Miestų gyventojai, kurie naudojasi metropolitenu, žino kad tai saugi, greita, komfortiška ir prestižinė viešojo transporto priemonė.

Investuotojai ir eksploatuotojai yra įsitikinę, jog metropolitenas – tai ekonomiškai efektyvi investicija. Jie pinigus gauna ne tik iš keleivių, kurių pervežimo savikaina yra keturis kartus mažesnė, nei keleivių transportavimas antžeminiu transportu, bet ir už stotyse esančius statybos plotus, reklamą ir netgi už teisę metro stotis pavadinti vienos ar kitos įmonės ar kito subjekto vardu. Investuotojai ir verslininkai pasiruošę mokėti iki 50 proc. savo investicijų vertės infrastruktūros mokestį už teisę statyti šalia metro trasų ir ant metro stočių.

Kovo 19 d. Baltarusijos sostinėje Minske pradėtos 3-iosios metropoliteno linijos statybos. 17,2 km ilgio trasa, sujungsianti šiaurinę ir pietinę miesto dalis, bus statoma dviem etapas. Pirmuoju etapu bus nutiesta atkarpa su keturiomis stotimis tarp „Jubilleinaja Ploščad“ ir „Kovalskaja Sloboda“. Jos eksploataciją numatyta pradėti 2017 m.

Antruoju etapu linija bus pratęsta iki „Nemoršanski Sad“. Planuojama, jog viską linija bus baigta 2020-aisiais.

Vilnius - ne tik didžiausias šalies miestas, bet ir pagrindinis investicijų traukos centras. Sostinė sukuria netgi 38 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vilniaus miesto vicemero Jono PINSKAUS teigimu, sunkumą yra nemažai, todėl nepamatuotų idėjų laikas baigėsi ir atėjo metas dirbti realius darbus - tai padės įveikti nesklandumus.

- Vienu metu atrodė, kad Vilniuje vienas po kito įgyvendinami svarbūs projektai, investuotojų čia - eilės. Ar šiandien prie savivaldybės durų rikiuojasi investuotojai, ar savivaldybė turi jiems ką pasiūlyti?

Vasario 12 d. Turkijos sostinėje Ankaroje atidaryta antroji metropoliteno linija. 15,4 km ilgio M3 pavadinta linija su 10 stočių sujungė rytinę ir vakarinę miesto dalis, pratęsdama M1 trasą nuo Batikent į Sinçan rajoną.

Projektą įgyvendino ispanų įmonė „Comsa Emte“ su vietos partneriu „Açilim Insaat“. Kitąmet ketinama atidaryta dar vieną 16,6 km ilgio trasą – M2, kuri sujungs Kizilay ir Çayyolu rajonus.

Vyriausybė trečiadienį svarstys parlamentarų parengtą metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. „Metro koncesija yra tik finansinė priemonė, sudaranti galimybę organizuoti finansavimą, jei atsirastų susidomėjęs investuotojas. Tokiam investuotojui būtų atveriamos durys, valdžia dalyvautų labai minimaliai arba visai nedalyvautų", -sakė Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos skyriaus patarėjas Paulius Girčys.

Sausio 23 d. Vengrijoje pradėta šalies sostinės Budapešto 4-osios metropoliteno linijos bandomoji eksploatacija. Bandoma pirmuoju etapu įrengta 7,4 km ilgio linijos atkarpa.

Nuo 2013 m. spalio bandymus trasoje vykdė valdymo įrangos tiekėjas „Siemens“ bei riedmenų gamintojas „Alstom“. Bandymus prižiūri ir stebi „Budapešto transporto kompanija“ ir Vengrijos nacionalinė transporto valdyba. Pradėti reguliarų keleivių pervežimą planuojama kovo 30 d.

Mėnesio pradžioje per Lietuvos žiniasklaidos priemonės nuvilnijo žinia, jog Vilniaus savivaldybė, besiruošdama tramvajaus linijos atsiradimui, visuomenės poreikiams paėmė du žemės sklypus Molėtų plente. Būtent nuo šios vietos buvo siūloma pradėti tiesti tramvajaus liniją iš Santariškių į stotį. Išaiškėjo, jog šis savivaldybės sprendimas tiesiogiai su A. Zuoko tramvajaus projektu nėra susijęs.

Savivaldybė net nėra apsisprendusi dėl naujos transporto rūšies

Dienraščio „Vilniaus diena“ žurnalistai susisiekė su Vilniaus viešojo transporto optimizavimo grupės vadovu Kastyčiu Lubiu, kuris patikino, kad joks projektas dar nerengiamas. Pasirodo, jog nėra net nuspręsta, kurios naujos rūšies transportas bus įdiegtas Vilniuje.

Savivaldybės atstovai dienraščiui tvirtino, jog visuomenės reikmėms paimtuose sklypuose prie Molėtų plento, Geležinio vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžos, ketinama statyti didelę automobilių stovėjimo aikštelę.

