Vilniaus ir Kauno dvimiestis – tai optimaliausia Lietuvos urbanizavimo forma. Iš didelio specialistų kolektyvo sudarytų šešių galimų jos variantų šį, jų rekomenduotą, aprobavo LR Seimas, 2002 m. spalio 29 d., patvirtindamas Lietuvos Respublikos Teritorijų bendrąjį planą – krašto ateities viziją 2020 metams. Dvimiesčio formavimo būtinybė tapo įstatymu;

Gruodžio 10 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko organizacijos „Metro sąjūdis“ aktyvo narių susitikimas, kuriame dalyvavo 16 mokslo, verslo ir visuomenės atstovų. Renginio dalyviai diskutavo apie „Metro sąjūdžio“ veiklos planus ir nagrinėjo svarbius organizacijai klausimus.

Daugiausiai dėmesio skirta metropoliteno, dvimiesčio ir „Rail Baltica“ geležinkelio temoms. Buvo aptartas šiuo metu Seime svarstomas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas ir galimybė sujungti Vilnių su Kaunu greitojo geležinkelio linija nuo Pilaitės, kur galėtų susikurt naujas Vilniaus viešojo transporto mazgas, iki Karmėlavos, kadangi čia veikia perspektyviausias Tarptautinis Kauno oro uostas ir eis Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ linija.

Antradienį Seime pateiktas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo projektas. Balsavime dėl teikimo svarstyti projektą komitetuose dalyvavo 66 seimo nariai, iš kurių 51 balsavo „už“, 2 „prieš“ ir 13 susilaikė. Pagrindinį sprendimą projekto svarstyme priims Seimo Ekonomikos komitetas iki gruodžio 12 d.

Specialusis metropoliteno įstatymo projektas parengtas Prezidentūros vetuoto Metropoliteno koncesijos įstatymo pagrindu, atsižvelgus į dekrete išdėstytas pastabas. Įstatymo projektui pritarimą jau yra išreiškęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Jau lapkričio 11 d. Seime bus teikiamas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į politinę diskusiją dėl metropoliteno, „Metro sąjūdžio“ savanoriai dalina informacinę medžiagą ir specialius lipdukus rytinių spūsčių metu.

Dažniausiai ryškiomis liemenėmis vilkinčius aktyvistus sutiksite rytinio piko metu Pilaitės prospekte, kadangi čia nusidriekia net daugiau kaip kilometrą besitęsiančios spūstys. Dvi ir daugiau valandų trunkančiame kamštyje ne tik bandoma vairuotojų kantrybė, bet ir stipriai teršiama aplinka. Net 80 proc. oro taršos Vilniuje sudaro automobilių išmetamosios dujos. Automobiliai stringa ir aplinkiniuose keliuose – Laisvės prospekte, Rygos, Justiniškių gatvėse.

Lapkričio 1 d. naujienų portalas delfi.lt perpublikavo daug diskusijų sukėlusį žurnalo „Valstybė“ straipsnį, pavadinimu „Vaikaičių siaubui ir kolūkiečių džiaugsmui Vilniuje metro nebus”. Nors su daugeliu autorės minčių sutinkame, norime išreikšti savo požiūrį tam tikrais straipsnyje nagrinėjamais klausimais bei išsamiau supažindinti skaitytojus su kuriamais planais ir kitų Europos miestų patirtimi.

Mantvydas PREKEVIČIUS

Į Lietuvą vis labiau skverbiantis užsienio investicijoms bei fondams, kartu atkeliauja ir technologijos. Su technologijomis atkeliauja ir neįprasti inžineriniai sprendimai. Ar esame jiems pasiruošę?

