Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras
Šarūnas Birutis

Vienas iš didžiausių []
istorinį paveldą niokojančių faktorių yra autotransportas. Europos miestų patirtis rodo, kad atsikratyti šios problemos galima įrengus metropoliteną. Kai kurių miestų metropolitenų stotys tarnauja kaip archeologinių radinių muziejai. Vilniaus senamiestyje metropoliteno stotys taip pat galėtų atlikti šią funkciją.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Darbo partijos įkūrėjas
Viktoras Uspaskich

Visuomenės raginimą []
priimti politinį sprendimą statyti Vilniuje metropoliteną vertinu palankiai. Mūsų partija visada su tais, kurie tiek protu, tiek darbu prisideda prie žmonių ir šalies gerovės kūrimo.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas
Rolandas Paksas

Naujos idėjos yra []
amžinasis žmonijos progreso variklis. Metro idėja Vilniuje – viena iš tokių. Žmonija dvidešimtame amžiuje įgyvendino drąsiausias idėjas, kurios atrodė neįgyvendinamos. Linkiu, kad metro idėja virstų kūnu ir požeminis transportas sostinėje tarnautų ateities kartoms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vicepirmininkas
Valentinas Stundys

Metropolitenas, kaip []
Vilniaus viešojo transporto sistema, mūsų programoje buvo numatyta 2008 metais, tačiau prieštaraujant koalicijos partneriams, į Vyriausybės programą nebuvo įtraukta. Nagrinėti šios sistemos realizavimo galimybę yra būtina tam, kad Vilnius būtų darniai plėtojamas ir mūsų sostinė taptų modernios valstybės veidu.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas
Eligijus Masiulis

Liberalai vertina []
individualumą ir pagal galimybes važinėtų individualiu transportu, bet individualus transportas didina transporto kamščius ir viena iš galimybių nesėdėti automobilių spūstyse – statyti metropoliteną. Metro pagelbės ir individualaus transporto gerbėjams, nes gatvės bus laisvesnės. Tačiau šios statybos turi būti įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir jose turi dalyvauti privatus investuotojas.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Bronius Bradauskas

Mano žiniomis, []
pasaulinės finansinės institucijos orientuojasi į ilgalaikius ir ekonomiškai efektyvius objektus. Vilniaus metropoliteno projektas, kurį palaiko visuomenė, gali būti patrauklus užsienio investuotojams.
Manyčiau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas palaikytų Vyriausybės sprendimą – pradėti strateginio investitoriaus paiešką ir šio projekto įgyvendinimo organizavimą, nes tai leistų papildyti Lietuvos biudžetą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Ričardas Malinauskas

Sostinėje pasireiškia []
visų Lietuvos žmonių interesai, nes čia sukoncentruotos valstybinės, valdžios, mokslo, švietimo, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos, kurių paslaugomis naudojasi visi šalies gyventojai. Čia vyksta tarptautiniai renginiai ir turizmas. Metropolitenas užtikrintų į Vilnių atvykstančių žmonių patogų, greitą ir saugų susisiekimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Ketvirtadienį LRT.lt pranešė apie Rusijos skundo iššauktą UNESCO specialistų vizitą į Kuršių neriją ir pateiktą vertinimą dėl tilto. Toks statinys, pasak UNESCO atstovų, šioje vietoje negali būti statomas. Tačiau iškart atsirado siūlymų tiltą pakeisti tuneliu – pasak asociacijos „Metro sąjūdis“ specialistų, tunelis už tiltą gerokai pranešesnis.

Visi puikiai žino, ir net miestą valdantieji nemėgina neigti, kad Vilniaus miestas paskendęs tokiose skolose, kurias grąžinti gali būti „misija neįmanoma“. Turbūt daug kas yra įsitikinęs, kad savivaldybė nuolat ir išsamiai papasakoja apie tai, ką planuoja svarbiausiais miestiečiams klausimais, ypač tais, kurie susiję su ilgalaikiais ir brangiai kainuojančiais projektais.

Žinote ką? – pasiruoškite šiek tiek kilstelėti antakius, nes ir vėl – ne viskas yra taip, kaip atrodo. Jei savivaldybė garsiai deklaruoja priėmusi vienokį sprendimą – tai nebūtinai tiesa, nes patyliukais įsteigiamas filialas kitokio sprendimo įgyvendinimui. Sprendimui, kuris brangiai kainuotų miestui ir vargu ar pagerintų miestiečiams gyvenimą. Na, bet pagerintų gyvenimą tiems, kas susiję su tuo projektu ir daug metų siekia jo įgyvendinimo.

Yra pastebėta, kad į vieną vietą sutelkus įvairias veiklas ir pramogas, tokia vieta tampa traukos centru ir sutelkia žymiai daugiau žmonių, nei šios pramogos būtų teikiamos atskirose viena nuo kitos nutolusiose vietose. Šis reiškinys vadinamas sinergija. Šio reiškinio vertę išnaudoja verslininkai, kurdami stambius prekybos ir pramogų centrus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau šiuose centruose pramogų ir veiklos pasirinkimas ribotas, nes apribota erdvė, kurioje buriasi žmonės.

