Vilniaus
Metro

The player will show in this paragraph

Varšuvos centre pastatytame tunelyje bėgių klojėjai paklojo bėgius aukščiau, nepasitarę su tunelio statytojais, todėl tunelis tapo per žemas. Traukiniai netelpa - nustatė kelininkų darbą priimantys ekspertai.

Tai jau ne pirma Lenkijos kelininkų nesėkmė. Neseniai per žemas tunelis buvo pastatytas automobiliams. Jis netiko numatytam krovininio transporto eismui.

Pernai iš dviejų taškų pagal savo turimus planus pradėjusios tiesti kelią dvi komandos prasilenkė ir klaidą pastebėjo, kuomet apylanka jau turėjo siekti 10 kilometrų.

Šiuo atveju labai tinka lietuvių liaudies patarlė: "devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk".

Žiemiškos oro sąlygos ir kelininkų bei savivaldybių neūkiškumas paralyžiuoja eismą keliuose. Automobilių spūstys tampa neišvengiamos ne tik piko valandomis, bet ir vos subjurus orams. Tai verčia dar kartą susimąstyti apie Metropoliteno būtinumą sostinėje kaip saugią, patikimą, jokių oro sąlygų neįtakojamą susisiekimo priemonę.

Apie prastas oro sąlygas ir pasekmes keliuose skaitykite portale DELFI

2010 m. sausio 25 d. DELFI žiniose aprašytą Šiaulių miesto senojo viaduko (Tilžės g.) problemą, atsiradusią dėl didelio šalčio VšĮ „Vilniaus metro“ komanda siūlo spręsti iš esmės ir visiems laikams; t.y. įgyvendinti pietinio aplinkkelio įrengimo projektą, kuris numatytas 2008 metais parengtame Šiaulių miesto bendrajame plane iki 2015 metų. Tokiu būdu sunkiojo transporto srautas būtų nuimtas nuo miesto centro. Taip pat nusiimtų didžioji transporto srauto dalis nuo minimo problematiško viaduko. Juolab, kad projektą galima įgyvendinti ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, o iš ES infrastruktūros vystymo lėšų. Miestiečiams nekainuotų nuolatinis ir ko gero atsibodęs, esamo viaduko remontas. Nepraeitų nei pora metų ir miestiečiai galėtų atsikvėpti nuo didelių transporto srautų.

Darnios plėtros akademija penktadienį (2009-12-11) Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) organizavo konferenciją „Partnerystė - bendra mūsų ateitis". Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva surengtos DPA konferencijos pagrindiniais akcentais tapo šiemet vykusio III-ojo Lietuvos urbanistinio forumo rezoliucijos pasirašymas, LNTPA prezidento Roberto Dargio, Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus ir DnB NORD banko vyriausio analitiko prof.habil.dr. Rimanto Rudzkio pasisakymai. Aplinkos ministras susilaukė kalbėjusių intelektualų priekaištų dėl neadekvačios aplinkosaugos politikos.

2009 metų gruodžio 10 dieną vyko konferencija tema “Viešojo ir privataus sektorių partnerystės perspektyvos Lietuvoje”. Žemiau pateikiame dalyvių pristatymus.

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą į priekį stumia verslas

Verslininkai nebelaukia valdžios malonės – jie patys tiesia pagalbos ranką, siūlydami dar kiek mistiškai skambantį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo modelį PPP (ang. public private partnership). Trūkstamus susisiekimo, socialinės infrastruktūros objektus jie pajėgūs finansuoti patys. Suprantama, investuotojams reikia valdžios pritarimo jų siūlomoms sąlygoms. Pati valdžia pasiliktų koordinatoriaus ir kontrolieriaus vaidmenį.

Nuo š.m. gruodžio mėnesio mūsų svetainę papildysime naujomis rubrikomis: "Eismo problemos ir jų sprendimo būdai" bei "VPP - viešo ir privataus sektorių partnerystė". Kviečiame aktyviai dalyvauti, reikšti savo mintis, pasiūlymus, komentarus.