Po Antrojo pasaulinio karo į Lietuvą atkeliavusi pramonė stebino savo gabaritais. Prie nedidelių pastatų ir vienkiemių pripratę lietuviai stebėjosi ir džiaugėsi didelėmis gamyklomis, kurios savo gaminiais galėjo aprūpinti net kelias valstybes. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tie patys pramonės monstrai buvo apleisti ir pradėjo gąsdinti savo išvaizda, kuri nuo sniego ir lietaus nuolat prastėjo. Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, atsivėrė užsienio investuotojų bei Europos paramos fondų vartai, leidžiantys ne tik plėtoti verslą, bet ir statyti naujus pramoninius monstrus. Kylant ekonomikai, visus stebino gigantiškų prekybos centrų statybos, netrukus prasidėjo ir išskirtini inžineriniai projektai, pradėjo kilti stikliniai dangoraižiai ir vėl naujos gamyklos. Penkis kartus padidėjus automobilių skaičiui Lietuvos keliuose, atsirado ir poreikis, sunkiai per kamščius pasiekiamas vietas pasiekti alternatyviu keliu.

Spalio 14 d. LR Seime įregistruotas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas, kurį pateikė 37 Seimo nariai. Lyginant su prezidentės dekretu atmestu Metropoliteno koncesijos įstatymo projektu, naujasis įstatymo projektas pakeistas nežymiai:


  • Pakeistas pavadinimas, kuris tiksliau nusako įstatymo turinį.
  • Tiksliau ir aiškiau apibrėžtas Vyriausybės dalyvavimas projekte, panaikinant Vyriausybės kaip dalyvio funkcijas ir paliekant tik organizatoriaus vaidmenį.
  • Siekiant aiškumo, įstatymo projektas papildytas dviem naujais straipsniais: Sprendimų priėmimo ir Ginčų nagrinėjimo.


Specialiajam metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui taip pat atliktas antikorupcinis vertinimas pagal STT sudarytą metodiką ir paruošta antikorupcinio vertinimo pažyma. Per artimiausias savaites įregistruotas įstatymo bus svarstomas Seime.

Susipažinti su LR Specialiuoju metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektu galite šioje nuorodoje.

Rugsėjo 22 d. viename naujienų portalų buvo publikuotas seimo nario Povilo Gylio straipsnis, kuriame žeriama nepagrįsta kritika tiek Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui, tiek pačiai metro idėjai. Kadangi manome, jog ekonomikos profesoriaus įžvalgos, kurias autorius pretenzingai vadina analize, pateiktos menkai įsigilinus į diskutuojamą klausimą, norime suklaidintam Skaitytojui padėti susiorientuoti.

Paskutinėje įstatymo projekto redakcijoje, toje, kurią Seimas patvirtino liepos 15 d., net kelis kartus pažymima, kad atsakomybė už projekto finansavimą tenka strateginiam investuotojui (3 str. 3 p., 7 str. 1 p., 7 str. 3 p.), kuris, investavęs mažiausiai 20 proc., likusias investicijas taip pat pritraukia savo atsakomybe. Valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimas nėra numatytas (7 str. 3 p.). Valstybės indelis gali būti netiesioginis, skiriant „žemę ir žemės ertmes naudoti metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti“ (7 str. 4 p.), todėl autoriaus teiginys, jog projekto įgyvendinimo atsakomybė gula ant valstybės pečių, yra klaidingas.

Rugsėjo 17 d. LR Seimo Ekonomikos komitetas Prezidentūros siūlymu vėl svarstė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. Šįkart svarstyme dalyvavo ir trys Prezidentūros atstovai, turėję apginti Prezidentūros nuomonę.

Visgi jokių svarių argumentų pateikta nebuvo ir komitetas savo nuomonės nepakeitė. Beveik visi komiteto nariai balsavo „už“, vienas „prieš“ ir tiek pat susilaikė, todėl rytdienos balsavimo metu įstatymo projektas bus teikiamas su Ekonomikos komiteto pritarimu.

Tam, kad šįkart įstatymo projektas būtų priimtas, reikalinga, jog „už“ balsuotu daugiau kaip pusė, t. y. bent 71 Seimo narys. Klausimas bus svarstomas rytiniame posėdyje nuo 12:40.

Pateikiame išsamų liepos 15 d. ir rugsėjo 11 d. balsavimo rezultatų palyginimą. Džiugu, jog balsavime dalyvavo kur kas daugiau seimūnų, kurių absoliuti dauguma nepritarė prezidentės siūlymui įstatymą vetuoti.

