Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras
Šarūnas Birutis

Vienas iš didžiausių []
istorinį paveldą niokojančių faktorių yra autotransportas. Europos miestų patirtis rodo, kad atsikratyti šios problemos galima įrengus metropoliteną. Kai kurių miestų metropolitenų stotys tarnauja kaip archeologinių radinių muziejai. Vilniaus senamiestyje metropoliteno stotys taip pat galėtų atlikti šią funkciją.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Darbo partijos įkūrėjas
Viktoras Uspaskich

Visuomenės raginimą []
priimti politinį sprendimą statyti Vilniuje metropoliteną vertinu palankiai. Mūsų partija visada su tais, kurie tiek protu, tiek darbu prisideda prie žmonių ir šalies gerovės kūrimo.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas
Rolandas Paksas

Naujos idėjos yra []
amžinasis žmonijos progreso variklis. Metro idėja Vilniuje – viena iš tokių. Žmonija dvidešimtame amžiuje įgyvendino drąsiausias idėjas, kurios atrodė neįgyvendinamos. Linkiu, kad metro idėja virstų kūnu ir požeminis transportas sostinėje tarnautų ateities kartoms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vicepirmininkas
Valentinas Stundys

Metropolitenas, kaip []
Vilniaus viešojo transporto sistema, mūsų programoje buvo numatyta 2008 metais, tačiau prieštaraujant koalicijos partneriams, į Vyriausybės programą nebuvo įtraukta. Nagrinėti šios sistemos realizavimo galimybę yra būtina tam, kad Vilnius būtų darniai plėtojamas ir mūsų sostinė taptų modernios valstybės veidu.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas
Eligijus Masiulis

Liberalai vertina []
individualumą ir pagal galimybes važinėtų individualiu transportu, bet individualus transportas didina transporto kamščius ir viena iš galimybių nesėdėti automobilių spūstyse – statyti metropoliteną. Metro pagelbės ir individualaus transporto gerbėjams, nes gatvės bus laisvesnės. Tačiau šios statybos turi būti įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir jose turi dalyvauti privatus investuotojas.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Bronius Bradauskas

Mano žiniomis, []
pasaulinės finansinės institucijos orientuojasi į ilgalaikius ir ekonomiškai efektyvius objektus. Vilniaus metropoliteno projektas, kurį palaiko visuomenė, gali būti patrauklus užsienio investuotojams.
Manyčiau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas palaikytų Vyriausybės sprendimą – pradėti strateginio investitoriaus paiešką ir šio projekto įgyvendinimo organizavimą, nes tai leistų papildyti Lietuvos biudžetą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Ričardas Malinauskas

Sostinėje pasireiškia []
visų Lietuvos žmonių interesai, nes čia sukoncentruotos valstybinės, valdžios, mokslo, švietimo, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos, kurių paslaugomis naudojasi visi šalies gyventojai. Čia vyksta tarptautiniai renginiai ir turizmas. Metropolitenas užtikrintų į Vilnių atvykstančių žmonių patogų, greitą ir saugų susisiekimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Audrys Antanaitis, Artūras Blotnys ir Juozas Zykus

Miestas, kaip ir žmogus, gimsta, auga, renkasi drabužius, ugdo vertybes. Miestas kuriamas planingai, nes priešingu atveju tai būtų ne miestas, o chaosas.

Vilniaus bendrasis planas irgi sudarinėjamas daug metų. Šiuo metu ruošiami jo papildymai.

Ar turi galimybę koreguoti bendrąjį planą visuomenė? Koks yra architektų ir politikų vaidmuo?

Ar įsivaizduojame, koks Vilnius bus po dešimties metų?

Laidoje dalyvauja architektas Artūras Blotnys ir verslininkas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Kęstutis Daukšys ir Juozas Zykus

Į Lietuvą pamažėliais šliaužia krizė. Greitai pasibaigs ES struktūrinių fondų parama. Arba galbūt pasibaigs, jei Lietuva nebus padalyta į du regionus.

O kam reikėtų Lietuvą dalyti į du regionus? Ir kaip reikėtų ruoštis atremti artėjančią krizę?

Apie tai diskutuoja Seimo narys Kęstutis Daukšys bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Artūras Blotnys ir Juozas Zykus

Pasaulyje esama ir didelių, ir mažų miestų. Maži miestai – jaukūs. Dideli – perspektyvūs ir konkurencingi. Norėdamas konkuruoti su kitų šalių didmiesčiais, mūsų miestas turi atitikti tam tikras sąlygas.

