Ilgas kelias į kopas: galima ir po vandeniu

2014-07-17 „Vakarų ekspresas“ (ISSN 1392-7590) 8 psl. Tomas Gukauskas apie inžinieriaus statybininko Juozo Zykaus pasiūlymą Klaipėdą su Smiltyne sujungti povandeniniu urvu.
www.ve.lt

Priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymas atvers naujas galimybes

2014-07-15 BNS konferencijoje žiniasklaidai vienas iš įstatymo rengėjų Seimo narys Linas Balsys pranešė, kad Seimas pagaliau priėmė metropoliteno statybos įstatymą. „Pastatytos lengvojo metro linijos prikeltų miesto miegamuosius rajonus aktyviam gyvenimui, panaikintų transporto kamščius, o svarbiausia – pritrauktų ilgalaikes daugiamilijonines investicijas, kurios visam laikui liks Lietuvoje. Šalia metro linijų vyksta sparti miesto plėtra, virš metro stočių statomi ypač reikšmingi statiniai. Metro stočiai suteikto statinio vardo kaina yra keliolika milijonų litų“ — pabrėžė Linas Balsys. Kaip Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas pranešėjas dar pridūrė, kad Vilniaus metropolitenas žymiai pagerintų ir ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes pagrindiniu oro teršėju mūsų šalyje šiandien vis dar išlieka automobilių transportas, pralenkdamas pramonę ir energetiką. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų, todėl tai leistų sumažinti ne tik miesto oro taršą, bet ir automobilių sukeliamą triukšmą.
www.bns.lt

Neprieštaravo galimybei Vilniuje statyti metro

2014-07-16 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) Stasys Gudavičius praneša iš Seimo apie priimtą metro įstatymą, leidžiantį savivaldybėms skelbti koncesijos konkursą požeminio miesto geležinkelio statybai. Pridėtos oponentų Jurgio Razmos ir Algimanto Salamakino nuomonės, o šalininkų argumentai nepaminėti.
www.verslozinios.lt

Vilniui apsisprendus dėl autobusų, Seimas palaimino metro statybą

2014-07-15 „Lietuvos rytas“ (ISSN 1392-2351) interpretuoja pranešimą iš Seimo, lygindamas jį su pranešimu iš Vilniaus miesto savivaldybės — po savo užsakyto tyrimo nusprendusios, kad sostinei nebetinka tramvajus, kad reiktų „greitųjų“ autobusų.
www.lrytas.lt

Breša (it. Brescia) – miestas Lombardijoje (šiaurės Italija), provincijos centras, kuriame gyvena apie 195 tūkst. gyventojų. Miestas turi daug dailės galerijų, senovės romėnų pastatų liekanų, XI–XIII amžiuje statytą rotušę ir XI–XV amžiaus katedrą. Taigi, senesnį už Vilniaus senamiestį ir mažesnes spūstis nei Lietuvos sostinėje.

Idėja Brešoje įrengti metropoliteną miesto vadovybei kilo 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje, pamačius Prancūzijos miesto Lilio pavyzdį, kuriame tuo metu buvo įrengta automatinio metropoliteno sistema.

Daniel Delaveau

Žurnalas „Miestas ir transportas“ 2007 m. Reno metropolijai skyrė „Auksinio perdavimo“ (pranc. le pass d’or) nominaciją už pasiteisinusią Reno drąsą. Nors daugelis metropoliteno sistemos diegimui priešinosi ir palaikė tramvajaus idėją, labiau pritaikytą mažesniems miestams, Edmond‘o Hervé 1989 m. priimtas sprendimas dėl Reno miesto metro buvo drąsus ir išmintingas.

Šiandien jau galima apžvelgti šio pasirinkimo rezultatus. Metro jau pirmais savo veikimo metais pranoko lūkesčius: 2007 m. juo atlikta 110 tūkst. kelionių per dieną.

Geologų bendruomenės nariai gilinasi į Žemės sandaros istoriją. Juos domina Žemės gelmės ir milijonus metų trukę Žemės sluoksnių formavimosi procesai ir jų rezultatai. Inžinierius-geotechnikus daugiau domina Žemės paviršius ir keliolikos metrų gylyje slūgsančių geologinių sluoksnių fizikinės savybės. Inžinieriai apie geologiją turi miglotą supratimą ir tik inžinerinės nesėkmės priverčia juos susidomėti gamtos kūriniu - Žemės geologija ir priverčia ieškoti geologų, kaip daugiau išmanančių apie tai, pagalbos. Geologų ir inžinierių bendradarbiavimas duoda ne tik pažintinę, bet ir ekonominę naudą. Tik inžinerinė nesėkmė privertė ir šių eilučių autorių kreiptis į geologus pagalbos.

Lemiamą sprendimo teisę turintis Seimo Ekonomikos komitetas uždegė žalią šviesą metropoliteno koncesijos įstatymo projektui. Birželio 18 d. vykusiame posėdyje komiteto nariai, įvertinę penkių ministerijų, dviejų Seimo departamentų bei patariamųjų komitetų ir atskirų seimūnų pastabas, beveik vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui.

Posėdyje taip pat dalyvavo Susisiekimo ministerijos, verslo, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai bei „Metro sąjūdžio“ specialistai, kurie atsakė į posėdžio dalyviams kilusius klausimus.

Birželio 4 d. vykusiame balsavime 3 iš 11 dalyvavusių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių pasisakė už metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, likę – susilaikė. Nors balsų „prieš“ nebuvo, pagal Seime galiojančią tvarką laikoma, kad komitetas įstatymo projektui nepritarė.

Nors metropoliteno koncesijos įstatymo projektas numato būdą įdiegti metro visai be ES paramos, kai kurie komiteto nariai baiminosi, jog metropoliteno projektui atitektų per didelė dalis iš Lietuvai numatytų skirti ES lėšų. Dėl to vienas iš Seimo narių užregistravimo įstatymo pataisą, pagal kurią metropoliteno projektas į ES paramą pretenduotų tik bendra tvarka.

Danijoje šalies ir miesto valdžios susitarė dėl dviejų naujų žiedinės Kopenhagos metropoliteno linijos atšakų statybos. Tebestatomą miesto žiedu – Cityringen – vadinamą trasą numatyta atidaryti 2018-aisiais.

Pietinė atšaka su penkiomis stotimis eis į Sydhavnen rajoną nuo København H žiedinės trasos stoties. Keturios stotys – Fisketorvet, Frederiksholmsløbet, Slusen ir Mozarts Plads – bus požeminės. Galinėje, Ny Ellebjerg pavadintoje stotyje, numatyta galimybė persėsti į S-Bane priemiestiniu geležinkeliu važiuojantį traukinį. Tikimasi, jog kai bus pradėta eksploatuoti 2023-aisiais, atšaka kasdien pasinaudos apie 43 tūkst. keleivių.

Gegužės 14 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko Seimo Ekonomikos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kurio metu svarstytas metropoliteno koncesijos įstatymo projektas. Jį priėmus, būtų sukurtas teisinis pagrindas metropoliteno statyboms Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste. Įstatymas svarbus tuo, kad atvertų kelią deryboms su konkrečiais investuotojais dėl projekto sąlygų.

Lemiamą balsą, vertinant įstatymo projektą, turinčiam Ekonomikos komitetui atstovavo pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, kuris yra ir Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės pirmininkas, taip pat komiteto ir minėtos paramos grupės nariai Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus bei Remigijus Šimašius. Jiems „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus skaitė pranešimą, kuriuo supažindino su metropoliteno Vilniuje idėjos raida, „Metro sąjūdžio“ įdirbiu, Prancūzijos miesto Reno pavyzdžiu, pateikė metropoliteno Vilniuje atsiperkamumo skaičiavimus. Po J. Zykaus investuotojų konsultavimo įmonės „Fipra Lithuania“ atstovas Arūnas Pemkus išsakė investuotojų požiūrį į metro projektą, pateikė naujausią informaciją apie nedidelio Italijos miesto Brešos metro bei atsakė į komiteto narių klausimus.

Gegužės 7 d. dieną Seimo Finansų ir biudžeto komitetas svarstė „Metro sąjūdžio“ inicijuotą metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, kuris sukurtų teisinį pagrindą metropoliteno statyboms Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste. Įstatymas svarbus tuo, kad atvertų kelią deryboms su konkrečiais investuotojais dėl projekto sąlygų.

Posėdyje pranešimus skaitė bei į komiteto narių klausimus atsakinėjo ir trys kviestiniai specialistai. „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus savo pranešime supažindino su metropoliteno Vilniuje idėjos raida, „Metro sąjūdžio“ įdirbiu, Prancūzijos miesto Reno atveju, pateikė metropoliteno Vilniuje atsiperkamumo skaičiavimus. Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius išreiškė savivaldybės poziciją šiuo klausimu, kuri iš esmės neprieštarauja tokio įstatymo priėmimui. Konsultavimo įmonės „Fipra Lithuania“ atstovas Arūnas Pemkus pateikė investuotojų požiūrį į metro projektą.