Visgi nedidelės dalies Seimo narių pasirinkimas atrodo mažų mažiausiai keistai. Nors ir būdami Metro idėjos paramos parlamentinės grupės nariais ar net Metropoliteno koncesijos įstatymo projekto teikėjais, keli Seimo nariai išreiškė pritarimą prezidentūros siūlymui įstatymą vetuoti.

Primename, kad lemiamas balsavimas dėl Metropoliteno koncesijos įstatymo vyks rugsėjo 18 d., Seimo komitetams pateikus pakartotines išvadas.

Balsavimo rezultatai:

Rugsėjo 11 d., rytinio Seimo posėdžio metu, alternatyviu balsavimu buvo nepritarta prezidentės veto dėl LR Metropoliteno koncesijos įstatymo. Prezidentės siūlymui įstatymą vetuoti nepritarė net 77 seimūnai, o kitaip manančių tebuvo 15.

Šis sprendimas reiškia, kad įstatymo projektas perduodamas dar kartą svarstyti Seimo komitetams. Pagrindinį balsą turinčiam Ekonomikos komitetui pateikus išvadas, kitą ketvirtadienį, rugsėjo 18 d., vyks dar vienas balsavimas. Jei bus nuspręsta įstatymo projektą priimti, prezidentė nebeturės teisės įstatymo vetuoti darkart.

Adakras Šeštakauskas

Ilgametis Lietuvos statybininkų
asociacijos prezidentas,
dabar - garbės prezidentas





Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiumas dar 2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų statybos sektoriaus atsigavimą.



Liepos 25 d. Prezidentūros dekretu buvo vetuotas Seime priimtas LR Metropoliteno koncesijos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Norime pateikti argumentus, kodėl LR Prezidentės veto motyvai Metropoliteno koncesijos įstatymui yra nepagrįsti ir nelogiški.

Pirmas motyvas, jog dabartinė teisinė bazė yra pakankama, neatitinka tikrovės, nes prezidentės išvardinti įstatymai (LR Koncesijų įstatymas, LR Investicijų įstatymas ir LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymas) nesąlygoja politinio apsisprendimo statyti metro privačiomis lėšomis, nenustato strateginio investuotojo indėlio, nepaskirsto funkcijų tarp Vyriausybės, savivaldybių ir privačių struktūrų, tuo pačiu nepaaiškina, kaip bus organizuojama tokio masto susisiekimo infrastruktūros objektų statyba.

Rugpjūčio 20 d. Indijos vyriausybė priėmė sprendimą įgyvendinti pirmąjį Nagpuro metropoliteno projekto etapą. Juo bus nutiestos dvi metro trasos, kurių bendras ilgis 38,2 km.

19,6 km ilgio šiaurės–pietų liniją sujungs Automobilių aikštę su miesto tarptautinio transporto mazgu ir oro uostu. 18,6 km ilgio trasa eis rytų–vakarų koridoriumi, sujungdama Prajapati Nagar ir Lokmanya Nagare.

Liepos 15 d. Seime buvo priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas, tačiau tenka apgailestauti – Prezidentūra įstatymą vetavo, todėl šis bus svarstomas pakartotinai Seimo rudens sesijos metu.

Kadangi transporto problemos savaime neišsispręs, būtina kelti diskusiją – kas vis dėlto teisus: specialistai, teigiantys, jog tik metro pajėgus iš esmės pagerinti susisiekimą mieste, Seimas ir Vyriausybė, parengusi ir priėmusi metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, ar Prezidentūra, šį įstatymo projektą vetavusi. Tikimės, jog Seimas nuomonės nepakeis ir įstatymo projektą priims dar kartą, taip anuliuodamas prezidentės veto.

Belaukiant pakartotinio balsavimo, siūlome susipažinti su išsamiais pirmojo balsavimo Seime rezultatais. Stulpelyje „Metro grupė“ nurodyta, ar seimūnas priklauso Parlamentinei metropoliteno idėjos paramos grupei, vienijančiai virš 90 Seimo narių. Teikėjo žyme pažymėti įstatymo projektą pateikę Seimo nariai.

Individualūs balsavimo rezultatai