Belgradas – didžiausias Serbijos miestas ir šalies sostinė, įsikūrusi prie Sava upės kanalo į Dunojų centrinėje Serbijoje. Mieste, savo plotu mažesniame už Vilnių, gyvena daugiau nei 1,2 mln. gyventojų, todėl esamos viešojo transporto rūšys – autobusai, tramvajai ir troleibusai – jau kuris laikas nebepajėgia tinkamai susitvarkyti su dideliais keleivių srautais.


Metro idėjai daugiau kaip pusė amžiaus

Belgrado metro idėja egzistuoja jau nuo šešto praėjusio amžiaus dešimtmečio. Pirmasis konkretų statybų planą pateikė serbų architektas Nikola Dobrovičius. Jis siūlė tiesti vieną liniją, kuri sujungtų Belgrado priemiestį Čuburą su centrine miesto dalimi.

1968 m. Savo Janičius pasiūlė sudėtingesnį projektą, kuriame numatyta tiesti tris linijas su 35 stotimis. Bendras linijų ilgis turėjo siekti 33 km.

Aštuntame dešimtmetyje, miesto merui tapus Branko Pesičiui, žodžiai pradėjo virsti veiksmais: buvo priimtas sprendimas statyti naują geležinkelio jungtį Belgrade. Jungtis taip pat apėmė dviejų geležinkelio tunelių po Dedinje ir Vračar rajonais statybą. Baigus jungties, o tuo pačiu ir tunelių, statybas, metro sistema turėjo būti vystoma pagal Branislavo Jovino, vyriausiojo miestų planuotojo, komandos parengtą planą, tačiau tiek jungties, tiek pačio metro statybos pradėtos nebuvo.

Pats ambicingiausias siūlymas buvo pateiktas 1976 m. Planuotojai siūlė statyti sistemą iš penkių linijų.



Devintame dešimtmetyje Belgrado metro projektas buvo parengtas ir 1982 m. pristatytas miesto valdžiai. Viena iš idėjų buvo tokia, kad metro pastatyti galėtų Sovietų Sąjunga už skolą Jugoslavijai. Visgi šį siūlymą užginčijo Slovėnija ir Kroatija, kurių atžvilgiu toks atsiskaitymo būdas nebuvo teisingas, todėl projektas toliau vystytas nebuvo.

Pasirinkimas vystyti tramvajų tinklą užkirto kelią metro idėjai virsti realybe Pirminis 1976 metų planas buvo užmirštas ir 1982 m. imtasi plėsti Belgrado tramvajaus tinklą. Šis žingsnis užkirto kelią Belgrado metro idėjai virsti realybe. Nors vėliau ir pasigirsdavo siūlymai idėją prikelti, tačiau tai pasirodė esą trumpalaikiai politikų pažadai.

Po trylikos metų susiklostė palankios aplinkybės metro idėjai atgimti Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis prasidėjo niūriai – aštuntame dešimtmetyje kilusi ekonominė krizė tik sustiprėjo. Padėtį taip pat blogino karai su aplinkinėmis respublikomis ir tokių veiksmų iššauktos ekonominės sankcijos. Nepaisant prastos ekonominės situacijos, 1995 m. buvo baigta statyti Belgrado geležinkelio jungtis ir metro idėja vėl tapo svarbiu diskusijų objektu. 1998 m. buvo nutarta metro statyti.


Karas sujaukė statybų planus

Ankščiau, 1995 m., su Belgrado geležinkelio jungties projektu atidarytos dvi požeminės stotys buvo integruotos į priemiestinio geležinkelio Beovoz sistemą. Vukov Spomenik ir Karadordev park stotys yra įprastinio koloninio tipo, įrengtos maždaug 40 m. gylyje.



1999 m. šalis buvo subombarduota. Tai tapo dideliu smūgių ir taip nualintai šalies ekonomikai, todėl metro statybos planai buvo atidėti.


BELAM – naujas lengvojo metro projektas

XXI a. pradžia siejama su nauju statybų planu. Galimybių studijai atlikti buvo pasamdytos vietos „Juginus“ ir ispanų „Ineco“ kompanijos, po kurios buvo pasiūlyta statyti lengvąjį metro. Taip 2004 m. visuomenei pristatytas planas BELAM (serb. Beogradski laki metro arba Belgrado lengvasis metro). Statybų projektas 2006 metams buvo įtrauktas į 2003 m. parengtą naują Generalinį miesto planą. Pirmoji atkarpa turėjo būti atidaryta 2012 m., o visą dviejų linijų sistemą planuota atidaryti iki 2021 m.



Sprendimas statyti lengvąjį metro buvo keliskart sukritikuotas gausaus būrio miestų planuotojų, vadovaujamų Branislavo Jovino. Miesto valdžiai artimi architektai sprendimą gynė ir teisino, todėl tarp tradicinio ir lengvojo metro šalininkų įsivyravo nesantaika. Nepaisant oponuojančios nuomonės, pasirodė pranešimai, jog lengvojo metro statybos prasidės jau kitą pavasarį. Visgi statybos taip ir nebuvo pradėtos, o pirminis BELAM projektas ilgainiui buvo užmirštas.

Po 2004 m. planas buvo pakeistas, lengvasis metro įgavo dar vieną, trečiąją, liniją. 450 mln. eurų kainuosiančias statybas buvo numatyta pradėti 2008 m., o pirmąją liniją atidaryti 2013 m.


Naujasis meras – tradicinio metro šalininkas

2008 m. pabaigoje Belgrado meras Draganas Dilas paskelbė, kad metro sistema pagal 1976 m. planą yra priimtinesnis variantas nei lengvasis metro. Per šalies Infrastruktūros komiteto suvažiavimą Belgrado metro buvo pripažintas kaip trečias pagal svarbą projektas šalyje po automobilių kelių ir geležinkelių projektų. Nors metro statybos ir buvo pripažintos kaip nacionalinio lygio problema, jokio konkretaus plano nebebuvo.


Iki statybų pradžios – dveji metai?

2010 m. buvo pareikšta, kad metro statybos prasidės per dvejus metus. Numatyta, kad pirmoji linija, sujungsianti miesto rytinę dalį su vakarine, nuo Naujojo Belgrado rajono iki miesto centro eis ant žemės, o nuo centro iki aplinkinių rajonų po žeme. Antroji suplanuota šiaurės–pietų linija, eisianti ties miesto centru po žeme jau esamais geležinkelio tuneliais. Abi linijos miesto centrą kirs ties kol kas nebaigta nauja geležinkelio stotimi Beograd Centar.

Kol kas nėra visiškai aiškus projekto finansavimas, tačiau greičiausiai statybos bus finansuojamos prancūzų ir rusų kapitalu.


Pagalbos ranką išties prancūzai

Paskutinėse, 2011 m. lapkričio, naujienose skelbiama, kad metro bus statomas su glaudžia prancūzų kompanijų pagalba. „Egis Group“ sukurs bendrą metro koncepciją mieste, o bėginių technologijų gigantas „Alstom“ bus atsakingas už kelių įrengimą, elektrifikaciją, signalizavimo sistemą ir riedmenis. Darkart buvo pranešta, kad statybos prasidės už dviejų metų.

Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad pradžioje metro sistema turės 36 km linijų ir 25 stotis, kituose gi rašoma, kad 15 km ir 25 stotis. Vidutinis traukinių greitis turėtų siekti 28,2 km per valandą, o vieno kilometro statybos kainuos apie 60 mln. eurų.