Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Artėja politinio apsisprendimo metas

Nepriklausomybės metais buvo atgaivinta daugiau nei prieš trisdešimt metų pradėta diskusija dėl naujos bėginės transporto sistemos Vilniaus mieste sukūrimo. Konkuravo dvi idėjos: metro ir tramvajaus.

Tramvajaus idėją nuo 2000 metų propagavo Artūro Zuoko vadovaujama Vilniaus administracija ir, išleidusi kelis milijonus litų galimybių studijoms rengti, jos atsisakė, o per paskutinį miesto tarybos posėdį nutarė pirkti elektrinius autobusus.

Metro sistemos sukūrimo idėja atgimė 2002 metais. Susikūręs „Metro sąjūdis“ pasiekė, kad 2013 metais LR Seime būtų priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymas. Tačiau Prezidentės tarnyboms pasirodė, kad įstatymas nepakankamai tobulas ir jį vetavo. Seimas Prezidentės veto nesugebėjo atmesti vien todėl, kad balsuojant, pritrūko penkių balsų. Pagal Prezidentūros pastabas pataisytą įstatymo projektą iš naujo svarstyti pateikė 39 Seimo nariai.

Įstatymo projektas šiuo metu yra svarstomas Seimo komitetuose bei Vyriausybėje. Seimas, vertindamas metropoliteno įgyvendinimo Lietuvos didžiuosiuose miestuose reikšmę, sudarė darbo grupę, į kurią kviečiami įvairių valdžios struktūrų, tarp jų ir Prezidentės tarnybos atstovai, bei kiti specialistai. Darbo grupės vadovas, Seimo narys Artūras Skardžius, mano, kad išvados Seimui bus pateiktos iki šių metų gegužės vidurio.

LR Seimas ketina dar per šią sesiją apsispręsti ir Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme įteisinti nuostatas, jog metropolitenus planuos savivaldybės, statybas organizuos Vyriausybė, o finansuos, statys ir eksploatuos privačios verslo struktūros. Pasibaigus koncesijos laikui, sutartis bus pratęsta arba metropolitenai bus perduoti eksploatuoti valstybei.

Metro idėją palaiko apie šimtas Seimo narių, kurių gretos vis didėja. A. Zuoko vadovaujamoje miesto taryboje šią idėją palaikė tik 17 tarybos narių. „Metro sąjūdžio“ aktyvistai mano, kad naujos sudėties miesto taryboje metro šalininkai sudarys daugumą.

Jų viltys turi pagrindą, nes naujai išrinktas Vilniaus meras Remigijus Šimašius buvo LR Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės narys ir balsavo už Metropoliteno koncesijos įstatymo priėmimą. Jis taip pat yra vienas iš naujo Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto teikėjų.

Viltį sustiprina ir tai, kad į koaliciją su liberalais eina ir konservatoriai, kurių atstovas Vidas Urbonavičius buvo ankstesnės Metropoliteno įdiegimo paramos grupės Vilniaus miesto tarynoje vadovas.

Dabartinio „Metro sąjūdžio“ vadovo Juozo Zykaus teigimu, politinis apsisprendimas yra ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis metro statybos etapas. Jo žiniomis politinis apsisprendimas dėl metropolitenų statybos užtrunka nuo 30 iki 70 metų. Pas mus jis tęsiasi jau 36 metus ir reikia tikėtis, kad artimiausiu metu bus nuspręsta kas metro planuos, kas organizuos statybą ir kas tokius projektus finansuos. Mums, miesto gyventojams, greita, saugi, prestižinė ir komfortiška viešojo transporto rūšis būtų labai naudinga. Metro naudingas ir tiems, kurie nežada atsisakyti automobilių, nes gatvės bus tuštesnės. Nauda ir tiems, kurie visai nesinaudoja transportu, o vaikšto pėsčiomis ar važiuoja dviračiu, nes oras taps žymiai švaresnis.

Seimo politinis sprendimas – leisti įgyvendinti Vilniuje metropoliteno projektą – pats savaime sukuria vertę, nes numatomų trasų vietoje išauga nekilnojamo turto vertė. Atsiradus investuotojui ir pradėjus statybą, didėja gyventojų užimtumas, mokesčių pavidalu pasipildo biudžetas, suaktyvėja miesto ekonomika, nes, mokslininkų paskaičiavimais, kiekvienas investuotas euras „įdarbina“ dar penkis eurus kitose ekonominės veiklos srityse.

Apsispręsti dėl metro statybos skatina ir tarptautinė padėtis. Karinio konflikto atveju metropolitenas tarnauja kaip civilinės gynybos objektas. Metro sudaro galimybę sparčiai ir saugiai pasiekti užmiestį esant evakuacijos būtinumui arba atvirkščiai – specialiesiems gynybiniams daliniams iš užmiesčio pasiekti svarbius valstybinius objektus miesto centre.

Tačiau tai yra ateitis. Šiuo metu galime stebėti tik politinio apsisprendimo eigą.

„Metro sąjūdžio“ informacija