Sausio 7 d. LR Seime sudaryta darbo grupė Specialiojo metropoliteno įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui tobulinti. Siūlymą tokią grupę sudaryti kiek anksčiau pateikė Seimo Ekonomikos komitetas.

Grupę sudaro Seimo nariai, urbanistikos, geležinkelių, teisės bei verslo specialistai ir visuomenininkai:

Vilniaus ir Kauno dvimiestis – tai optimaliausia Lietuvos urbanizavimo forma. Iš didelio specialistų kolektyvo sudarytų šešių galimų jos variantų šį, jų rekomenduotą, aprobavo LR Seimas, 2002 m. spalio 29 d., patvirtindamas Lietuvos Respublikos Teritorijų bendrąjį planą – krašto ateities viziją 2020 metams. Dvimiesčio formavimo būtinybė tapo įstatymu;

Gruodžio 10 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko organizacijos „Metro sąjūdis“ aktyvo narių susitikimas, kuriame dalyvavo 16 mokslo, verslo ir visuomenės atstovų. Renginio dalyviai diskutavo apie „Metro sąjūdžio“ veiklos planus ir nagrinėjo svarbius organizacijai klausimus.

Daugiausiai dėmesio skirta metropoliteno, dvimiesčio ir „Rail Baltica“ geležinkelio temoms. Buvo aptartas šiuo metu Seime svarstomas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas ir galimybė sujungti Vilnių su Kaunu greitojo geležinkelio linija nuo Pilaitės, kur galėtų susikurt naujas Vilniaus viešojo transporto mazgas, iki Karmėlavos, kadangi čia veikia perspektyviausias Tarptautinis Kauno oro uostas ir eis Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ linija.

Antradienį Seime pateiktas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo projektas. Balsavime dėl teikimo svarstyti projektą komitetuose dalyvavo 66 seimo nariai, iš kurių 51 balsavo „už“, 2 „prieš“ ir 13 susilaikė. Pagrindinį sprendimą projekto svarstyme priims Seimo Ekonomikos komitetas iki gruodžio 12 d.

Specialusis metropoliteno įstatymo projektas parengtas Prezidentūros vetuoto Metropoliteno koncesijos įstatymo pagrindu, atsižvelgus į dekrete išdėstytas pastabas. Įstatymo projektui pritarimą jau yra išreiškęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Jau lapkričio 11 d. Seime bus teikiamas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į politinę diskusiją dėl metropoliteno, „Metro sąjūdžio“ savanoriai dalina informacinę medžiagą ir specialius lipdukus rytinių spūsčių metu.

Dažniausiai ryškiomis liemenėmis vilkinčius aktyvistus sutiksite rytinio piko metu Pilaitės prospekte, kadangi čia nusidriekia net daugiau kaip kilometrą besitęsiančios spūstys. Dvi ir daugiau valandų trunkančiame kamštyje ne tik bandoma vairuotojų kantrybė, bet ir stipriai teršiama aplinka. Net 80 proc. oro taršos Vilniuje sudaro automobilių išmetamosios dujos. Automobiliai stringa ir aplinkiniuose keliuose – Laisvės prospekte, Rygos, Justiniškių gatvėse.

Lapkričio 1 d. naujienų portalas delfi.lt perpublikavo daug diskusijų sukėlusį žurnalo „Valstybė“ straipsnį, pavadinimu „Vaikaičių siaubui ir kolūkiečių džiaugsmui Vilniuje metro nebus”. Nors su daugeliu autorės minčių sutinkame, norime išreikšti savo požiūrį tam tikrais straipsnyje nagrinėjamais klausimais bei išsamiau supažindinti skaitytojus su kuriamais planais ir kitų Europos miestų patirtimi.

Mantvydas PREKEVIČIUS

Į Lietuvą vis labiau skverbiantis užsienio investicijoms bei fondams, kartu atkeliauja ir technologijos. Su technologijomis atkeliauja ir neįprasti inžineriniai sprendimai. Ar esame jiems pasiruošę?

Po Antrojo pasaulinio karo į Lietuvą atkeliavusi pramonė stebino savo gabaritais. Prie nedidelių pastatų ir vienkiemių pripratę lietuviai stebėjosi ir džiaugėsi didelėmis gamyklomis, kurios savo gaminiais galėjo aprūpinti net kelias valstybes. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tie patys pramonės monstrai buvo apleisti ir pradėjo gąsdinti savo išvaizda, kuri nuo sniego ir lietaus nuolat prastėjo. Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, atsivėrė užsienio investuotojų bei Europos paramos fondų vartai, leidžiantys ne tik plėtoti verslą, bet ir statyti naujus pramoninius monstrus. Kylant ekonomikai, visus stebino gigantiškų prekybos centrų statybos, netrukus prasidėjo ir išskirtini inžineriniai projektai, pradėjo kilti stikliniai dangoraižiai ir vėl naujos gamyklos. Penkis kartus padidėjus automobilių skaičiui Lietuvos keliuose, atsirado ir poreikis, sunkiai per kamščius pasiekiamas vietas pasiekti alternatyviu keliu.