Kokios jos? Kuris Lietuvos miestas gali varžytis su aplinkinių šalių sostinėmis? O gal nesukūrę dvimiesčio apskritai negalime būti konkurencingi?

Laidoje diskutuoja architektas Artūras Blotnys bei Metro sąjūdžio pirmininkas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Vydas Gedvilas ir Juozas Zykus

Apie dvimiestį Lietuvoje kalbame jau keturiasdešimt metų. Prieš keliolika metų sudarytame Lietuvos generaliniame plane net buvo numatytas Vilniaus ir Kauno jungimasis, tačiau reikalas iš mirties taško napasistūmėjo.

Kodėl? Juk akivaizdu, kad dvimiesčio atsiradimas būtų naudingas visai Lietuvai. O gal kažkas nenori, kad Lietuvoje atsirastų konkurencingas urbanistinis vienetas?

Laidoje dalyvauja Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas bei „Metro sąjūdžio“ pirmininkas Juozas Zykus.

Antradienį Seime darbo grupės, suburtos tobulinti Specialųjį metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą, posėdyje nuspręsta galutinį projekto variantą atiduoti svarstyti Seimo Ekonomikos komitetui.

Paskutiniame darbo grupės posėdyje vyko diskusija tarp Seimo Teisės departamento ir nepriklausomų teisės ekspertų, į kuriuos kreipėsi asociacija „Metro sąjūdis“. Buvo sutarta dėl tokio įstatymo reikalingumo ir atliktos kelios įstatymo projekto esmės nekeičiančios korekcijos.

Audrys Antanaitis, Gintautas Mikolaitis ir Juozas Zykus

Seimas Metropoliteno įstatymą jau buvo priėmęs. Tačiau Prezidentė jį vetavo. Šalies vadovė įstatyme įžvelgė galimos korupcijos požymių.

Šiuo metu Seimas ruošia patobulintą įstatymo variantą. Ruošia, tačiau gana lėtai.

Kokios yra šio lėtumo priežastys? Ir ar spės šios kadencijos Seimas Metropoliteno įstatymą priimti dar kartą?

Apie tai diskutavo Seimo narys Gintautas Mikolaitis bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Praėjusią savaitę vykusios statybų parodos „RESTA 2016“ metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad artimiausias darbas viešojo transporto srityje – atnaujinti dabartinį sostinės viešąjį transportą, o metro ankščiau ar vėliau Vilniuje atsiras.

„Šiandien mes turime labai aiškų trijų metų planą – atnaujinti visą egzistuojantį viešąjį transportą. Norime, kad transporto priemonės būtų naujos, priėjimai prie stotelių patogūs ir kad viskas būtų aišku“ – teigė sostinės vadovas .

Audrys Antanaitis, Valdas Vasiliauskas ir Juozas Zykus

Šiuo metu Lietuva gyvena pakankamai gerai. Taika, ramybė, ekonomika po truputį juda į priekį. Tačiau ar tą judėjimą jaučia visi Lietuvos piliečiai, ar tik išrinktųjų ir „nusipelniusiųjų“ gupelė?

Kodėl vis dar bėgame iš Lietuvos? Juk čia niekas nemiršta iš bado?

Ar nebėgsime dar labiau, kai po 2020-jų metų baigsis ES parama? Jei dar liks kam bėgti?

Ar pasiruošę į šiuos klausimus atsakyti Lietuvos politikai? Ar bent vienas mato toliau, negu jo kadencijos pabaiga?

Apie tai „Verslo balse“ kalba Seimo narys Valdas Vasiliauskas bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Balandžio 14 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko įvairių sričių specialistų susirinkimas Vilniaus ir visos Lietuvos transporto problemoms aptarti.

Susitikime dalyvavo:

  • Alfonsas Puzas, „Metro sąjūdžio“ narys ir susitikimo iniciatorius
  • Algirdas Vileikis, ilgametis Vilniaus vadovas, inžinierius
  • Andrius Baranauskas, „Metro sąjūdžio“ narys
  • Jonas Butkevičius, Lietuvos miestų transporto specialistas, technologijos mokslų daktaras
  • Jonas Glemža, architektas, paveldosaugininkas
  • Juozas Imbrasas, Vilniaus miesto tarybos narys
  • Juozas Zykus, „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas
  • Jurgis Vanagas, profesorius, urbanistas
  • Liutauras Stoškus, Vilniaus miesto tarybos narys
  • Marius Šaliamoras, profesorius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

Lietuva traukiasi. Emigracijos banga nesibaigia, regionai tuštėja..

