Rugsėjo 17 d. LR Seimo Ekonomikos komitetas Prezidentūros siūlymu vėl svarstė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. Šįkart svarstyme dalyvavo ir trys Prezidentūros atstovai, turėję apginti Prezidentūros nuomonę.

Visgi jokių svarių argumentų pateikta nebuvo ir komitetas savo nuomonės nepakeitė. Beveik visi komiteto nariai balsavo „už“, vienas „prieš“ ir tiek pat susilaikė, todėl rytdienos balsavimo metu įstatymo projektas bus teikiamas su Ekonomikos komiteto pritarimu.

Tam, kad šįkart įstatymo projektas būtų priimtas, reikalinga, jog „už“ balsuotu daugiau kaip pusė, t. y. bent 71 Seimo narys. Klausimas bus svarstomas rytiniame posėdyje nuo 12:40.

Pateikiame išsamų liepos 15 d. ir rugsėjo 11 d. balsavimo rezultatų palyginimą. Džiugu, jog balsavime dalyvavo kur kas daugiau seimūnų, kurių absoliuti dauguma nepritarė prezidentės siūlymui įstatymą vetuoti.

Visgi nedidelės dalies Seimo narių pasirinkimas atrodo mažų mažiausiai keistai. Nors ir būdami Metro idėjos paramos parlamentinės grupės nariais ar net Metropoliteno koncesijos įstatymo projekto teikėjais, keli Seimo nariai išreiškė pritarimą prezidentūros siūlymui įstatymą vetuoti.

Primename, kad lemiamas balsavimas dėl Metropoliteno koncesijos įstatymo vyks rugsėjo 18 d., Seimo komitetams pateikus pakartotines išvadas.

Balsavimo rezultatai:

Rugsėjo 11 d., rytinio Seimo posėdžio metu, alternatyviu balsavimu buvo nepritarta prezidentės veto dėl LR Metropoliteno koncesijos įstatymo. Prezidentės siūlymui įstatymą vetuoti nepritarė net 77 seimūnai, o kitaip manančių tebuvo 15.

Šis sprendimas reiškia, kad įstatymo projektas perduodamas dar kartą svarstyti Seimo komitetams. Pagrindinį balsą turinčiam Ekonomikos komitetui pateikus išvadas, kitą ketvirtadienį, rugsėjo 18 d., vyks dar vienas balsavimas. Jei bus nuspręsta įstatymo projektą priimti, prezidentė nebeturės teisės įstatymo vetuoti darkart.

Adakras Šeštakauskas

Ilgametis Lietuvos statybininkų
asociacijos prezidentas,
dabar - garbės prezidentas





Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiumas dar 2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų statybos sektoriaus atsigavimą.



Liepos 25 d. Prezidentūros dekretu buvo vetuotas Seime priimtas LR Metropoliteno koncesijos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Norime pateikti argumentus, kodėl LR Prezidentės veto motyvai Metropoliteno koncesijos įstatymui yra nepagrįsti ir nelogiški.

Pirmas motyvas, jog dabartinė teisinė bazė yra pakankama, neatitinka tikrovės, nes prezidentės išvardinti įstatymai (LR Koncesijų įstatymas, LR Investicijų įstatymas ir LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymas) nesąlygoja politinio apsisprendimo statyti metro privačiomis lėšomis, nenustato strateginio investuotojo indėlio, nepaskirsto funkcijų tarp Vyriausybės, savivaldybių ir privačių struktūrų, tuo pačiu nepaaiškina, kaip bus organizuojama tokio masto susisiekimo infrastruktūros objektų statyba.

Rugpjūčio 20 d. Indijos vyriausybė priėmė sprendimą įgyvendinti pirmąjį Nagpuro metropoliteno projekto etapą. Juo bus nutiestos dvi metro trasos, kurių bendras ilgis 38,2 km.

19,6 km ilgio šiaurės–pietų liniją sujungs Automobilių aikštę su miesto tarptautinio transporto mazgu ir oro uostu. 18,6 km ilgio trasa eis rytų–vakarų koridoriumi, sujungdama Prajapati Nagar ir Lokmanya Nagare.

Liepos 15 d. Seime buvo priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas, tačiau tenka apgailestauti – Prezidentūra įstatymą vetavo, todėl šis bus svarstomas pakartotinai Seimo rudens sesijos metu.

