Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Bulgarijos sostinėje sprendžiama dėl trečiosios metro linijos maršruto

Tebevykstant pirmosios ir antrosios metro linijų statyboms Bulgarijos sostinėje Sofijoje, miesto valdžia svarsto dėl trečiosios linijos maršruto ir rūšies.

Naujoji linija eis per miesto centrą iš pietvakarinių į šiaurės rytinius rajonus, pavyzdžiui, iš Kniaževo kvartalo į Vasil Levski kvartalą. Praeitą savaitę čekų kompanija „Metroproekt Prague“ pateikė keturis konkrečius galimus linijos maršrutus. Kaip teigia vyriausiasis Sofijos architektas Petaras Dikovas, priklausomai nuo konkretaus savivaldybės pasirinkimo, trečiosios Sofijos metro linijos statybos gali kainuoti nuo 350 iki 900 mln. eurų (1,2–3,1 mlrd. litų).

Dikovas ir kiti savivaldybės pareigūnai palaiko lengvojo geležinkelio ir požeminio metro „mišrūną“. Pavyzdžiui, greitasis tramvajus aptarnautų išorines linijos dalis, o požeminis metro eitų po miesto centru. Kad ir kaip bebūtų, panašu, kad sprendimas bus priimtas negreit, nes per pastaruosius mėnesius atsirado nepritariančių tokiai idėjai ir siūlančių po žeme tiesti kuo didesnę linijos dalį. Jų teigimu, greitasis metro trukdytų antžeminiam eismui, didintų kamščius.

Stojanas Bratojevas, Sofijos metropoliteno kompanijos direktorius, paskelbė, kad trečiosios metro linijos koncepcija turėtų būt paruošta 2012 m. To reikia, kad Bulgarija galėtų prašyti Europos Sąjungos suteikti finansavimą nuo 2014 m. Bartojevas taip pat paaiškino, kad linija bus padalinta į keliolika atkarpų. Tikimasi, kad linijos dalis po miesto centru ir vienas iš išorinių greitojo tramvajaus ruožų bus baigtas 2018 m.

Šiuo metu Sofijoje veikia tik pirmoji metro linija, jungianti Obelija, Liulin ir Mladost kvartalus. Dabar joje vykdomi plėtros darbai pietryčių krypimi, po kurių linija pasieks Tarptautinį Sofijos oro uostą ir Verslo parką Mladost 4 kvartale.

Antroji, Nadežda kvartalas – Centras – Lozenets kvartalas, metro linija bus inauguruota 2012 m.

Nepaisant to, kad šiuo metu veikia vos viena nebaigta linija, Sofijos metro laikoma pelningiausia savivaldybės kompanija Bulgarijos sostinėje. Metro pervežama apie 200 tūkst. keleivių kasdien. Kadangi šiuo metu metro gali patenkinti tik dalies miestiečių poreikius, tramvajais, autobusais bei troleibusais pervežami gerokai didesni keleivių srautai.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...statant metro nebūtina stabdyti eismo, ko negalima išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus trasoms.

Draugai

Blog'ai