Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ar užteks ryžto siekti politinio apsisprendimo
Adakras Šeštakauskas

Ilgametis Lietuvos statybininkų
asociacijos prezidentas,
dabar - garbės prezidentas





Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiumas dar 2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų statybos sektoriaus atsigavimą.



Robertas Dargis

Lietuvos pramonininkų
konfederacijos prezidentas

Negalima kalbėti apie miesto darnią plėtrą, neplėtojant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.



Juozas Zykus

Piliečių asociacijos „Metro
sąjūdis" valdybos pirmininkas



Diskusija Metropoliteno klausimu iš visuomeninio lygmens persikėlė į politinį ir šio svarbaus projekto likimas perduotas į Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės rankas.



Algirdas Vapšys

Ilgametis Lietuvos statybos
inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas



Lietuvos statybos inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno planus, įdiegimo galimybes ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš kitas viešojo transporto rūšis.



Liepos mėnesį LR Seime buvo priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas, kurį prezidentė siūlo laikyti nepriimtu. Ne vienerius metus kruopščiai rengtas, teigiamai įvertintas įvairių LR Seimo komitetų, LR Vyriausybės ir kitų institucijų, įstatymas atvertų kelią užsienio investicijoms. Seime rudens sesijos metu vyks pakartotinis balsavimas, kuriuo prezidentės siūlymui gali būti nepritarta.

Gajus mitas, jog metropoliteno statyba ir eksploatacija būtų didžiulė finansinė našta Lietuvai. Tačiau parengtas įstatymas numato, jog projektas būtų vykdomas išimtinai privačiomis lėšomis. Pagal įstatymą, metropoliteno statybas inicijuoti galėtų ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų - Kauno, Klaipėdos - savivaldybės, kurioms Vyriausybė teiktų paramą, ieškant privačių investuotojų.

Specialistų, Seimo ir Vyriausybės nuomonės Prezidentūrai nė motais

Suprasdami Metropoliteno koncesijos įstatymo reikalingumą, abejingi neliko 89 Seimo nariai, susivieniję į Parlamentinę metropoliteno idėjos paramos grupę.

Palaikymą išreiškė ir daugybė visuomenininkų, verslininkų, mokslininkų bei specialistų, tarp kurių savo nuomonę pareiškė ir statybų sektoriaus atstovai. Siekdami politinio apsisprendimo, daug pastangų įdėjo Lietuvos statybininkų asociacijos, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijų žmonės.

Nauda statybų sektoriui

Metropoliteno statybos Lietuvos statybos sektoriui būtų milžiniška paspirtis. Tai garantuotų, toli gražu, ne tik tiesioginius įvairių apimčių užsakymus metro įrengimo laikotarpiu.

Metropolitenas yra didžiulis impulsas miesto raidai - aplink metro stotis vystosi ir kuriasi gyvenamieji, biurų rajonai, pramogų bei kultūros centrai, todėl kviečiame palaikyti šią gražią idėją. Reikia tikėtis, kad politinis apsisprendimas bus pasiektas, o už savo teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje bus kovojama ir toliau.