiuose“. Patiriami ne tik moraliniai, bet ir materialiniai nuostoliai. Be to, Lietuvos ekonomika dinamiška. Transporto grūstys, jei neieškosime išeičių, tik didės. Todėl politikas sveikina metro statybų Vilniaus mieste iniciatorius. Metro statybų idėją jis laiko rimta alternatyva kitoms šiuo metu puoselėjamoms transporto rūšims.

Videointerviu su parlamentaru Gintaru Steponavičium.