20-ies kelionių bilietai - populiariausi Rygoje

Paieška

Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti

[−]

visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo

[−]

infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti

[−]

apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti

[−]

metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas

[−]

ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina

[−]

Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų

[−]

miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas,

[−]

metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu,

[−]

domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir

[−]

ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar

[−]

2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos

[−]

inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač

[−]

jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

20-ies kelionių bilietai - populiariausi Rygoje

Naujienos

2011-02-23

Remiantis pardavimo duomenimis, Rygos viešojo transporto keleiviai labiausiai naudojosi terminuotu 20-ies kelionių bilietu, praneša bendrovė „Rīgas satiksme".

20-ies kelionių bilietai 2010-aisiais metais buvo populiariausi Rygos viešajame transporte. Šio tipo bilietas praėjusiais metais komposteriu fiksuotas (žymėtas) net 23 806 509 kartus, o tai reiškia, kad 18 proc. visų Rygos viešojo transporto keleivių pasirinko būtent šios rūšies bilietą.

Antra iš populiariausių bilietų rūšis buvo vieno mėnesio bilietai dviems transporto rūšims (pvz., tik autobusui ir tik troleibusai), šiuo bilietu naudojosi 11 proc. keleivių. Keleiviai taip pat noriai naudojosi vieno mėnesio visoms transporto rūšims bilietu, kuriuo pasinaudojo vos 1 proc. mažiau, negu tos pačios rūšies bilietu, bet tik dviems transporto rūšims. Ne tokie populiarūs buvo dviejų kelionių 3-jų keleivių grupei bilietų rūšis, kuria 2010 metais pasinaudojo tik 16 350 keleivių.

Dauguma keleivių - 72,98 proc. - bilietus įsigijo įvairiose mažmeninės prekybos parduotuvėse, bet 12,73 proc. keleivių vis dar įpratę bilietus pirkti transporto viduje, iš vairuotojo. 1,28 procento visų Rygos viešojo transporto keleivių bilietus įsigijo savo elektroninius bilietus - korteles papildydami automatuose ir tik 0,31 proc. keleivių jas papildė naudodamiesi internetu.

Rudenį atliktos apklausos ir viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, du trečdaliai visų Rygos gyventojų (65%) yra patenkinti e. bilieto sistema, naudojamą atsiskaityti už Rygos viešojo transporto paslaugas, o 21% yra visiškai patenkintas. Tyrimas parodė, kad gyventojai, besinaudojantys viešuoju transportu, dažniausiai apie naująją sistemą yra teigiamos nuomonės. Net 76 proc. Rygos gyventojų linkę viešuoju transportu naudotis kiekvieną dieną ar bent kartą per savaitę.

2010 m. „Rīgas satiksme" pervežė 133 399 525 keleivius. Bendrovė Rygos mieste ir priemiestyje aptarnauja 53 autobusų, 20 troleibusų ir 9 tramvajaus maršrutus. Populiariausi - autobusų 3-iasis, troleibusų 15-asis ir tramvajų 6-asis maršrutai - jais pervežta daugiausia keleivių per praėjusius metus.

„Rīgas satiksme" inf.
Vertė Julius Majauskas,
Viešojo transporto entuziastai!