Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ar po savivaldos rinkimų Vilniuje išmoksime gyventi be priešų?

Remigijus Šimašius, Artūras Zuokas – tai du konkurentai į Vilniaus miesto„galvas" , tai dvi idėjinės savaip priešiškos Vilniaus vizijų vystymo koncepcijos, kiek abipusiai rožinės, nes tikrasis jų pamatas, nuo kurio teks atsispirti – tai miesto finansinė padėtis, ir yra visų sumanymų įgyvendinimo ašis.

Remigijus Šimašius teigia, kad šiandien visas Vilniaus miesto valdymas pasenęs, arogantiškas, neiniciatyvus ir neskaidrus. Skersai kelio guli „Rubikonas“.

Artūras Zuokas teigia, kad viskas daroma skaidriai, planuojami ateities darbai bus atliekami iš miesto biudžeto. Tik vargu ar vilniečiai gali tuo patikėti, nes matė, kaip buvimo valdžioje laikotarpiu jam nesisekė sutramdyti savo egoizmo, valdžios ir materialinių dalykų godulio. Jis netapo vilniečių vadovu, kuris ramiai galėtų žiūrėti jiems į akis, jau vien dėl pačių didžiausių Lietuvoje šilumos kainų, atliktų tramvajaus studijų, ne vietoje pastatytų viadukų ir iššvaistytų milijonų.

Kodėl vilniečiai pirmajame rinkimų ture atidavė pirmumo balsus už Remigijų Šimašių, gal mažiau patyrusį ūkinėje veikloje, bet sugebantį matyti ateities perspektyvą ir kuriantį Vilniaus miesto išvystymo koncepciją?

Panagrinėkime, kad ir transporto problemą. Vilniečiai dūsta automobilių kamščiuose, tuština savo kišenes beprasmiam degalų deginimui ir gaišta savo laiką.

Debatų metu Remigijus Šimašius paklaustas kokį Vilnių matys po 20 metų pasisakė už europietišką transporto pertvarkos būdą, investicijų pritraukimą iš užsienio metro statybai, tuo pačiu ir darbo vietų kūrimui ir didesnės dalies mokesčių surinkimui į Vilniaus biudžetą. Deja, Artūras Zuokas tokio kelio nemato ar tiesiog matyti nenori, kadangi investicinius pinigus valdytų pats investuotojas.

Man čia ir kyla klausimas, ar skirtingų partijų suformuota Vilniaus miesto Taryba rems inovatyvias Remigijaus Šimašiaus idėjas, kurios bus suderintos su ekonominiu augimu ir socialiniu teisingumu, ar neatsiras jam šiame kelyje priešų?

Mano giliu įsitikinimu, išrinkti į Vilniaus Tarybą nariai turėtų vadovautis ne partiniais ar asmeniniais interesais, o savo veiklą nukreipti kurdami vienybę taryboje abipusės pagarbos ir naudos visiems vilniečiams pagrindu.

Jie neturi pamiršti, kad kiekvienas išrinktas tarybos narys dalyvauja kitų žmonių likimuose ir tik bendri siekiai gali sugrąžinti tas moralines ir dvasines vertybes, kurios leis pajusti jų nuoširdų darbą ir veikas vilniečių labui, įkvėps darbui ir vaisingam bendradarbiavimui su visuomene ir visuomeniniais judėjimais.

Tad antrojo rinkimų turo išvakarėse raginu vilniečius: įsiklausykite į savo, į kitų žmonių sielos balsą. Mūsų suvienyti balsai atsilieps nuoširdžiu įpareigojimu Remigijui Šimašiui su meile dirbti vilniečiams, kad mūsų balsai būtų visuomet girdimi Tarybos veikloje.



Andrius Baranauskas

„Metro sąjūdžio“ narys