Rusijoje, Kazanėje, gegužės 9 d. atidarytas naujas trijų stočių metropoliteno ruožas, išplėtęs liniją nuo Kozja Sloboda šiaurės kryptimi link Aviastroitelnaja. Dar dvi stotys atidarytos ties gyvenamųjų namų kompleksu Jašlek ir Šiaurine stotimi. Dabar vienintelę metro liniją mieste sudaro 10 stočių.

Šiaurinė stotis (Serverny vokzal) aptarnauja svarbius regioninius Rusijos geležinkelių tinklo maršrutus. Jašlek metro stotyje ateityje bus galimybė persėsti į planuojamą nutiesti antrą metropoliteno liniją. 2015 m. pabaigoje ketinama atidaryti dar vieną trumpą metro trasos atkarpą pietų kryptimi į Dubravnaja.

Balandžio 26 d. Pietų Korėjos mieste Jongine atidaryta nauja lengvojo metro sistema. „EverLine“ pavadintą metropoliteną sudaro 18,5 km ilgio automatinė viršžeminė linija, jungianti Everland pramogų parką su šalies sostinės Seulo metro tinklu.

Metropoliteną pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) sutartį pastatė konsorciumas Yongin Rapid Transit, kurį sudaro „Bombardier“, „Daelim Industrial Co“, „Hanil Engineering and Construction Co“, „Korea Development Corp“, „Hanjin Heavy Industries Co“ bei „Iljin ElecKric C“ bendrovės.

Susisiekimas - viena opiausių mūsų sostinės problemų. Net 60 proc. vilniečių ją įvardija kaip svarbiausią.

Vilniaus visuomenė jau kelis dešimtmečius diskutuoja, kaip spręsti viešojo transporto problemą. Su LŽ kalbasi pilie­čių asociacijos "Metro sąjū­dis" vadovas Juozas Zykus.


Metro ateitis - Seimo rankose

Balandžio 15 d. Romoje pradėti trečiojo metropoliteno C linijos etapo statybos darbai, kuriais trasa bus pratęsta 3 km ilgio ruožu nuo Sant Giovanni link Fori Imperiali ir Koliziejaus.
792 mln. eurų vertės projekte numatytos dviejų naujų požeminių stočių statybos ties Amba Ardam ir Koliziejumi statybos. Pastarojoje bus galimybė persėsti į B linija kursuojantį traukinį. Darbus numatyta baigt 2020 m.

Nuo birželio 24 d. Singapūre keleiviai, išsilaipinę 16-oje pagrindinių metropoliteno stočių iki 07:45 val., nebus apmokestinami už suteiktas kelionės paslaugas. Ši tvarka, skirta skatinti miestiečius keliauti prieš rytinį piką, galios vienerius metus, po kurių bus sprendžiama dėl jos pratęsimo.

Keleiviai, išsilaipinę stotyse tarp 07:45 ir 08:00 val., už kelionę mokės, tačiau jiems bus taikoma nuolaida. Nemokamoms paslaugoms keliama dar viena sąlyga – kelionės pradžios taškas negali sutapti su viena iš minėtų 16-os pagrindinių stočių.

Įmonė Kataro geležinkeliai išrinko rangovus šalies sostinės Dohos metropoliteno Raudonosios šiaurės linijos statybų etapui. Jais tapo du konsorciumai: iš įmonių „Impregilo“, „SK Engineering & Construction“ ir „Galfar Engineering & Contracting“ sudarytas konsorciumas bus atsakingas už požeminio linijos ruožo statybos darbus, o „Yapı Merkezi“, „STFA“ ir „Aktor“ statys dvi išskirtines linijos stotis – Mshereib ir Mokslo miestas. Kiek ankščiau, 2012-aisiais, išrinktas šio projekto koordinatorius – bendrovė „ Jacobs Engineering“.

2013. balandžio 15 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete, Transporto inžinerijos fakultete vyko pirmo kurso studentų paskaita, kurios metu VšĮ "Vilniaus metro" atstovas Audrius Čepulis supažindino jaunuosius transportininkus su metro diegimo galimybėmis Vilniuje. Gausus būrys pirmakursių turėjo galimybę gauti vertingos informacijos apie transporto infrastruktūros vystymosi raidą ir tendencijas iš verslo atstovų. Buvo pristatyti galimi Vilniaus mertopoliteno planai, idėjos vystymo istorija ir diegimo galimybės.

Suomijos sostinėje Helsinkyje išrinktas projektuotojas antrajam metropoliteno linijos, vadinamos Vakarinis metro, statybų etapui. Juo tapo įmonė „Pöyry“, kuri pagal sutartį suprojektuos 8 km ilgio metropoliteno linijos ruožą tarp Matinkylä ir Kivenlahti rajonų.

