Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Dideliems renginiams - didelis transportas

Autorius: Vytautas Bajoras

Šių metų vasaros su nekantrumu laukia visas sporto pasaulis. Jau birželio pradžioje Europą sudrebins futbolo čempionatas, o vasarai besibaigiant Londone praūš vasaros olimpinės žaidynės. Nepaslaptis, jog abu sporto renginiai į stadionus sutrauks tūkstančius aistruolių. Dar daugiau sporto turistų užgrius barus ir kitas viešas miestų erdves, kuriose bus transliuojamos varžybos. Staiga padidėjęs žmonių skaičius taps iššūkiu ne tik viešbučiams ar maitinimo įstaigoms, bet ir viešajam miesto transportui.

Kaip sportinių renginių organizatoriai tam ruošia ir savo miestų transporto sistemas, domėjosi grupelė „Metro sąjūdžio“ aktyvo žmonių, lankydamasi Varšuvoje.

Birželio 8 dieną Lenkijos sostinėje startuos Europos futbolo čempionatas. Į specialiai šiam čempionatui pastatytą nacionalinį stadioną sugužės 60 tūkstančių futbolo aistruolių. Lygiai tiek žmonių gyvena Alytuje, todėl galima tik įsivaizduoti, kaip atrodys stadiono prieigos valanda prieš varžybas arba - po jų. Panašus vaizdas bus ir viešajame transporte, kuris Lenkijos sostinėje ir taip yra perpildytas. Šių metų gegužę vykusioje tarptautinėje viešojo transporto konferencijoje Varšuvos valdžia pristatė veiksmų planą, skirtą spręsti čempionato metu kilsiančias transporto problemas. Prieš kelis metus, kuomet Europos futbolo asociacija patikėjo čempionatą rengti Lenkijai, kaip vaistas nuo visų ligų rodėsi būsianti antroji metropoliteno linija. Tai linija, statmena jau esančiai ir skirta sujungti rytinius Varšuvos rajonus su vakariniais. Būtent ši linija drieksis pro nacionalinį stadioną. Atsirado projekto investuotojai, prasidėjo darbai, bet išsitęsę diskusijos ir planavimas jau nebe pirmą kartą pakišo statytojams koją. Dar blogiau, kad nebaigtos statybos apsunkino ir taip prastas eismo sąlygas miesto centre. Varšuvos valdžia tikina, jog iškasinėtos sankryžos ir susiaurintos gatvės neturės didelės įtakos ir, kaip pagrindines keleivių srautų reguliavimo priemones mato autobusų ir tramvajų papildomas pajėgas. Anot organizatorių, reikalui esant, bus ribojamas individualaus transporto eismas šalia stadiono.

Toje pačioje konferencijoje dalyvavę Vokietijos atstovai pasidalino savo patirtimi, organizuojant pasaulio futbolo čempionatą 2002 metais bei svečiai iš Johanesburgo, tą patį čempionatą rengę 2010 metais. Abiejų čempionatų organizatoriai pagrindinius sirgalių srautus sprendė miesto geležinkelio pagalba. Vokietijos miestuose tam puikiai pasitarnavo metropolitenas, vietinių vadinamas U-bahn, o Pietų Afrikoje sirgalius į stadionus „pristatinėjo“ priemiestiniai traukiniai, riedantys specialiai čempionatui nutiestais bėgiais. Atstovai iš Johanesburgo džiaugėsi, kad čempionato dėka jų šalyje smarkiai išsiplėtė šalies geležinkelių tinklas, garantavęs naujas darbo vietas ir ženkliai padidinęs šalies mobilumą.

Galima žavėtis ir Londono vasaros olimpinių žaidynių rengėjų dėmesiu susisiekimui. Olimpiados dalyvių patogumui, organizatoriai pasitelkė visas įmanomas priemones. Be naujų kelių raizgalynės, žiedinių sankryžų, pakeitusių šviesoforus, naujų aplinkkelių ir begalės stovėjimo aikštelių, stadionų pašonėse nusidriekė naujos metropoliteno (owerground) linijos, paleisti nauji autobusų maršrutai, kursuosiantys nuo metro stočių į periferinius rajonus. Pertvarkytos ir esamos metropoliteno linijos, dėmesį skiriant tiems rajonams, kuriuose vyks olimpiniai renginiai. Per Temzės upę žiūrovus olimpinio miestelio link kels gondolos, o priemiestinius traukinius laikinai pakeis nauji „bullet“ tipo traukiniai, atvešiantys turistus iš tolimesnių kraštų. Dėl šių traukinių laikinai keisis ir keleivių platformos stotyse.

Ar gali Lietuvos miestai ko nors pasimokyti iš ankščiau minėtų miestų? Dar pernai vykusio Europos krepšinio čempionato organizatoriai galėjo įsitikinti, jog didžiųjų arenų pasiekiamumas nėra geras, o individualaus transporto dominavimas Lietuvoje situaciją dar labiau apsunkina. Dažnas varžybų lankytojas skundėsi pavėlavęs į varžybų pradžią, o kiti tiesiog labai anksti išvažiuodavo iš namų, kad suspėtų laiku atvykti. Nepaslaptis, kad čia kaltas tiek neišvystytas viešasis transportas, tiek ir begalinė lietuvio meilė nuosavai transporto priemonei. Ne veltui visų didelių renginių organizatoriai akcentuoja, kad viešasis transportas ir pačių žmonių supratingumas yra visų renginių kertinis akmuo.

Reikia tikėtis, kad Europos krepšinio čempionatas – ne vienintelis ir ne paskutinis didelis renginys Lietuvos sostinėje, o, žinant, kad susisiekimo infrastruktūra per metus nesukuriama, būtina nuo diskusijos „metro ar tramvajus“, kuri jau tęsiasi tris dešimtmečius, pereiti prie darbų.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasose įrengtose sekcijose galima kloti įvairias inžinerines komunikacijas (lietaus ir fekalijų kanalizaciją, ryšio ir elektros tinklus).

Draugai

Blog'ai