Miestų ekonominė aksioma nurodo, kad transporto sistema - savotiška miesto ekonomikos kraujotaka. Šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje, ko gero, nerasime nė vieno didmiesčio, kuriame transporto sistema būtų neišplėtota, pasenusi ar neatitinkanti mūsų laikų specifikos. Juk nuo to, kokia transporto kokybė, priklauso ir miesto ekonominio potencialo augimas arba mažėjimas. Tai ypač pasakytina apie valstybių sostines.
Vilniuje, Žemuosiuose Paneriuose gyvenantys mokiniai norėdami nueiti į Vaduvos mokyklą-darželį jau apie 40 metų yra priversti lįsti per siaurą, beveik 100 metrų ilgio tunelį.
Pasak gyventojų, tai kol kas saugiausias ir trumpiausias kelias jungiantis Žemuosius Panerius ir Vilkpėdę, pranešė LNK Žinios.
Pralindus pro tunelį iki mokyklos lieka nueiti 1 kilometras. Tunelyje yra tamsu ir šlapia. Į tamsą lįsti nenorintiems aplink tenka 15 kilometrų važiuoti automobiliu arba viešuoju transportu - taip į mokyklą keliaujantieji sugaišta beveik valandą.
Šią rugsėjo 1-ąją prisimins Vilniaus miesto Balsių bendruomenė. Trečiadienį čia pradėta statyti nauja pagrindinė mokykla. Iki šiol Balsių mikrorajono moksleiviai mokėsi senoje, 1930 m. statytoje medinėje mokykloje arba po 15-20 kilometrų važinėdavo į kitas sostinės mokyklas. Kitą rugsėjį naujoje mokykloje jau galės mokytis 800 pirmų-dešimtų klasių moksleivių.
Simbolinę rugsėjo 1-osios dieną premjeras Andrius Kubilius, Vilniaus miesto savivaldybės, bendruomenės ir statybininkų UAB "Merko statyba" atstovai į Balsių mokyklos pamatus įleido kapsulę su laišku ir palinkėjimais ateities kartoms ir pačiai mokyklai.
Lenkija, pasinaudodama ES pagalba, planuoja savo greitkelių tinklą padvigubinti. Perfrazavus žinomą posakį, galima sakyti: „kas dirba, tam ir ES padeda“. Lenkai, rinkdami iš savų ir užsienio (tame tarpe Lietuvos) turtuolių pinigus, sukurs gerą susisiekimo infrastruktūrą. Tuo tarpu Lietuvos visuomenė ir valdžia persisunkusi sovietine mąstysena, nesugeba pastatyti nei vieno naujo, bet mokamo kelio ar tilto. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pastebėjimu, net Lukašenka nutiesė mokamą magistralę.
Metro sąjūdis palaiko liberalaus ministro iniciatyvą pastatyti nors vieną mokamą tiltą ar kelio jungtį.
Lenkijos dienraštis "Gazeta Wyborcza" rašo apie vis brangstantį važiavimą šalies keliais:
"Už 61 kilometro atstumą nuo Katovicų iki Krokuvos jau dabar reikia sumokėti 16 zlotų (15 litų). Už 450 kilometrų kelio nuo Varšuvos iki vakarinės šalies sienos - 96 zlotus (92 litus), už kelio ruožą nuo Vroclavo iki Tatrų - 53 zlotus (50 litų). Važiuojant dar neužbaigtu greitkeliu, kuris sujungs Gdanską su Lodze (265 kilometrai) reikia atiduoti 60 zlotų (56 litus) ir t.t.
Vladas ŠERELIS
Tam, kad gautų atsakymą, kuris iš anksto yra žinomas, Vilniaus miesto savivaldybė pasirengusi išleisti beveik milijoną litų. Už juos bus rengiamas specialusis transporto planas, kurio tikslas - išsiaiškinti, ar reikia tobulinti esamą viešąjį transportą, ar diegti antžeminį bėginį transportą, kuriuo įvardijamas tramvajus, ar diegti požeminį bėginį, kitaip tariant - metro.
Prašome išsakyti savo nuomonę dėl VšĮ "Vilniaus metro" siūlomų probleminių susisiekimo sistemos objektų aktualumo bei siūlyti šių ir kitų susisiekimo problemų sprendimo būdus.
2010 08 17
Metro darbo grupė, išklausiusi konferencijos „Naujų viešojo transporto rūšių diegimo Vilniuje perspektyvos ir galimybės“, vykusios 2010 m. kovo 25 – 26 d. Vilniuje, pranešimus, diskusijas bei išanalizavusi Helsinkio, Oslo, Stokholmo, Rennes, Niurnbergo, Bilbao ir kitų Vilniaus dydžio miestų patirtį, konstatuoja, kad susisiekimo sistemos konkurencingumą lemia greitis, komfortas, saugumas, ekonominis efektyvumas bei šios sistemos suderinamumas su kitomis susisiekimo sistemomis, o ne jos įrengimo kaina. Tokią sistemą galima įrengti tik kitoje erdvėje nei jau egzistuojančios susisiekimo sistemos.
Šių metų kovo 25–26 dienomis Vilniaus miesto savivaldybėje vyko tarptautinė konferencija–kūrybinės dirbtuvės „Naujų viešojo transporto rūšių diegimo Vilniuje perspektyvos ir galimybės“. Konferencijos tikslas – surengus transporto, planavimo, projektavimo specialistų darbinį susitikimą, atsižvelgiant į miesto ypatumus, pasiūlyti optimaliausius galimus Vilniaus viešojo transporto ateities sprendimus.