Tačiau Vilnius – išimtis! Vilnius net po trupučiuką auga ir prognozuojama, kad jis greitai bus didesnis už Rygą.

Gerai tai ar blogai? Ar Lietuva netaps antra Latvija, šalimi, kurioje yra vienas didelis miestas, o provincija merdi?

Ką reiškia Vilniaus augimas, kai likusioje Lietuvos dalyje tebesitęsia „sodybų tuštėjimo metas“? Ir kaip išnaudoti tą aplinkybę, kad dar turime bent vieną tikrai gyvybingą valstybės teritorijos dalį?

„Verslo balse“ diskutuoja banko „Nordea“ Baltijos šalių tyrimo padalinio vadovas Žygimantas Mauricas bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Dainius Paukštė ir Juozas Zykus

Emigracija iš Lietuvos nesiliauja. Priežasčių, žinoma, daugybė, tačiau tarp pagrindinių neretai yra įvardijama viena – verslininkų godumas. Neva jie, verslininkai, gauna viršpelnius, kuriais nenori dalintis su dirbančiaisiais.

Todėl dirbantieji, dažnai priversti dirbti už minimumą, spjauna ir į savo darbą, ir į savo darbdavį. Spjauna – ir išvažiuoja, ten, kur darbdaviai dosnesni.

Tačiau ar tikrai kažkur ten, kur pieno upės plaukia, darbdaviai yra dosnesni? Gal mūsų verslininkų „godumą“ lemia ne žmogiškos savybės, bet objektyvios aplinkybės?

Apie tai diskutuoja migracijos ekspertas Dainius Paukštė bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Boguslavas Gruževskis, Juozas Zykus

Tarptautinis valiutos fondas pareiškė nerimą dėl neva didėjančių Lietuvos dirbančiųjų atlyginimų. Pasak šios tarptautinės institucijos, mūsų gamybos našumas tokių atlyginimų uždirbti neleidžia.

Tačiau mokslininkai sako kitką. Jie mano, kad pagal dabar egzistuojantį mūsų gamybos produktyvumą, mes turėtume uždirbti gerokai daugiau.

Kas teisus?

Apie tai Verslo balse diskutuoja Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimo instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis ir Metro sąjūdžio vadovas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Mykolas Majauskas, Juozas Zykus

Šiandien ES parama sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos biudžeto. Ar tą ketvirtadalį panaudojame racionaliai – klausimas?

Tačiau, kai šios paramos nebeliks – kaip gyvensime tada? Ar nepasigesime?

Apie tai „Verslo balse“ Audrys Antanaitis kalbasi su Vilniaus tarybos nariu Mykolu Majausku ir Metro sąjūdžio pirmininku Juozu Zykumi.

Kovo 8 d. portalas DELFI skaitytojų klausė, ar jie norėtų, kad Vilniuje veiktų metro. Nepaisant įvairių visuomenėje gajų mitų, tokių kaip milijono gyventojų būtinybė ar neišvengiama našta biudžetui, daugiau nei trečdalis – 34 proc. –respondentų atsakė teigiamai.

Priešingai manančių buvo 36 proc., atsakymus „Neturiu nuomonės“ ir „Man nerūpi“ atitinkamai pasirinko 9 ir 21 proc. iš 15 534 atsakiusiųjų.

Svarbu pažymėti, kad apklausoje dalyvavo ne tik sostinės gyventojai.

Emigracija iš Lietuvos tęsiasi. Ekspertai įvardija keletą to reiškinio priežasčių, tačiau beveik visi sutaria, kad pagrindinė - ekonominė.

Žmones išvažiuoti skatina ir aukštesnis pragyvenimo lygis Vakarų Europoje, ir didėjanti socialinė atskirtis Lietuvoje.

O ar įmanoma ką nors padaryti, kad ta socialinė atskirtis pradėtų mažėti? Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Socialdemokratinės minties instituto ekspertas Jonas Valatka ir „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.