Baigdamas posėdį komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas išreiškė pritarimą projektui teigdamas, jog „šiam įstatymo projektui reikėtų įžiebti žalią šviesą“. Bendras komiteto sprendimas ir pastabos bus pateikti vėliau. Metropoliteno koncesijos įstatymo projekto svarstymo procese Finansų ir biudžeto komitetas yra patariamasis. Pagrindinį sprendimą priims Seimo Ekonomikos komitetas, kuris nuomones dėl įstatymo projekto išklausys kitą savaitę. Pritarimą įstatymo projektui jau pareiškęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Susisiekimo, Ūkio, Finansų, Aplinkos ir Teisingumo ministerijos.

Balandžio 29 d. Kinijos Hunano provincijos sostinėje Čangša atidaryta nauja metro sistema. Tai jau 19-as miestas žemyninėje Kinijoje, kuriame veikia metropolitenas.

Mieste pradėta eksploatuoti 22,3 km ilgio 2-osios linijos atkarpa su 19 stočių. Trasa prasideda Vančengpo rajone vakaruose, tuomet per Sianjango upę pasiekia Vuji aikštę, kur numatyta bendra stotis su tebestatoma 1-ąja linija, ir tęsiasi į pagrindinę Čangša traukinių stotį. Nuo pagrindinės stoties linija driekiasi pietų kryptimi į Pietinę Čangša stotį ir galiausiai pasibaigia Guangda rajone. Statybos, atsiėjusios apie 1,9 mlrd. dolerių, mieste vyko nuo 2009 m.

Miestų gyventojai, kurie naudojasi metropolitenu, žino kad tai saugi, greita, komfortiška ir prestižinė viešojo transporto priemonė.

Investuotojai ir eksploatuotojai yra įsitikinę, jog metropolitenas – tai ekonomiškai efektyvi investicija. Jie pinigus gauna ne tik iš keleivių, kurių pervežimo savikaina yra keturis kartus mažesnė, nei keleivių transportavimas antžeminiu transportu, bet ir už stotyse esančius statybos plotus, reklamą ir netgi už teisę metro stotis pavadinti vienos ar kitos įmonės ar kito subjekto vardu. Investuotojai ir verslininkai pasiruošę mokėti iki 50 proc. savo investicijų vertės infrastruktūros mokestį už teisę statyti šalia metro trasų ir ant metro stočių.

Kovo 19 d. Baltarusijos sostinėje Minske pradėtos 3-iosios metropoliteno linijos statybos. 17,2 km ilgio trasa, sujungsianti šiaurinę ir pietinę miesto dalis, bus statoma dviem etapas. Pirmuoju etapu bus nutiesta atkarpa su keturiomis stotimis tarp „Jubilleinaja Ploščad“ ir „Kovalskaja Sloboda“. Jos eksploataciją numatyta pradėti 2017 m.

Antruoju etapu linija bus pratęsta iki „Nemoršanski Sad“. Planuojama, jog viską linija bus baigta 2020-aisiais.

Vilnius - ne tik didžiausias šalies miestas, bet ir pagrindinis investicijų traukos centras. Sostinė sukuria netgi 38 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vilniaus miesto vicemero Jono PINSKAUS teigimu, sunkumą yra nemažai, todėl nepamatuotų idėjų laikas baigėsi ir atėjo metas dirbti realius darbus - tai padės įveikti nesklandumus.

- Vienu metu atrodė, kad Vilniuje vienas po kito įgyvendinami svarbūs projektai, investuotojų čia - eilės. Ar šiandien prie savivaldybės durų rikiuojasi investuotojai, ar savivaldybė turi jiems ką pasiūlyti?

Vasario 12 d. Turkijos sostinėje Ankaroje atidaryta antroji metropoliteno linija. 15,4 km ilgio M3 pavadinta linija su 10 stočių sujungė rytinę ir vakarinę miesto dalis, pratęsdama M1 trasą nuo Batikent į Sinçan rajoną.

Projektą įgyvendino ispanų įmonė „Comsa Emte“ su vietos partneriu „Açilim Insaat“. Kitąmet ketinama atidaryta dar vieną 16,6 km ilgio trasą – M2, kuri sujungs Kizilay ir Çayyolu rajonus.