Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras
Šarūnas Birutis

Vienas iš didžiausių []
istorinį paveldą niokojančių faktorių yra autotransportas. Europos miestų patirtis rodo, kad atsikratyti šios problemos galima įrengus metropoliteną. Kai kurių miestų metropolitenų stotys tarnauja kaip archeologinių radinių muziejai. Vilniaus senamiestyje metropoliteno stotys taip pat galėtų atlikti šią funkciją.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Darbo partijos įkūrėjas
Viktoras Uspaskich

Visuomenės raginimą []
priimti politinį sprendimą statyti Vilniuje metropoliteną vertinu palankiai. Mūsų partija visada su tais, kurie tiek protu, tiek darbu prisideda prie žmonių ir šalies gerovės kūrimo.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas
Rolandas Paksas

Naujos idėjos yra []
amžinasis žmonijos progreso variklis. Metro idėja Vilniuje – viena iš tokių. Žmonija dvidešimtame amžiuje įgyvendino drąsiausias idėjas, kurios atrodė neįgyvendinamos. Linkiu, kad metro idėja virstų kūnu ir požeminis transportas sostinėje tarnautų ateities kartoms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vicepirmininkas
Valentinas Stundys

Metropolitenas, kaip []
Vilniaus viešojo transporto sistema, mūsų programoje buvo numatyta 2008 metais, tačiau prieštaraujant koalicijos partneriams, į Vyriausybės programą nebuvo įtraukta. Nagrinėti šios sistemos realizavimo galimybę yra būtina tam, kad Vilnius būtų darniai plėtojamas ir mūsų sostinė taptų modernios valstybės veidu.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas
Eligijus Masiulis

Liberalai vertina []
individualumą ir pagal galimybes važinėtų individualiu transportu, bet individualus transportas didina transporto kamščius ir viena iš galimybių nesėdėti automobilių spūstyse – statyti metropoliteną. Metro pagelbės ir individualaus transporto gerbėjams, nes gatvės bus laisvesnės. Tačiau šios statybos turi būti įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir jose turi dalyvauti privatus investuotojas.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Bronius Bradauskas

Mano žiniomis, []
pasaulinės finansinės institucijos orientuojasi į ilgalaikius ir ekonomiškai efektyvius objektus. Vilniaus metropoliteno projektas, kurį palaiko visuomenė, gali būti patrauklus užsienio investuotojams.
Manyčiau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas palaikytų Vyriausybės sprendimą – pradėti strateginio investitoriaus paiešką ir šio projekto įgyvendinimo organizavimą, nes tai leistų papildyti Lietuvos biudžetą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Ričardas Malinauskas

Sostinėje pasireiškia []
visų Lietuvos žmonių interesai, nes čia sukoncentruotos valstybinės, valdžios, mokslo, švietimo, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos, kurių paslaugomis naudojasi visi šalies gyventojai. Čia vyksta tarptautiniai renginiai ir turizmas. Metropolitenas užtikrintų į Vilnių atvykstančių žmonių patogų, greitą ir saugų susisiekimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Gegužės 6 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas, kuriame dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus senjorų klubo nariai.

36 LŽS klubo nariams piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus pristatė metropoliteno idėją, supažindino su jos raidos ir politinio apsisprendimo eiga.

Po pristatymo vyko aktyvi diskusija. Žurnalistų sąjungos nariai susidomėjo metro idėja ir jos sklaida visuomenėje. Taip pat sutarta dėl tolimesnio bendradarbiavimo.

Balandžio mėnesį grupė asociacijos „Metro sąjūdis“ narių lankėsi Prancūzijos Bretanės regiono sostinėje Rene ir domėjosi miesto susisiekimo infrastruktūros vystymu.

Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje Renas buvo tuometinės Klaipėdos dydžio. Šiuose miestuose gyveno maždaug po 200 tūkstančių gyventojų. Po ilgų metų svarstymų, Rene buvo nuspręsta statyti 9 km ilgio metro liniją. Priėmus politinį sprendimą ir pradėjus organizuoti projekto įgyvendinimą, mieste prasidėjo statybos. Metro įtaka paskatino nekilnojamojo turto plėtrą. Taip per 15 metų į miestą pritraukta apie 15 tūkstančių gyventojų. Tuo tarpu Klaipėdoje, gyventojų per panašų laikotarpį sumažėjo 50 tūkstančių.

Nepriklausomybės metais buvo atgaivinta daugiau nei prieš trisdešimt metų pradėta diskusija dėl naujos bėginės transporto sistemos Vilniaus mieste sukūrimo. Konkuravo dvi idėjos: metro ir tramvajaus.

Tramvajaus idėją nuo 2000 metų propagavo Artūro Zuoko vadovaujama Vilniaus administracija ir, išleidusi kelis milijonus litų galimybių studijoms rengti, jos atsisakė, o per paskutinį miesto tarybos posėdį nutarė pirkti elektrinius autobusus.

„Verslo žinios“ informuoja, kad Lietuvos verslininkai investuoja į nekilnojamąjį turtą šalia tiesiamos metro linijos.

Dienraščio teigimu, Lietuvoje netrukus pradės naujas nekilnojamojo turto fondas, iki 15 mln. Eur investuotojų lėšų nukreipsiantis į netoli Londono esančius butus, kurių vertė, tikimasi, šoktels dėl naujos modernios metro linijos. Pinigus patikėjusiems investuotojams, žadama dviženklė grąža.

Fondas investuos į NT, esantį gretą didžiausio šiuo metu Europoje įgyvendinamo infrastruktūros projekto – „Crossrail“ metro tinklo, sujungsiančio Rytų ir Vakarų Londoną. Baigus šį projektą 2019 m., Londone bus įrengta 40 naujų ir atnaujintų stočių keleiviams. Tikimasi, kad tai šalia naujųjų stotelių ir viso tinklo esantį NT pabrangins 20-40 proc.

Londonas, 2015-ųjų pavasaris

Londono metro – pirmasis pasaulyje, atidarytas dar 1863 metais. Taigi – seniausias. Iš 270 stočių sudaryta metro tinklą sudaro 11 linijų, kurių bendras ilgis jau perkopė 400 kilometrų. Metro trasomis pervežama per milijardą keleivių kasmet. Statyti ar nestatyti metro, konservatyvieji anglai ginčijosi tik ketverius metus.

Visa tai – jau istorija, tačiau ir šiandien, patekęs į Londoną, negali nepastebėti londoniečių pagarbos ir meilės geležinkeliams. Traukinukai čia zuja pirmyn atgal ir po žeme, ir ant žemės. Važiuodamas Piccadilly linijomis, per pusantros valandos gali pasiekti Heathrow oro uostą: metropoliteno traukinukas veža tave po žeme, po to išnyra iš po žemės ir dunksena paviršiuje, o prieš pat oro uostą vėl įneria į tunelius.

Kaip ir po kiekvienų rinkimų tikimės, kad išrinkome tuos žmonės, kurie nori ir gali išspręsti vilniečiams ir miesto svečiams rūpimas problemas. Apklausos rodo, kad viena aktualiausių sostinės problemų – susisiekimas. Tačiau naujai išrinktas meras Remigijus Šimašius nėra mitinis Heraklis, kuriam pasisekė per naktį išmėžti nuo amžių įsistovėjusius Augėjo tvartus. Per vos vieną kadenciją net protingiausiai, sąžiningiausiai tarybai to padaryti, greičiausiai, nepavyks. Svarbiausia, kad mūsų išrinkti žmonės suvoktų problemą, pasiryžtų ją spręsti ir konkrečiai siekti užsibrėžto tikslo.

Priešrinkiminiuose debatuose R. Šimašius teigė, kad šioje kadencijoje bus svarbu pradėti metropoliteno planavimo darbus, kurie būtų stipri paspirtis metropolitenui atsirasti. Metro iš esmės pakeistų miesto susisiekimo sistemą: kelionės taptų greitesnės, saugesnės, pigesnės, patogesnės nei dabartinės kelionės autobusais, troleibusais ir lengvaisiais automobiliais.

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas lankėsi „Metro sąjūdžio“ surengtoje parodoje ir domėjosi metropoliteno panaudojimu civilinei gynybai, evakuacijai ir valstybinių objektų gynybos organizavimui.

„Metropoliteno infrastruktūros panaudojimas gali būti pakankamai universalus, pavyzdžiui nutikus stichinei nelaimei ar kaip laikina priedanga. Gerai išvystyta infrastruktūra visada pravers gynybai ar įvykus dideliam incidentui. Manau, kad įgyvendinus šį projektą, jis gali būti pritaikytas ir gynybos poreikiams“, – sakė A.Paulauskas.

„Metro sąjūdžio“ specialistai supažindino NSGK pirmininką su metropoliteno projekto techniniais parametrais ir įgyvendinimo galimybėmis.

Atsiliepimai žiniasklaidoje apie Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto svarstymą rodo, kad tik vienas susisiekimo ministras yra susipažinęs su jo turiniu.

Tikriausiai žemės ūkio ministrė ir premjeras nebuvo supažindinti jų patarėjų su įstatymo paskirtimi ir siekiamais tikslais.

Dievinu žmones su fantazija. Jie man kaip paukščiai - išskleidžia sparnus ir sklando virš Lietuvos. O ten, apačioje, - ne tik Lietuva, bet ir mes. O tie mes, bent jau dauguma, - tokie nykūs nykūs. Su savo kasdienybėmis ir realybėmis. Vienas į kitą panašūs, vienas kitam nusibodę.

Todėl arti savęs visada laikau knygas, kuriose manęs laukia du didieji fantazuotojai: Ostapas Benderis ir baronas Miunhauzenas. Pabendravęs su jais, atgimstu. Į žmones, įvykius, reiškinius vėl imu žvelgti kitomis akimis, kitu kampu, iš kitos pusės. O gyvų žmonių su fantazija labai nedaug sutinku. Guodžiuosi bent tuo, kad man likimas lėmė gyventi Vilniuje visas Artūro Zuoko, sparnuotos fantazijos mero, kadencijas. Tai kas, kad per keliolika „meravimo“ metų jam pavyko realizuoti ne visas savo didžiąsias fantazijas, bet tomis, kurios pavyko, tikiu, didžiuosis dar ne viena vilniečių karta. Pavyzdžiui, „antraisiais dviračiais“ ir „vilniečio kortele“, kurią drauge su pensininko pažymėjimu nešioju prie širdies ir nešiosiu iki pensijos pabaigos.

Straipsnio tęsinį skaitykite

Trečiadienį Seime vyko pirmasis darbo grupės, suburtos tobulinti Specialųjį metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą, susirinkimas. Nutarta, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Susirinkime diskutavę Seimo nariai, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir visuomeninių organizacijų atstovai taip pat priėjo išvadą, kad reikalingi ir papildomi tesės aktai tokių projektų įgyvendinimui. Įstatymą lydintys teisės aktai būtų rengiami konkretiems metro projektams realizuoti.

Kovo 25 d. Seime vyks darbo grupės, suburtos Specialiojo metropoliteno įstatymo projektui tobulinimui, susirinkimas. Jo tikslas – patvirtinti darbo planą.

Darbo grupei rekomendacijas ir pastabas teikia įvairios valdžios institucijos. Grupė vertins šias pastabas ir pagal jas pakoreguotą įstatymo projektą teiks svarstyti Seimo ekonomikos komitetui. Tikimasi, kad iki gegužės vidurio Ekonomikos komitetas pritars įstatymo projektui ir pateiks svarstyti Seimui dėl pritarimo.

Darbo grupę sudaro:

Kovo 4 d. „Vilniaus klube“ vyko politiniai debatai tarp kandidatų į Vilniaus mero kėdę. „Žinių radijo“ transliuotame renginyje Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius atsakinėjo į renginio svečių klausimus, nepraleisdami progos įgelti vienas kitam.

Debatus stebėjęs asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus kandidatų teiravosi, kaip šie žada spręsti susisiekimo problemas ir kaip vertina metro Vilniuje idėją. Tramvajaus projektu bei jam išleistais milijonais pagarsėjęs dabartinis sostinės meras A. Zuokas nuomonę šiuo klausimu yra išsakęs ne kartą. Jo manymu, reikia tęsti pradėtus darbus, o kai kuriuos greitųjų autobusų maršrutus ateityje galėtų pakeisti nauja transporto rūšis – tramvajus arba BRT greitieji autobusai.

Remigijus Šimašius, Artūras Zuokas – tai du konkurentai į Vilniaus miesto„galvas" , tai dvi idėjinės savaip priešiškos Vilniaus vizijų vystymo koncepcijos, kiek abipusiai rožinės, nes tikrasis jų pamatas, nuo kurio teks atsispirti – tai miesto finansinė padėtis, ir yra visų sumanymų įgyvendinimo ašis.

Remigijus Šimašius teigia, kad šiandien visas Vilniaus miesto valdymas pasenęs, arogantiškas, neiniciatyvus ir neskaidrus. Skersai kelio guli „Rubikonas“.

Artūras Zuokas teigia, kad viskas daroma skaidriai, planuojami ateities darbai bus atliekami iš miesto biudžeto. Tik vargu ar vilniečiai gali tuo patikėti, nes matė, kaip buvimo valdžioje laikotarpiu jam nesisekė sutramdyti savo egoizmo, valdžios ir materialinių dalykų godulio. Jis netapo vilniečių vadovu, kuris ramiai galėtų žiūrėti jiems į akis, jau vien dėl pačių didžiausių Lietuvoje šilumos kainų, atliktų tramvajaus studijų, ne vietoje pastatytų viadukų ir iššvaistytų milijonų.

Ketvirtadienį LRT.lt pranešė apie Rusijos skundo iššauktą UNESCO specialistų vizitą į Kuršių neriją ir pateiktą vertinimą dėl tilto. Toks statinys, pasak UNESCO atstovų, šioje vietoje negali būti statomas. Tačiau iškart atsirado siūlymų tiltą pakeisti tuneliu – pasak asociacijos „Metro sąjūdis“ specialistų, tunelis už tiltą gerokai pranešesnis.

Visi puikiai žino, ir net miestą valdantieji nemėgina neigti, kad Vilniaus miestas paskendęs tokiose skolose, kurias grąžinti gali būti „misija neįmanoma“. Turbūt daug kas yra įsitikinęs, kad savivaldybė nuolat ir išsamiai papasakoja apie tai, ką planuoja svarbiausiais miestiečiams klausimais, ypač tais, kurie susiję su ilgalaikiais ir brangiai kainuojančiais projektais.

Žinote ką? – pasiruoškite šiek tiek kilstelėti antakius, nes ir vėl – ne viskas yra taip, kaip atrodo. Jei savivaldybė garsiai deklaruoja priėmusi vienokį sprendimą – tai nebūtinai tiesa, nes patyliukais įsteigiamas filialas kitokio sprendimo įgyvendinimui. Sprendimui, kuris brangiai kainuotų miestui ir vargu ar pagerintų miestiečiams gyvenimą. Na, bet pagerintų gyvenimą tiems, kas susiję su tuo projektu ir daug metų siekia jo įgyvendinimo.

World You Like Challenge

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas, elektros kabelius nutiesti požemyje, o parduotą žemę galima užstatyti.

Draugai

Blog'ai