Kadangi transporto problemos savaime neišsispręs, būtina kelti diskusiją – kas vis dėlto teisus: specialistai, teigiantys, jog tik metro pajėgus iš esmės pagerinti susisiekimą mieste, Seimas ir Vyriausybė, parengusi ir priėmusi metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, ar Prezidentūra, šį įstatymo projektą vetavusi. Tikimės, jog Seimas nuomonės nepakeis ir įstatymo projektą priims dar kartą, taip anuliuodamas prezidentės veto.

Belaukiant pakartotinio balsavimo, siūlome susipažinti su išsamiais pirmojo balsavimo Seime rezultatais. Stulpelyje „Metro grupė“ nurodyta, ar seimūnas priklauso Parlamentinei metropoliteno idėjos paramos grupei, vienijančiai virš 90 Seimo narių. Teikėjo žyme pažymėti įstatymo projektą pateikę Seimo nariai.

Individualūs balsavimo rezultatai

Liepos 30 d. Malagoje, kiek daugiau nei 550 tūkst. gyventojų turinčiame Ispanijos mieste, pradėjo veikti nauja lengvojo metro sistema. Po devynerius metus trukusių darbų, įrengta 81 proc. dviejų linijų tinklo – nutiesta 11,3 km trasų su 17 stočių. Tikimasi, jog kai metropolitenas bus pilnai įrengtas, juo kasmet pasinaudos apie 20,7 mln. keleivių.

2005 m. pradėtą projektą planuota užbaigti 2009 m., tačiau dėl Ispaniją ypač stipriai palietusios ekonominės krizės, darbų pabaigą teko atidėti. Iki šiol projektas atsiėjo 599 mln. eurų, o likusiems darbams pabaigti prireiks dar apie 190 mln. eurų.

Malaga tapo septintuoju miestu Ispanijoje, turinčiu metro. Be Malagos, Andalūzijos regione metropolitenas nuo 2009 m. veikia ir Sevilijoje.

Metropolitenas – svarbus urbanistinės plėtros projektas

2014-08-05 filosofo, kultūrologo, rašytojo ir publicisto Vytauto Rubavičiaus dalykinis atsakas Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei ir žurnalistui, rašytojui Daliui Stancikui dėl jų klaidingos argumentacijos apie metropoliteno ir Valdovų rūmų palyginimą bei apie korupcijos priežastis Lietuvoje.
www.tiesos.lt

Metropoliteno afera

2014-07-31 Dalius Stancikas, Lietuvos prezidentei nepasirašius metro koncesijos įstatymo, reiškia nuogąstavimus, kad statybos būtų panaudotos korupcijai — lėšų švaistymui ir grobstymui.
www.bernardinai.lt
www.tiesos.lt
www.ekspertai.eu

Idėja: susisiekimas su Kuršių nerija – tuneliu

2014 liepos mėn. „Statyba ir architektūra“ (ISSN 0131-9183) 7 nr. Darius Babickas kalbina povandeninio urvo į Neringą (vietoj laivų perkėlos arba tilto) sumanytoją Juozą Zykų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiąją patarėją Rūtą Bakštytę.
www.sa.lt
www.delfi.lt
www.ve.lt

Ilgas kelias į kopas: galima ir po vandeniu

2014-07-17 „Vakarų ekspresas“ (ISSN 1392-7590) 8 psl. Tomas Gukauskas apie inžinieriaus statybininko Juozo Zykaus pasiūlymą Klaipėdą su Smiltyne sujungti povandeniniu urvu.
www.ve.lt

Priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymas atvers naujas galimybes

2014-07-15 BNS konferencijoje žiniasklaidai vienas iš įstatymo rengėjų Seimo narys Linas Balsys pranešė, kad Seimas pagaliau priėmė metropoliteno statybos įstatymą. „Pastatytos lengvojo metro linijos prikeltų miesto miegamuosius rajonus aktyviam gyvenimui, panaikintų transporto kamščius, o svarbiausia – pritrauktų ilgalaikes daugiamilijonines investicijas, kurios visam laikui liks Lietuvoje. Šalia metro linijų vyksta sparti miesto plėtra, virš metro stočių statomi ypač reikšmingi statiniai. Metro stočiai suteikto statinio vardo kaina yra keliolika milijonų litų“ — pabrėžė Linas Balsys. Kaip Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas pranešėjas dar pridūrė, kad Vilniaus metropolitenas žymiai pagerintų ir ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes pagrindiniu oro teršėju mūsų šalyje šiandien vis dar išlieka automobilių transportas, pralenkdamas pramonę ir energetiką. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų, todėl tai leistų sumažinti ne tik miesto oro taršą, bet ir automobilių sukeliamą triukšmą.
www.bns.lt