„Pöyrys“ darbai apims geležinkelio ruožo projektavimą, uolienų, geotechninius tyrimus, architektūrinius ir struktūrinius tunelių, stočių bei depo sprendimus. Sudarytos sutarties vertė siekia 6,3 mln. eurų.

Nicoje, Prancūzijoje, meras Christianas Estosi patvirtino planus iki 2017 m. baigti pirmąjį 2-osios lengvojo metro linijos statybų etapą.

11,3 km ilgio linija sujungs oro uostą su biurų rajonu vakaruose bei miesto centru. Miesto centre, kad būtų išvengta nepatogumų dėl statybų ir sutrumpinta kelionės trukmė, linija eis tuneliu po žeme. Numatyta įrengti dvi požemines stotis – Alsace Lorraine ir Jean Médicin, kurioje bus galimybė persėsti į 1-ąja linija keliaujantį traukinį.

Kovo 23 d. Paryžiuje atidarytas naujas 1,5 km ilgio 4–osios metropoliteno linijos ruožas pietų kryptimi į Mairie de Montrouge. Šiuo 185.3 mln. eurų. vertės projektu Prancūzijos sostinės metro tinklas išplėstas iki 303 stočių.

Tikimasi, kad nauja atkarpa iš Porte de Orléans pritrauks 37,9 tūkst. keleivių per dieną. Iki šiol 4-oji, viena labiausiai apkrautų Paryžiaus metro linijų, nebuvo ilginta daugiau kaip 100 metų. Per dieną ja pervežama apie 674 tūkst. keleivių. Nuteisus naują ruožą, įveikti visą trasą trunka 30 min.

Kinijos Heilongdziango provincijos sostinėje Harbine baigta tiesti pirmoji naujos metro sistemos linija. Riedmenų gamintojas „CNR Changchun Railway Vehicles“ jau pristatė 17 šešių vagonų sąstatų, reikalingų bandomajai metropoliteno eksploatacijai pradėti.

Projektas išskirtinis tuo, kad daliai linijos nutiesti panaudotas Antrojo pasaulinio karo laikų tunelis, statytas apsisaugoti nuo galimų oro antpuolių. 1-osios linijos ilgis 17,5 km, ją sudaro 18 požeminių stočių. Trasa per miesto centrą jungia geležinkelio stotis miesto rytinėje ir pietinėje dalyse.

Prancūzijos vyriausybė apsisprendė įgyvendinti ypač stambų šalies sostinės metropoliteno vystymo projektą, pagal kurį iki 2030 m. Paryžiuje bus nutiesta 200 km naujų automatinio metro linijų, skirtų aptarnauti priemiestines teritorijas. Šią informaciją paskelbė Prancūzijos Ministras Pirmininkas Žanas Markas Airo (Jeanas-Marcas Ayrault) per kalbą kovo 6 d.. Pasak jo, tai „ambicingiausias, beprecedentis projektas“.

LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuviliantis sprendimas neužkerta kelio tolimesniam „Metros sąjūdžio“ užsibrėžto tikslo siekimui – susisiekimo problemos sprendimui Vilniaus mieste, diegiant metropoliteną.

Apklausos parodė, kad 60 proc. vilniečių didžiausia sostinės problema įvardina susisiekimą. „Metro sąjūdžio“, kuris šiuo klausimu domisi jau dešimt metų, nuomone, šią problemą išspręsti galima įdiegus Vilniaus mieste greitą, saugią, patikimą, komfortišką visuomeninio transporto sistemą – metropoliteną. Tuo klausimu buvo atlikti įvairūs skaičiavimai, pasitelkta kitų šalių patirtis.

Parodoje būsite informuoti apie svarbiausią Vilniaus miesto problemą – susisiekimą – ir jos sprendimo būdą, taip pat šio sprendimo įtaką ekonomikai, biudžetui, žmonių užimtumui, aplinkosaugai, kelionių saugumui ir komfortui, civilinei saugai, senamiesčio kultūrinio paveldo išsaugojimui, šalies prestižui.

Parodoje eksponuojama medžiaga, susijusi su:

• susisiekimo problemos Vilniaus mieste sprendimo būdais;

Kovo 2 d. Lombardijoje (Šiaurės Italija) atidaryta pirmoji 13,7 km ilgio Brešos automatinio metropoliteno linija, sujungusi šiaurinę miesto dalį su pietrytine. Įdomu tai, kad Brešoje gyvena apie 190 tūkst. gyventojų – beveik tris kartus mažiau nei Vilniuje.

Automatinį metro, kurio traukiniams valdyti nereikalingas mašinistas, pastatė ir įrengė konsorciumas, sudarytas iš trijų kompanijų.