Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Dvimiestis ir metropolitenas – neatskiriami

Vilniaus ir Kauno dvimiestis – tai optimaliausia Lietuvos urbanizavimo forma. Iš didelio specialistų kolektyvo sudarytų šešių galimų jos variantų šį, jų rekomenduotą, aprobavo LR Seimas, 2002 m. spalio 29 d., patvirtindamas Lietuvos Respublikos Teritorijų bendrąjį planą – krašto ateities viziją 2020 metams. Dvimiesčio formavimo būtinybė tapo įstatymu;

Pirmoji ir būtiniausia Vilniaus ir Kauno dvimiesčio formavimo bei funkcionavimo sąlyga – greitas ir patogus susisiekimas tarp jo polinių miestų;

Dabartiniai Vilniaus miesto „vartai“ (geležinkelio ir autobusų stotys) yra atsidūrusios pietrytiniame, tai yra lyg ir miesto „kiemo“ fasade, nusigręžusiame nuo krašto masyvo. Tai labai nepatogu, nes daugiau kaip 3/4 Vilniaus keleivių vyksta priešinga – vakarų kryptimi. Reiškia, pagrindinis keleivių srautas į stotį iš centrinio miesto masyvo ir vakarinių „miegamųjų“ rajonų (o čia gyvena apie pusę vilniečių) priverstas judėti priešinga kryptimi. Susidaro nereikalinga „alkūnė“ miesto prieigose: reikia ją apvažiuoti. Gaištamas laikas, bereikalingai apkraunamas miesto centras ir senamiestis su visomis su tuo susijusiomis blogybėmis. Dvimiesčio programoje numatyta nauja Pilaitės keleivių stotis panaikintų minėtą „alkūnę“, sutrumpintų nuotolį iki Kauno gerais 5 kilometrais, o ji pati atsidurtų pačiame naujųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų „svorio centre“.

Moderniu geležinkeliu (išvystančiu 260 km/val. greitį) vilniečiai „Rail Baltica“ keleivių stoties ir Kauno oro uosto mazgą Karmėlavoje galėtų pasiekti per 20 min. Tai būtų racionaliausia Vilniaus miesto jungtis su transeuropinio geležinkelio trasa. Toks mazgas būtų patogiai pasiekiamas ir iš visų kitų šalies regionų;

Nauja šiuolaikiško geležinkelio keleivių stotis Pilaitėje būtų ne tik transportinės ašies Vilnius–Kaunas atraminis taškas. Sutapdinus ją su pirmosios metropoliteno linijos galine stotimi, atkarpa Pilaitė – Centras taptų svarbiu sostinės jungties su „Rail Baltica“ projekto elementu. Naujoji stotis galėtų būti labai paprasta – dvimiesčio ruožu atvykusiems keleiviams beliktų paviljone tik pereiti skersai perono ir sėsti į metro. Dar 7-9 minutės, ir jie jau miesto centre. Visomis kitomis viešojo transporto priemonėmis tai pareikalautų apie 30 min. Susidarytų paradoksali situacija: kelionė iš Kauno truktų trumpiau nei gatvės transportu pasiekti miesto centrą, ypač rytinio piko metu.

Turint galvoje, kad Vilniaus–Kauno ruožu kasmet kursuoja apie 1,5 mln. keleivių, toks geležinkelio ir miesto metropoliteno galinių stočių sutapdinmas būtų labai logiškas, modernus ir labai teigiamai charakterizuotų Lietuvą tiek plačiu kontekstu, tiek ir kaip solidų bei toliaregišką „Rail Baltica“ partnerį.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų pritariu viešumoje pasirodžiusiems prof. Jono Anuškevičiaus mintims ir argumentams ir siūlau kitų profesijų specialistams įsijungti į diskusiją tam, kad visapusiškai būtų apsvarstytas reikšmingas Lietuvai projektas.

Juozas Zykus
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“
valdybos pirmininkas

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...komfortiškos keleivių laukimo sąlygos: žiemą ir vasarą galima palaikyti stabilią temperatūrą (žiemą galima sušilti, o vasarą – atsivėsinti).

Draugai

Blog'ai