2013 m. gruodžio 28 d. Pekine buvo atidarytos dvi naujos 8-osios metro linijos atkarpos, jungiančios miesto centrą su šiauriniais priemiesčiais.

3,2 ir 6,3 km ilgio atkarpos pratęsė liniją pietų ir šiaurės kryptimis. Pietiniame ruože įrengtos dvi naujos stotys, šiauriniame – trys. 2008 metais prieš Olimpines žaidynes atidarytos linijos ilgis dabar siekia 26,6 km, o bendras Kinijos sostinės metropoliteno tinklas išaugo iki 465 km. Tai trečias pagal dydį metropolitenas pasaulyje, nusileidžiantis Šanchajaus ir Seulo metro sistemoms.

Susisiekimo ministerija iš esmės pritaria parlamentaru parengtam Metropoliteno įstatymo projektui, kuris leistų Vilniuje statyti metro, tačiau siūlo jį tobulinti. Ministerijos parengtose išvadose teigiama, kad dabar projektas negalėtų būti įgyvendinamas dėl teisinio neaiškumo ir teisės normų kolizijos. Metropoliteno įstatymo projekto autoriai sako, kad Vilniuje nutiesus metro, bus atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms.

Vakar vykusiame metiniame Logistikos transporto forume susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pristatė pagrindines ministerijos veiklos kryptis 2014 m. Susisiekimo ministerija kitąmet didžiausią dėmesį skirs įvairiarūšio transporto infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui, šiuolaikiškų logistikos centrų steigimui.

Ministras teigė, jog tik moderni ir išplėtota transporto infrastruktūra gali sukurti aplinką verslo plėtrai, investicijoms pritraukti, sąlygas regionų gyventojų užimtumui didinti.

Gruodžio 26 d. Kinijoje pradės veikti nauja metro sistema. Po puspenktų metų trukusių statybos, įrengimo ir testavimo darbų bus pradėta Džengdžou metropoliteno 1-osios linijos atkarpos eksploatacija.

Kiek daugiau nei 2 mln. gyventojų turinčiame mieste 26,34 km ilgio linijos ruožas su 22 statomas nuo 2009-ųjų vidurio. Visas trasos ilgis sieks 34,84 km. Ji sujungs vakarinę ir rytinę miesto dalis.
<

Dienraštyje „Vakaro žinios“ ir portale „Respublika.lt“ publikuojamas skaitytojo, pasivadinusiu Runkelis, laiškas, kuriame absurdiškais teiginiais mėginamas paneigti metropoliteno Vilniuje reikalingumas. Atsakydami į Runkelio straipsnį, norime išsakyti savo, piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, poziciją ir nuomone šiuo klausimu.

Metropolitenas Vilniuje – neišvengiamybė

Jau virš trisdešimt metų visuomenė ir specialistai diskutuoja kokią ekonomiškai efektyvią, greitą, saugią komfortišką ir ekologišką viešojo transporto priemonę reikėtų įdiegti, kad Vilnius prilygtų kitoms ES sostinėms. Tuo tikslu apsilankėme analogiško dydžio ES valstybių miestuose, tokiuose kaip Helsinkis, Oslas, Niurnbergas, Renas ir šių miestų municipalitetų darbuotojai įtikino, kad ir jie tik po ilgų ginčų priėjo išvadą, jog tik metropolitenas gali iš esmės pagerinti susisiekimą mieste. Helsinkis tai padarė 1982 metais, būdamas Kauno dydžio ir turėdamas 70 km ilgio tramvajaus linijų tinklą. Oslas – 1966 metais, būdamas vos didesnis už Klaipėdą. Vokietijos miestas Niurnbergas yra Vilniaus dydžio ir eksploatuoja 35 km metro trasų.

2013 m. spalio mėn. 29, 30 dienomis Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Darni Europos miestų plėtra – Valstybės ekonomikos pagrindas“, skirta darnaus miesto vystymo idėjoms ir patirčiai pasidalinti.

Dalyvavo gausi įvairių Prancūzijos miestų atstovų delegacija, keletas svečių iš Londono, Austrijos miesto Liono, Olandijos - Roterdamo ir Mastrichto, Čekijos sostinės Prahos.

Spalio 31 d. Bangladeše pradėtos šalies sostinės Dakos metropoliteno statybos. Projektas vystomas padedant Japonijos kooperacijos agentūrai, kuri suteikė 40 m. trukmės 10,477 mlrd. jenų (290 mln. litų) paskolą.

Pirmoji bus nutiesta 20,1 km ilgio linija, sujungsianti miesto šiaurinę ir pietinę dalis. Linija bus viršžeminio tipo su 16 stočių. Numatyta, jog statybos darbai vyks trimis etapais. Pirmiausiai bus tiesiamas 11 km ilgio, ruožas, eisiantis tarp Pallabi ir Sonargaon viešbučio, kurį numatyta užbaigti 2019-aisiais.