Apie metropoliteno, kaip šiuolaikiškos transporto infrastruktūros, plėtojimo perspektyvas buvo jau gana daug diskutuota. Jau gera dešimtmetį vykusiuose svarstymuose keitėsi ir mūsų politikų nuomonė. Seime buvusi metropoliteno projekto rėmėjų mažuma virto ryškia dauguma, kuri liepos 15 d. ir priėmė tam projektui įgyvendinti reikalingą „Metropoliteno koncesijos įstatymą“, kuris padeda teisinius tokios veiklos reguliavimo pagrindus, įteisindamas metropoliteną kaip transporto rūšį ir įjungdamas ją į mūsų transporto sistemą.

Breša (it. Brescia) – miestas Lombardijoje (šiaurės Italija), provincijos centras, kuriame gyvena apie 195 tūkst. gyventojų. Miestas turi daug dailės galerijų, senovės romėnų pastatų liekanų, XI–XIII amžiuje statytą rotušę ir XI–XV amžiaus katedrą. Taigi, senesnį už Vilniaus senamiestį ir mažesnes spūstis nei Lietuvos sostinėje.

Idėja Brešoje įrengti metropoliteną miesto vadovybei kilo 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje, pamačius Prancūzijos miesto Lilio pavyzdį, kuriame tuo metu buvo įrengta automatinio metropoliteno sistema.

Daniel Delaveau

Žurnalas „Miestas ir transportas“ 2007 m. Reno metropolijai skyrė „Auksinio perdavimo“ (pranc. le pass d’or) nominaciją už pasiteisinusią Reno drąsą. Nors daugelis metropoliteno sistemos diegimui priešinosi ir palaikė tramvajaus idėją, labiau pritaikytą mažesniems miestams, Edmond‘o Hervé 1989 m. priimtas sprendimas dėl Reno miesto metro buvo drąsus ir išmintingas.

Šiandien jau galima apžvelgti šio pasirinkimo rezultatus. Metro jau pirmais savo veikimo metais pranoko lūkesčius: 2007 m. juo atlikta 110 tūkst. kelionių per dieną.

Geologų bendruomenės nariai gilinasi į Žemės sandaros istoriją. Juos domina Žemės gelmės ir milijonus metų trukę Žemės sluoksnių formavimosi procesai ir jų rezultatai. Inžinierius-geotechnikus daugiau domina Žemės paviršius ir keliolikos metrų gylyje slūgsančių geologinių sluoksnių fizikinės savybės. Inžinieriai apie geologiją turi miglotą supratimą ir tik inžinerinės nesėkmės priverčia juos susidomėti gamtos kūriniu - Žemės geologija ir priverčia ieškoti geologų, kaip daugiau išmanančių apie tai, pagalbos. Geologų ir inžinierių bendradarbiavimas duoda ne tik pažintinę, bet ir ekonominę naudą. Tik inžinerinė nesėkmė privertė ir šių eilučių autorių kreiptis į geologus pagalbos.

Lemiamą sprendimo teisę turintis Seimo Ekonomikos komitetas uždegė žalią šviesą metropoliteno koncesijos įstatymo projektui. Birželio 18 d. vykusiame posėdyje komiteto nariai, įvertinę penkių ministerijų, dviejų Seimo departamentų bei patariamųjų komitetų ir atskirų seimūnų pastabas, beveik vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui.

Posėdyje taip pat dalyvavo Susisiekimo ministerijos, verslo, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai bei „Metro sąjūdžio“ specialistai, kurie atsakė į posėdžio dalyviams kilusius klausimus.

Birželio 4 d. vykusiame balsavime 3 iš 11 dalyvavusių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių pasisakė už metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, likę – susilaikė. Nors balsų „prieš“ nebuvo, pagal Seime galiojančią tvarką laikoma, kad komitetas įstatymo projektui nepritarė.

Nors metropoliteno koncesijos įstatymo projektas numato būdą įdiegti metro visai be ES paramos, kai kurie komiteto nariai baiminosi, jog metropoliteno projektui atitektų per didelė dalis iš Lietuvai numatytų skirti ES lėšų. Dėl to vienas iš Seimo narių užregistravimo įstatymo pataisą, pagal kurią metropoliteno projektas į ES paramą pretenduotų tik bendra tvarka.

World You Like Challenge

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...komfortiškos keleivių laukimo sąlygos: žiemą ir vasarą galima palaikyti stabilią temperatūrą (žiemą galima sušilti, o vasarą – atsivėsinti).

Draugai

Blog'ai