Spalio 14 d. LR Seime įregistruotas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas, kurį pateikė 37 Seimo nariai. Lyginant su prezidentės dekretu atmestu Metropoliteno koncesijos įstatymo projektu, naujasis įstatymo projektas pakeistas nežymiai:


  • Pakeistas pavadinimas, kuris tiksliau nusako įstatymo turinį.
  • Tiksliau ir aiškiau apibrėžtas Vyriausybės dalyvavimas projekte, panaikinant Vyriausybės kaip dalyvio funkcijas ir paliekant tik organizatoriaus vaidmenį.
  • Siekiant aiškumo, įstatymo projektas papildytas dviem naujais straipsniais: Sprendimų priėmimo ir Ginčų nagrinėjimo.


Specialiajam metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui taip pat atliktas antikorupcinis vertinimas pagal STT sudarytą metodiką ir paruošta antikorupcinio vertinimo pažyma. Per artimiausias savaites įregistruotas įstatymo bus svarstomas Seime.

Susipažinti su LR Specialiuoju metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektu galite šioje nuorodoje.

Rugsėjo 22 d. viename naujienų portalų buvo publikuotas seimo nario Povilo Gylio straipsnis, kuriame žeriama nepagrįsta kritika tiek Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui, tiek pačiai metro idėjai. Kadangi manome, jog ekonomikos profesoriaus įžvalgos, kurias autorius pretenzingai vadina analize, pateiktos menkai įsigilinus į diskutuojamą klausimą, norime suklaidintam Skaitytojui padėti susiorientuoti.

Paskutinėje įstatymo projekto redakcijoje, toje, kurią Seimas patvirtino liepos 15 d., net kelis kartus pažymima, kad atsakomybė už projekto finansavimą tenka strateginiam investuotojui (3 str. 3 p., 7 str. 1 p., 7 str. 3 p.), kuris, investavęs mažiausiai 20 proc., likusias investicijas taip pat pritraukia savo atsakomybe. Valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimas nėra numatytas (7 str. 3 p.). Valstybės indelis gali būti netiesioginis, skiriant „žemę ir žemės ertmes naudoti metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti“ (7 str. 4 p.), todėl autoriaus teiginys, jog projekto įgyvendinimo atsakomybė gula ant valstybės pečių, yra klaidingas.

Rugsėjo 17 d. LR Seimo Ekonomikos komitetas Prezidentūros siūlymu vėl svarstė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. Šįkart svarstyme dalyvavo ir trys Prezidentūros atstovai, turėję apginti Prezidentūros nuomonę.

Visgi jokių svarių argumentų pateikta nebuvo ir komitetas savo nuomonės nepakeitė. Beveik visi komiteto nariai balsavo „už“, vienas „prieš“ ir tiek pat susilaikė, todėl rytdienos balsavimo metu įstatymo projektas bus teikiamas su Ekonomikos komiteto pritarimu.

Tam, kad šįkart įstatymo projektas būtų priimtas, reikalinga, jog „už“ balsuotu daugiau kaip pusė, t. y. bent 71 Seimo narys. Klausimas bus svarstomas rytiniame posėdyje nuo 12:40.

Pateikiame išsamų liepos 15 d. ir rugsėjo 11 d. balsavimo rezultatų palyginimą. Džiugu, jog balsavime dalyvavo kur kas daugiau seimūnų, kurių absoliuti dauguma nepritarė prezidentės siūlymui įstatymą vetuoti.

Visgi nedidelės dalies Seimo narių pasirinkimas atrodo mažų mažiausiai keistai. Nors ir būdami Metro idėjos paramos parlamentinės grupės nariais ar net Metropoliteno koncesijos įstatymo projekto teikėjais, keli Seimo nariai išreiškė pritarimą prezidentūros siūlymui įstatymą vetuoti.

Primename, kad lemiamas balsavimas dėl Metropoliteno koncesijos įstatymo vyks rugsėjo 18 d., Seimo komitetams pateikus pakartotines išvadas.

Balsavimo rezultatai:

Rugsėjo 11 d., rytinio Seimo posėdžio metu, alternatyviu balsavimu buvo nepritarta prezidentės veto dėl LR Metropoliteno koncesijos įstatymo. Prezidentės siūlymui įstatymą vetuoti nepritarė net 77 seimūnai, o kitaip manančių tebuvo 15.

Šis sprendimas reiškia, kad įstatymo projektas perduodamas dar kartą svarstyti Seimo komitetams. Pagrindinį balsą turinčiam Ekonomikos komitetui pateikus išvadas, kitą ketvirtadienį, rugsėjo 18 d., vyks dar vienas balsavimas. Jei bus nuspręsta įstatymo projektą priimti, prezidentė nebeturės teisės įstatymo vetuoti darkart.

World You Like Challenge

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima kloti statmenai antžeminio transporto trasų arba laisvai pasirinkta kryptimi tai sutrumpina kelionės laiką.

Draugai

Blog'ai