Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras
Šarūnas Birutis

Vienas iš didžiausių []
istorinį paveldą niokojančių faktorių yra autotransportas. Europos miestų patirtis rodo, kad atsikratyti šios problemos galima įrengus metropoliteną. Kai kurių miestų metropolitenų stotys tarnauja kaip archeologinių radinių muziejai. Vilniaus senamiestyje metropoliteno stotys taip pat galėtų atlikti šią funkciją.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Darbo partijos įkūrėjas
Viktoras Uspaskich

Visuomenės raginimą []
priimti politinį sprendimą statyti Vilniuje metropoliteną vertinu palankiai. Mūsų partija visada su tais, kurie tiek protu, tiek darbu prisideda prie žmonių ir šalies gerovės kūrimo.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas
Rolandas Paksas

Naujos idėjos yra []
amžinasis žmonijos progreso variklis. Metro idėja Vilniuje – viena iš tokių. Žmonija dvidešimtame amžiuje įgyvendino drąsiausias idėjas, kurios atrodė neįgyvendinamos. Linkiu, kad metro idėja virstų kūnu ir požeminis transportas sostinėje tarnautų ateities kartoms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vicepirmininkas
Valentinas Stundys

Metropolitenas, kaip []
Vilniaus viešojo transporto sistema, mūsų programoje buvo numatyta 2008 metais, tačiau prieštaraujant koalicijos partneriams, į Vyriausybės programą nebuvo įtraukta. Nagrinėti šios sistemos realizavimo galimybę yra būtina tam, kad Vilnius būtų darniai plėtojamas ir mūsų sostinė taptų modernios valstybės veidu.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas
Eligijus Masiulis

Liberalai vertina []
individualumą ir pagal galimybes važinėtų individualiu transportu, bet individualus transportas didina transporto kamščius ir viena iš galimybių nesėdėti automobilių spūstyse – statyti metropoliteną. Metro pagelbės ir individualaus transporto gerbėjams, nes gatvės bus laisvesnės. Tačiau šios statybos turi būti įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir jose turi dalyvauti privatus investuotojas.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Bronius Bradauskas

Mano žiniomis, []
pasaulinės finansinės institucijos orientuojasi į ilgalaikius ir ekonomiškai efektyvius objektus. Vilniaus metropoliteno projektas, kurį palaiko visuomenė, gali būti patrauklus užsienio investuotojams.
Manyčiau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas palaikytų Vyriausybės sprendimą – pradėti strateginio investitoriaus paiešką ir šio projekto įgyvendinimo organizavimą, nes tai leistų papildyti Lietuvos biudžetą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Ričardas Malinauskas

Sostinėje pasireiškia []
visų Lietuvos žmonių interesai, nes čia sukoncentruotos valstybinės, valdžios, mokslo, švietimo, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos, kurių paslaugomis naudojasi visi šalies gyventojai. Čia vyksta tarptautiniai renginiai ir turizmas. Metropolitenas užtikrintų į Vilnių atvykstančių žmonių patogų, greitą ir saugų susisiekimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Kas labiausiai užteršta Lietuvoje – vanduo, žemė, oras?

Kokia Lietuvos padėtis lyginant su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis? Kur slypi mūsų Achilo kulnas?

Kas labiausiai teršia Vilniaus orą – gamyklos, šiukšlių deginimo įmonės ar automobilių išmetamos dujos? Kokių nuostolių patiriame transporto spūstyse? Ar metro padėtų išvengti daugelio šalių didmiesčius persekiojančios bėdos – transporto „kamščių“? Kas labiausiai neramina Lietuvos Aplinkos ministerijos vadovybę?

Šiandien portalo Slaptai.lt svečias – Aplinkos ministras Kęstutis TREČIOKAS.

Aplinkos ministro Kęstučio TREČIOKO komentaras.

2007 metų sausio 5 – 14 dienomis buvo atlikta reprezentatyvi Vilniaus gyventojų apklausa dėl sostinės transporto problemų.

Apklausą organizavo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ (direktorius - dr. Vladas Gaidys).

Prieš aštuonetą metų surengta apklausa bylojo, jog dauguma sostinės gyventojų jau anuomet būtų linkę po miestą važinėti ne tramvajumi ar greitaisiais autobusais. Iš visuomeninio transporto rūšių vilniečiai prioritetą atidavė būtent Metropolitenui.

Ypač šiai transporto rūšiai populiarumo suteiktų žinia, jog pinigų statyboms nereikia ieškoti valstybės biudžete. Juk statybas finansuoti pasiruošę privatūs verslininkai. O tai reiškia, kad ir bilieto kainos būtų patrauklios. Verslininkai statys metro ne tam, kad jis stovėtų tuščias, o tam, kad jo paslaugomis žmonės naudotųsi kuo mieliau ir dažniau.

