Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

„Citybanan“ – sudėtingas geležinkelio projektas Švedijoje

„Citybanan“ – tai statomas požeminis geležinkelio tunelis po Švedijos sostinės Stokholmo centrine dalimi. Tuneliu eis abipusė elektrifikuota geležinkelio linija, skirta tik priemiestiniams traukiniams. Joje bus dvi stotys: Station Stockholm City ir Odenplan. Pirmoji bus įrengta po T-Centralen, centrine Stokholmo metro stotimi, antroji – šalia metro stoties tokiu pačiu pavadinimu. Liniją planuojama pradėti eksploatuoti 2017 m. Įdomu tai, kad tunelis kasamas sprogdinant uolienas.


„Citybanan“ tikslas ir trasa

Tunelis ženkliai padidins eismo pralaidumą tarp pietinės miesto dalies ir Centrinės Stokholmo stoties, kurias šiuo metu jungia vos viena abipusė linija – tiek pat kiek ir 1871 m., kuomet buvo tiesiamas geležinkelis. Minėtais keliais per valandą kiekviena kryptimi kursuoja po 24 traukinius. 16 iš jų yra priemiestiniai, o likę 8 – regioniniai ir tolimųjų reisų traukiniai. „Citybanan“ tunelis leis nuimti priemiestinių traukinių srautą nuo senosios linijos, kuria galės dažniau kursuoti regioniniai ir tarpmiestiniai traukiniai.

Priemiestinių traukinių eismo nukreipimas į atskirą tunelį taip pat leis padidinti ir kitų nacionalinių geležinkelių maršrutų reisų skaičių. Kadangi 80 proc. visų šalies ilgųjų traukinių maršrutų eina per Stokholmą, dėl mažo linijų pralaidumo nukenčia visa sistema. To pasekoje, nepaisant didelės apkrovos, nėra galimybės padidinti priemiestinių, regioninių ar ilgiausių maršrutų reisų skaičiaus.

Žvelgiant iš pietų šiaurės kryptimi, „Citybanan“ tunelio trasa prasidės nuo Jungiamosios linijos (Sammanbindningsbanan,) ties Pietine Stokholmo stotimi, esančia Södermalm rajone. Tuomet tunelis tęsis po Riddarfjärden įlanka, Riddarholmen sala bei Riddarfjärden upe ir pasieks naująją Stockholm City stotį. Nuo jos tunelis drieksis po Norrmalm rajonu link Odenplan stoties, o nuo šios eis po Vasastan rajonu, kol galiausiai susijungs su Pagrindine šiaurės linija (Norra stambanan) ties Tomteboda vietove.


Linijos statybų projekto raida

„Citybanan“ linijos projektas dar 1988 m. buvo pateiktas Švedijos valstybinių geležinkelių, tačiau iškart buvo atmestas kaip pernelyg brangus. Projekto įgyvendinimą imta rimtai svarstyti tik po keturiolikos metų, 2002. Dar po ketverių metų, 2006, Švedijos geležinkelių administracija susitarė su miesto valdžia ir Stokholmo viešojo transporto kompanija „Storstockholms Lokaltrafik“ dėl projekto finansavimo ir paskutinio žingsnelio projektavime datos – 2006–2007 metų. Paskaičiuota, kad tunelio su stotimis statybos kainuos 16,3 mlrd. Švedijos kronų (6,25 mlrd. litų).

Po 2006 m. Švedijoje vykusių rinkimų, naujai suformuotas Valdžios aljansas iškėlė klausimą dėl tokio brangaus projekto įgyvendinimo būtinumo. Spalio 1 d. valdžios atstovai pranešė apie sprendimą vietoje „Citybanan“ tiesti trečiąją liniją, eisiančią per miestą. Tų pačių metų gruodį valdžios paskirti ekspertai iš naujo įvertinę projektą visgi pasiūlė statyti tunelį ir galiausiai po metų, 2007, buvo pradėtos statybos.

Projektą pristatantis filmukas Švedų kalba su vaizdais kalbančiais už save:

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai