Vilniaus
Metro

1863 metais Londone pradėjo veikti pirmoji pasaulyje metro linija, kuri yra išlikusi iki šių dienų. Pirmą kartą važiuodamas metro Prahoje įsimylėjau tuos požemius su bildančiais ir greitai lekiančiais traukiniais. Iki šiol būdamas didesniame mieste, kuris turi požeminius greituosius traukinius, nepraleidžiu progos jais pasivažinėti.

Daugiau skaitykite čia:

2010-03-03 Kaune vyko LSTP (Lietuvos statybos technologinės platformos) posėdis, kurio metu KTU doc. dr. Ž.Rudžionis padarė pranešimą apie tai, kaip buvo statomas ir renovuojamas geležinkelio tunelis Kaune. Posėdyje dalyvavo Kauno miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

UAB „Metroprojektas“ direktorius Vytautas Bajoras pristatė projektinius pasiūlymus kaip įrengti tunelį iš Gimnazijos g. į Jonavos g. bei Parodos g. pakeisti tuneliu, kuris turėtų Vytauto pr. sujungti su K.Petrausko gatve.

Taip pat buvo pristatyta Amalių pervažos panaikinimo galimybė bei dviejų lygių sankryža Taikos pr. ir Pramonės pr.
Diskusijos metu buvo nuspręsta, ateityje, ieškant naujų projektinių sprendimų, bendras jėgas sutelkti su UAB „COWI Lietuva“.

Piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ kreipėsi į LR Susisiekimo viceministrą Rimvydą Vaštaką bei Lietuvos automobilių Kelių direkcijos generalinį direktorių Virgaudą Puodžiuką dėl papildomo išvažiavimo į Kauną, 21-ame kilometre įsijungus į A-1 magistralę. Šis išvažiavimas yra numatytas Vilniaus m. strateginiame plane bei Vilniaus ir Kauno dvimiesčio dokumentuose. Papildomas išvažiavimas sumažintų spūstis Savanorių prospekte, 10 km sutrumpintų kelią į Kauną Vilniaus Pilaitės rajono ir jo apylinkių gyventojams. Ties Didžiulio ežeru įrengus dviejų lygių sankryžą, atsirastų galimybė kirsti A-1 kelią transportui, kuris šiuo metu priverstas daryti didžiules apylankas. Kelio atkarpą Karveliškės – Didžiulio ežeras su tiltu per Nerį galima būtų statyti PPP principu, pritraukiant privačias lėšas.

2010 kovo 4 d. Vilniaus Gedimino Technikos Universitete buvo pristatyta metropoliteno įrengimo Vilniuje galimybės ir planai. Pranešimus 4 kurso geotechnikos katedros studentams padarė „Metro sąjūdžio“ valdybos narys J. Zykus ir VšĮ "Vilniaus metro" direktorius R. Pūkelis. Aktyviausiems buvo pasiūlyta prisidėti prie metropoliteno idėjos Vilniuje įgyvendinimo ir gilinti savo žinias šioje srityje.

Į mūsų šalies sostinę kasdien atvyksta 150-160 tūkst. žmonių - į darbą, spręsti įvairius reikalus, į svečius ar susipažinti su didžiausiu Lietuvos miestu. Neatsitiktinai tiek kalbama apie Vilniaus ir Kauno dipolį. Labai svarbu, kad iš Kauno sostinė būtų pasiekiama greitai, patogiai. Kol kas tik vaizduotės pagalba siekiame įveikti tą kelią mažiau nei per valandą ar net pusvalandį.

Spartus ES paramos lėšų įsisavinimas sunkmečiu galėjo tapti vienu iš svarbiausių ekonomikos gaivinimo instrumentų, tačiau skaičiai liudija, kad šiuo intrumentu Lietuva naudojosi vangiai. Susisiekimo infrastruktūros srityje neįsisavinta 42 proc. ES paramos.

Kaip vienos pagrindinių ES lėšų nepanaudojimo priežasčių nurodoma laiku neparengta techninė dokumentacija, nepateiktos paraiškos, užtrukusios viešųjų pirkimų procedūros, biudžeto lėšų kofinansavimui nebuvimas.

Nuo š.m. gruodžio mėnesio mūsų svetainę papildysime naujomis rubrikomis: "Eismo problemos ir jų sprendimo būdai" bei "VPP - viešo ir privataus sektorių partnerystė". Kviečiame aktyviai dalyvauti, reikšti savo mintis, pasiūlymus, komentarus.