Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Elektroninis bilietas Vilniuje: gražią idėją sugadino nevykęs įgyvendinimas

Nuo rugpjūčio 15 d. Vilniaus viešajame transporte galiausiai startavo pilnavertė elektroninio bilieto sistema. Bemaž šešerius metus trukę sistemos diegimo darbai buvo ne kartą atidėti, vis pasižadant problemas išspręsti per artimiausius mėnesius. Galiausiai šis trečiadienis tapo ta diena, kai 12,5 mln. litų atsiėjusio projekto rezultatas tapo pagrindiniu atsiskaitymo už Vilniaus viešojo transporto paslaugas būdu. Natūralu, kad permainų stokojančioje sostinės viešojo transporto sistemoje toks įvykis sulaukė išskirtinio dėmesio. Žiniasklaidoje netruko pasirodyti kritiški straipsniai, o gyventojai net parengė peticijas, nukreiptas prieš naująją sistemą.

Ko gero turėtumėme sutikti, kad šiuolaikinėms technologijoms sparčiai skverbiantis į mūsų kasdienybę, mokėjimo už viešojo transporto paslaugas elektronizavimas buvo neišvengiamas. Palyginus su popieriniais, e. bilieto potencialas itin didelis. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai žada, kad ateityje vienu bilietu bus galima atsiskaityti ir kituose miestuose bei užmokėti už automobilių parkavimą.

Didžiausia e. bilieto įnešta naujovė – pusvalandiniai ir valandiniai bilietai. Nuo šiol mokama ne už įlipimą į transporto priemonę, o kelionės trukmę nepriklausomai nuo persėdimų skaičiaus. Natūralu – kodėl keleivis važiuojantis dvi stoteles, turi mokėti tiek pat, kiek ir tas, kuris važiuoja visą maršrutą? Iš šono viskas atrodo sąžiningai ir teisingai, tačiau su e. bilietu pakeista kainodara lėmė tai, kad dvi stoteles važiuojantis keleivis nuo šiol mokės dar daugiau nei prieš reformą. Vietoje du litus kainavusio bilieto, dabar teks pakloti du su puse. Be abejo, už šią sumą per 30 min. galima atlikti neribotą persėdimų skaičių, tačiau su persėdimais keliauja toli gražu ne kiekvienas, o tai darantys paprastai įsigyja mėnesinį bilietą.

Sumaištį didina ir tai, kad keleiviui teks pačiam rūpintis kelionės trukme ir pagal tai spręsti kokį bilietą žymėti. „Susisiekimo paslaugų“ atstovai teigia, kad iki 35 min. trunkančioms kelionėms dar tiks 30 min. bilietas, tačiau ilgesnėms jau teks žymėti valandinį, kainuojantį tris su puse lito.

Kituose, tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių miestuose taikoma kiek kitokia, keleiviui naudingesnė, praktika, kai 30 min. ar 60 min. laiko limitas įgalina atlikti neribotą persėdimų skaičių per nustatytą laikotarpį, tačiau įsėdus į reikiamą transporto priemonę keliauti galima nors iki maršruto galo laiko nebeskaičiuojant. Svarbu tik tai, kad įlipimo metu bilietas dar galiotų. Taip išvengiama painiavos dėl kelionės trukmės, o keleivis gali sutaupyti, rinkdamasis pigesnį bilietą.

Permainos neaplenkė ir mėnesinių bilietų. Nuo šiol bilietas pradės galioti ne nuo pirmos mėnesio dienos, o nuo pirmojo aktyvavimo komposteriu. Taip pat įvesti trijų, šešių ir devynių mėnesių bilietai. Keista tai, kad perkant pastaruosius, kaina lieka tokia pati, kaip perkant atitinkamai tris, šešis, ar devynis mėnesinius bilietus – ilgo galiojimo bilietai kelionės neatpigins. „Susisiekimo paslaugų“ atstovai į klausimą, kodėl iš karto perkant trijų, šešių ar devynių mėnesių bilietus nebus taikomos kitos kainos, atsakė taip:

„Pristatėme šiuos bilietus, gavę prašymų ir pageidavimų iš keleivių bei įmonių, norinčių iš anksto ilgesniam laikotarpiui papildyti viešojo transporto bilietus. Tokia kainodara taip pat patogi tėvams, kurie nori moksleiviams ar studentams papildyti bilietą ilgesniam laikui, t.y. visiems mokslo metams, kad kiekvieną mėnesį nereikėtų rūpintis dėl bilieto papildymo (pavyzdžiui, 270 dienų, t.y. ~9 mėnesių bilietas kainuos 180 Lt).“

Akivaizdu, kad nuo tiesioginio atsakymo išsisukta. Guodžia tai, kad mėnesiniai važiavimo bilietai šiek tiek atpigo: 30 dienų bilietas, galiojantis savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, nuo šiol kainuoja 100 litų (ankščiau kainavo 110), be savaitgalių ir šventinių dienų – 90 litų (ankščiau – 100 Lt.).

E. bilieto atsiradimas mieste (ankščiau buvusios elektroninio mėnesinio bilieto kortelės praktiškai neturėjo e. bilietui būdingų savybių) sveikintinas žingsnis, tačiau padaryta klaidų projektą įgyvendinant (perėjimas per staigus, tinkamai neparuoštos bilietų pardavimo vietos, vis dar nėra galimybės papildyti internetu, paini sistema) ir parenkant kainas. Jų augimą būtų galima pateisinti, jei kartu su pabrangimu būtų pradėtos teikti kokybiškesnės paslaugos. Dabar yra priešingai – savivaldybės atstovai atvirai neslepia planų atsisakyti troleibusų, todėl šios transporto rūšies parkas nebeatnaujinamas, o esami troleibusai į gatves išrieda tik išradingų mechanikų dėka.

Vertėtų pasimokyti iš Kauno, kur vienkartinis e. bilietas galioja iki maršruto pabaigos bei suteikia teisę nemokamai persėsti į kitą transporto priemonę per pusvalandį ir tęsti kelionę iki šio maršruto pabaigos. Persėdus į kitą transporto priemonę vėliau nei po 30 minučių, sistema automatiškai apskaičiuoja laiką ir įlipant nuskaito antrojo bilieto kainą. Tokiu būdu keleiviui transporto priemonėje nereikia nerimauti bei iš anksto prognozuoti, kiek laiko truks kelionė.

Lieka tikėtis, kad Vilniuje kilę nesklandumai netruks būti pašalinti, o kainodara ir bilietų tipai bus keičiami keleivio naudai.

Autorius: Jurgis Laskauskas

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai