Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras
Šarūnas Birutis

Vienas iš didžiausių []
istorinį paveldą niokojančių faktorių yra autotransportas. Europos miestų patirtis rodo, kad atsikratyti šios problemos galima įrengus metropoliteną. Kai kurių miestų metropolitenų stotys tarnauja kaip archeologinių radinių muziejai. Vilniaus senamiestyje metropoliteno stotys taip pat galėtų atlikti šią funkciją.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Darbo partijos įkūrėjas
Viktoras Uspaskich

Visuomenės raginimą []
priimti politinį sprendimą statyti Vilniuje metropoliteną vertinu palankiai. Mūsų partija visada su tais, kurie tiek protu, tiek darbu prisideda prie žmonių ir šalies gerovės kūrimo.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas
Rolandas Paksas

Naujos idėjos yra []
amžinasis žmonijos progreso variklis. Metro idėja Vilniuje – viena iš tokių. Žmonija dvidešimtame amžiuje įgyvendino drąsiausias idėjas, kurios atrodė neįgyvendinamos. Linkiu, kad metro idėja virstų kūnu ir požeminis transportas sostinėje tarnautų ateities kartoms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vicepirmininkas
Valentinas Stundys

Metropolitenas, kaip []
Vilniaus viešojo transporto sistema, mūsų programoje buvo numatyta 2008 metais, tačiau prieštaraujant koalicijos partneriams, į Vyriausybės programą nebuvo įtraukta. Nagrinėti šios sistemos realizavimo galimybę yra būtina tam, kad Vilnius būtų darniai plėtojamas ir mūsų sostinė taptų modernios valstybės veidu.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas
Eligijus Masiulis

Liberalai vertina []
individualumą ir pagal galimybes važinėtų individualiu transportu, bet individualus transportas didina transporto kamščius ir viena iš galimybių nesėdėti automobilių spūstyse – statyti metropoliteną. Metro pagelbės ir individualaus transporto gerbėjams, nes gatvės bus laisvesnės. Tačiau šios statybos turi būti įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir jose turi dalyvauti privatus investuotojas.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Bronius Bradauskas

Mano žiniomis, []
pasaulinės finansinės institucijos orientuojasi į ilgalaikius ir ekonomiškai efektyvius objektus. Vilniaus metropoliteno projektas, kurį palaiko visuomenė, gali būti patrauklus užsienio investuotojams.
Manyčiau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas palaikytų Vyriausybės sprendimą – pradėti strateginio investitoriaus paiešką ir šio projekto įgyvendinimo organizavimą, nes tai leistų papildyti Lietuvos biudžetą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Ričardas Malinauskas

Sostinėje pasireiškia []
visų Lietuvos žmonių interesai, nes čia sukoncentruotos valstybinės, valdžios, mokslo, švietimo, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos, kurių paslaugomis naudojasi visi šalies gyventojai. Čia vyksta tarptautiniai renginiai ir turizmas. Metropolitenas užtikrintų į Vilnių atvykstančių žmonių patogų, greitą ir saugų susisiekimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Praėjusią savaitę vykusios statybų parodos „RESTA 2016“ metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad artimiausias darbas viešojo transporto srityje – atnaujinti dabartinį sostinės viešąjį transportą, o metro ankščiau ar vėliau Vilniuje atsiras.

„Šiandien mes turime labai aiškų trijų metų planą – atnaujinti visą egzistuojantį viešąjį transportą. Norime, kad transporto priemonės būtų naujos, priėjimai prie stotelių patogūs ir kad viskas būtų aišku“ – teigė sostinės vadovas .

Audrys Antanaitis, Valdas Vasiliauskas ir Juozas Zykus

Šiuo metu Lietuva gyvena pakankamai gerai. Taika, ramybė, ekonomika po truputį juda į priekį. Tačiau ar tą judėjimą jaučia visi Lietuvos piliečiai, ar tik išrinktųjų ir „nusipelniusiųjų“ gupelė?

Kodėl vis dar bėgame iš Lietuvos? Juk čia niekas nemiršta iš bado?

Ar nebėgsime dar labiau, kai po 2020-jų metų baigsis ES parama? Jei dar liks kam bėgti?

Ar pasiruošę į šiuos klausimus atsakyti Lietuvos politikai? Ar bent vienas mato toliau, negu jo kadencijos pabaiga?

Apie tai „Verslo balse“ kalba Seimo narys Valdas Vasiliauskas bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Balandžio 14 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko įvairių sričių specialistų susirinkimas Vilniaus ir visos Lietuvos transporto problemoms aptarti.

Susitikime dalyvavo:

  • Alfonsas Puzas, „Metro sąjūdžio“ narys ir susitikimo iniciatorius
  • Algirdas Vileikis, ilgametis Vilniaus vadovas, inžinierius
  • Andrius Baranauskas, „Metro sąjūdžio“ narys
  • Jonas Butkevičius, Lietuvos miestų transporto specialistas, technologijos mokslų daktaras
  • Jonas Glemža, architektas, paveldosaugininkas
  • Juozas Imbrasas, Vilniaus miesto tarybos narys
  • Juozas Zykus, „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas
  • Jurgis Vanagas, profesorius, urbanistas
  • Liutauras Stoškus, Vilniaus miesto tarybos narys
  • Marius Šaliamoras, profesorius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

Lietuva traukiasi. Emigracijos banga nesibaigia, regionai tuštėja..

Tačiau Vilnius – išimtis! Vilnius net po trupučiuką auga ir prognozuojama, kad jis greitai bus didesnis už Rygą.

Gerai tai ar blogai? Ar Lietuva netaps antra Latvija, šalimi, kurioje yra vienas didelis miestas, o provincija merdi?

Ką reiškia Vilniaus augimas, kai likusioje Lietuvos dalyje tebesitęsia „sodybų tuštėjimo metas“? Ir kaip išnaudoti tą aplinkybę, kad dar turime bent vieną tikrai gyvybingą valstybės teritorijos dalį?

„Verslo balse“ diskutuoja banko „Nordea“ Baltijos šalių tyrimo padalinio vadovas Žygimantas Mauricas bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Dainius Paukštė ir Juozas Zykus

Emigracija iš Lietuvos nesiliauja. Priežasčių, žinoma, daugybė, tačiau tarp pagrindinių neretai yra įvardijama viena – verslininkų godumas. Neva jie, verslininkai, gauna viršpelnius, kuriais nenori dalintis su dirbančiaisiais.

Todėl dirbantieji, dažnai priversti dirbti už minimumą, spjauna ir į savo darbą, ir į savo darbdavį. Spjauna – ir išvažiuoja, ten, kur darbdaviai dosnesni.

Tačiau ar tikrai kažkur ten, kur pieno upės plaukia, darbdaviai yra dosnesni? Gal mūsų verslininkų „godumą“ lemia ne žmogiškos savybės, bet objektyvios aplinkybės?

Apie tai diskutuoja migracijos ekspertas Dainius Paukštė bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Boguslavas Gruževskis, Juozas Zykus

Tarptautinis valiutos fondas pareiškė nerimą dėl neva didėjančių Lietuvos dirbančiųjų atlyginimų. Pasak šios tarptautinės institucijos, mūsų gamybos našumas tokių atlyginimų uždirbti neleidžia.

Tačiau mokslininkai sako kitką. Jie mano, kad pagal dabar egzistuojantį mūsų gamybos produktyvumą, mes turėtume uždirbti gerokai daugiau.

Kas teisus?

Apie tai Verslo balse diskutuoja Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimo instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis ir Metro sąjūdžio vadovas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Mykolas Majauskas, Juozas Zykus

Šiandien ES parama sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos biudžeto. Ar tą ketvirtadalį panaudojame racionaliai – klausimas?

Tačiau, kai šios paramos nebeliks – kaip gyvensime tada? Ar nepasigesime?

Apie tai „Verslo balse“ Audrys Antanaitis kalbasi su Vilniaus tarybos nariu Mykolu Majausku ir Metro sąjūdžio pirmininku Juozu Zykumi.

Kovo 8 d. portalas DELFI skaitytojų klausė, ar jie norėtų, kad Vilniuje veiktų metro. Nepaisant įvairių visuomenėje gajų mitų, tokių kaip milijono gyventojų būtinybė ar neišvengiama našta biudžetui, daugiau nei trečdalis – 34 proc. –respondentų atsakė teigiamai.

Priešingai manančių buvo 36 proc., atsakymus „Neturiu nuomonės“ ir „Man nerūpi“ atitinkamai pasirinko 9 ir 21 proc. iš 15 534 atsakiusiųjų.

Svarbu pažymėti, kad apklausoje dalyvavo ne tik sostinės gyventojai.

Emigracija iš Lietuvos tęsiasi. Ekspertai įvardija keletą to reiškinio priežasčių, tačiau beveik visi sutaria, kad pagrindinė - ekonominė.

Žmones išvažiuoti skatina ir aukštesnis pragyvenimo lygis Vakarų Europoje, ir didėjanti socialinė atskirtis Lietuvoje.

O ar įmanoma ką nors padaryti, kad ta socialinė atskirtis pradėtų mažėti? Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Socialdemokratinės minties instituto ekspertas Jonas Valatka ir „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Seime 22-ąjį kartą įvyko tradicinės šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2016“, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.

Šachmatininkus sveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, geriausia Lietuvos šachmatininkė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo kanclerio pavaduotojas Antanas Dimaitis, Lietuvos šachmatų federacijos tarybos narys Josifas Buršteinas ir asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Paulis Saudargas, Juozas Zykus

Europos Sąjungos parama gerokai pakeitė ir pagražino Lietuvą, suteikė darbo vietų tūkstančiams miestų ir miestelių žmonių. Tiesa, tas nesustabdė masinės emigracijos, artėjant laikui, kada ši parama baigsis, kyla tam tikras nerimas.

Ar esame pasiruošę gyventi be dotacijų? Ar turime numatę, kuo pakeisime du milijardus kasmet gaunamų iš ES eurų? Ar baigsis Lietuvoje sodybų tuštėjimo metas?

Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Seimo narys Paulius Saudargas bei Metro sąjūdžio vadovas Juozas Zykus.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius neatmeta, kad sostinėje ateityje galėtų atsirasti naujos transporto priemonės, tačiau pirmiausia turi būti maksimaliai išnaudotos esamo viešojo transporto galimybės, su miesto augimu suderinti ir transporto sistemos pokyčiai.

Į amžiną klausimą, kaip sutrumpinti miestiečių keliones, turės atsakyti ir šiuo metu rengiamas Vilniaus miesto darnaus judrumo planas.

Transporto klausimus spręs iš esmės Ilgą laiką tik kaišęs transporto skyles, Vilnius ėmėsi iš esmės spręsti, kaip miestiečiai patogiai galėtų judėti, kaip suderinti skirtingas transporto rūšis. Pirmą kartą kuriamame Darnaus judrumo plane, bus apibrėžta, kokia kryptimi vystytis sostinės viešasis transportas, numatytos tokių ekologiškų transporto priemonių kaip dviračiai ar elektromobiliai įliejimo į bendrą eismo sistemą priemonės, sureguliuota šviesoforų veikimo sistema.

Audrys Antanaitis, Algis Strelčiūnas ir Juozas Zykus

Kad Vilnius yra istorinis miestas – žinome visi.

Kad Vilnius yra gražus miestas – neabejojame.

O ar šiandieninio Vilniaus plėtra yra darni ir logiškas – neretai pasiginčijame.

O ką apie tai mano ekspertai? "Verslo balse": Seimo narys, buvęs Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas bei Metro sąjūdžio vadovas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Šarūnas Gustainis, Juozas Zykus

Lietuvoje nėra sunku patekti iš taško A į tašką B. Valstybė nedidelė, kelių tinklas išplėtotas gerai. Žmonės turi daug automobilių.

Tačiau Vilnius – išskirtinė Lietuvos teritorija su savomis, tik jam būdingomis problemomis – transporto grūstimis, ribotomis galimybėmis keisti gatvių tinklą ir apimtis.

Tačiau ar suvokė šį Vilniaus išskirtinumą bent viena iki šiol buvusi miesto valdžia? Apie tai „Verslp balse“ diskutuoja Seimo narys Šarūnas Gustainis ir „Metro sąjūdžio“ pirmininkas Juozas Zykus.

Juozas Zykus
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“
valdybos pirmininkas

Susisiekimo problemos Vilniuje – sena ir atrodo jau amžina tema. Apie jas kalbama nuolat, kalbama daug. Tačiau realiai situacija negerėja. Gal kiek padėtį keliuose palengvino sausio pradžioje spustelėjęs šaltukas, kai ne visiems pavyko užvesti automobilius. Bet šaltukas problemos neišspręs. Kaip gelbėti sostinę nuo spūsčių su visuomeninio judėjimo „Metro sąjūdis“ pirmininku Juozu Zykumi kalbasi Ditė Česėkaitė.

– Kaip situaciją matote Jūs ir ką reikėtų daryt, kad padėtis pagerėtų?