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo dr. Vlado GAIDŽIO komentarą.

Jonas Ohmanas – žymus švedų žurnalistas, dokumentinių filmų režisierius, profesionaliai besidomintis Lietuvos istorija, tarptautine politika, šiuo metu daug jėgų ir energijos atiduodantis Ukrainai.

Tačiau šis videointerviu - ne apie karus ir propagandas. Šis pokalbis - apie metro privalumus.

Švedijos žurnalistas Jonas Ohmanas tvirtina, jog metro projektai sėkmingai įgyvendinti ir Osle, ir Helsinkyje, ir Stokholme. Tiek norvegai, tiek suomiai, taip pat ir švedai patenkinti prioritetą atidavę būtent šiai transporto rūšiai - metro.

Atsakydamas į portalo slaptai.lt klausimą, ar požeminio metro projektas pasiteisins ir Vilniuje, senokai Lietuvoje gyvenantis švedų žurnalistas nepanoro duoti kategoriško įvertinimo. Tačiau Jonas Ohmanas neneigė, kad jį erzina milžiniškos transporto spūstys Lietuvos sostinėje, kurių metu patiriami milžiniški nuostoliai. Tokių bjaurių automobilių "kamščių" jis nėra matęs nei gimtojoje Švedijoje, nei kaimyninėse Norvegijoje bei Suomijoje. Jonas Ohmanas taip pat stebėjosi lietuvių nesugebėjimu "susitarti ieškant bendrų išeičių visiems rūpimais klausimais".

Videopokalbis su Jonu Ohmanu

Dar praėjusią savaitę gerokai virš 30 laipsnių šoktelėjus termometro stulpeliui pajūryje nusidriekė poilsiautojų eilės. Smiltynės perkėlai dirbant visu pajėgumu spūsčių išvengti nepavyksta – patekti į keltą keblu ne tik atvykėliams, bet ir vietiniams Neringos gyventojams, nors šie ir turi leidimą keltis be eilės.

Aktualijų portalas Slaptai.lt tęsia pokalbių, ar Vilniaus miestui reikalingas metro, ciklą.

Transporto spūstys – ne vien Vilniaus miesto bėda. Ši nelaimė kamuoja daugelio šalių sostines.


Tačiau vienur sugebama automobilių „kamščius“ sumažinti iki beveik nepastebimo minimumo, tuo pačiu sumažinant ir oro taršą, ir dėl „kamščių“ patiriamus milijardinius nuostolius. Tuo tarpu kiti pasaulio miestai įstrigę „automobilių kamščiuose“ ir, regis, praradę viltį kada nors iš jų išsiveržti.


Koks skirtumas tarp sugebančių ir nesugebančių pašalinti „kamščius“? Aplinkeliai, greitaeigiai autobusai, dviračiai, tramvajai ar vis tik - požeminės metro linijos?


Tai – devintasis portalo Slaptai.lt videointerviu metropoliteno tema. Mūsų svečias – europarlametaras, Darbo partijos pirmininkas Valentinas MAZURONIS.


Videointerviu su europarlamentaru Valentinu Mazuroniu.

„Lietuvos geležinkeliams“ analizuojant „Rail Baltica“ atšaką iki Vilniaus oro uosto, susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas leido suprasti, kad šis sprendimas neturi perspektyvos.

Aktualijų portalas Slaptai.lt tęsia pokalbių, ar Vilniaus miestui reikalingas metro, ciklą.

Diskusija – sudėtinga. Čia svarbūs ir politiniai, ir ekonominiai aspektai.

Pavyzdžiui, duodamas mūsų leidiniui išskirtinį interviu Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra pabrėžęs, jog „priklauso metro šalininkams, jog požeminės metro linijos būtų būtent tai, kas Vilniui suteiktų daugiau saugumo net kariniu požiūriu“.

O ką apie verslininkų planus Lietuvos sostinėje statyti požemines metro linijas mano konservatorių partijos vadovybė?

Šiandien Slaptai.lt svečias - Seimo narys Jurgis RAZMA.

Videointerviu su parlamentaru Jurgiu Razma.

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nusprendė, jog turės būti parengta dar viena studija susisiekimo būklei mieste pagerinti. Bendru sutarimu buvo nutarta pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei parengtą Vilniaus miesto darnaus judrumo plano techninę užduotį teikti derinti Susisiekimo ministerijai.

Speciali Susisiekimo ministerijos komisija turės priimti sprendimą dėl plano rengimo pradžios ir numatyti lėšas, kurios bus paskirtos iš ES struktūrinių fondų.

Malonu turistui iš Klaipėdos miesto į Smiltynę keltis keltu. Vienas krantas greit nutolsta, pajunti vandens didybę, bet greit prie kito priartėji ir – jau kitame krante.

Tačiau transportui (ir ypač skubančiam) - kliūtis. O keliantis savaitgaliais ir šventinėmis dienomis tenka ne vieną valandą būti eilėse, kol pateksi į keltą... Tad neatsitiktinai jau ne vieną dešimtmetį sklando siūlymas: statyti tiltą. Tačiau tiltas į Kuršių neriją - brangus statinys ir kraštovaizdį darkanti priemonė, vizualinė tarša.

Aktualijų portalas Slaptai.lt tęsia ciklą pokalbių, ar tikrai Vilniui reikalingas metro.

Šiandien mūsų svečias – Seimo narys Artūras Skardžius. Jis yra parlamentinės Metro idėjos paramos grupės, vienijančios ypač gausų Seimo narių būrį, pirmininkas.

Videointerviu su parlamentaru Artūru SKARDŽIUM

Aktualijų portalas Slaptai.lt tęsia videopokalbių, kodėl mūsų sostinei reikalingas metro, ciklą.

Šiandien mūsų svečias - ilgametis Centrinės nekilnojamojo turto biržos (CNTB) direktorius Gediminas Bareika. Nekilnojamojo turto srityje analitikas darbuojasi daugiau nei dvidešimt metų. Todėl į jo pastebėjimus, vertinimus bei palyginimus verta įsiklausyti.

Su Centrinės nekilnojamojo turto biržos direktoriumi Gediminu BAREIKA kalbasi slaptai.lt redaktorius Gintaras Visockas.

Videointerviu su Centrinės nekilnojamojo turto biržos direktoriumi Gediminu BAREIKA

Metropolitenas, tramvajus, greitųjų autobusų sistemos – dėl kiekvienos iš šių viešojo transporto rūšių diegimo galimybių sostinėje sulaužyta ne viena ietis. Tapo įprasta: pasikeitus miesto vadovui, keičiasi ir sostinės viešojo transporto vizija.

Apie tai, kokią Vilniaus viešojo transporto viziją regi naujasis miesto meras, taip pat apie dabartines miesto transporto problemas bei galimus jų sprendimo būdus kalbamės su Remigijumi ŠIMAŠIUMI.

- Dar nebūdamas meru, aktyviai pasisakėte už metro sistemos diegimą sostinėje. Ar, susipažinus su viešojo transporto problemomis iš arčiau, Jūsų nuomonė nepasikeitė?

Skaitykite visą straipsnį čia.

Ispanijos įmonė „Avanza“ įvardinta kaip prioritetinis dalyvis Portugalijos sostinės Lisabonos viešojo transporto operatoriaus konkurse, kurio vertė 1 mlrd. eurų.

Kompanijos teigimu, 450 mln. eurų vertinama metro eksploatacijos sutartis būtų sudaryta aštuonerių su puse metų laikotarpiui. Likusiais 650 mln. eurų įvertintos sutartys eksploatuoti antžeminį Lisabonos viešojo transportą, kurį sudaro autobusų sistema ir 48 km ilgio tramvajaus linijų tinklas.

Lisabonos metro sudarytas iš 4 linijų, kuriose įrengtos 55 stotys. Bendras trasų ilgis siekia 43,2 km, jomis pervežama apie 155 mln. keleivių kasmet.

Aktualijų portalas Slaptai.lt dar sykį svarsto, kodėl metropolitenas – vienintelė priemonė, pajėgi Vilnių išvaduoti iš transporto spūsčių ir užteršto oro.

Apie metro privalumus mūsų portale jau pasakojo Seimo nariai Kęstutis Masiulis, Rimantas Dagys, Linas Balsys ir Vytautas Juozapaitis.

Intriguojantis parlamentaro Vytauto Juozapaičio komentaras

Aktualijų portalas Slaptai.lt tęsia diskusiją, kodėl metropoliteno statybos – vienintelė priemonė, pajėgi Vilnių išvaduoti iš transporto spūsčių.

Apie metro privalumus mūsų portale jau kalbėjo Seimo nariai Kęstutis Masiulis, Rimantas Dagys, Linas Balsys. Šiandien mūsų svečias – parlamentaras Vytautas Juozapaitis.


Videointerviu su parlamentaru Vytautu Juozapaičiu