Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Gerai, kai visiems gerai

Yra pastebėta, kad į vieną vietą sutelkus įvairias veiklas ir pramogas, tokia vieta tampa traukos centru ir sutelkia žymiai daugiau žmonių, nei šios pramogos būtų teikiamos atskirose viena nuo kitos nutolusiose vietose. Šis reiškinys vadinamas sinergija. Šio reiškinio vertę išnaudoja verslininkai, kurdami stambius prekybos ir pramogų centrus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau šiuose centruose pramogų ir veiklos pasirinkimas ribotas, nes apribota erdvė, kurioje buriasi žmonės.

Klaipėda, o prie jos prijungus ir Neringą, veiklos ir pramogų galimybes žymiai praplečia. Čia galima vystyti vandens sportą ir pramogas bei turizmą mariose ir jūroje. Vasarą žmones traukia vanduo, žiemą – ledas. Svarbiausia, kad tokia vieta Lietuvoje – vienintelė.

Visuomenei apsisprendus, Klaipėdą ir Neringą sujungti tuneliu, verslininkai nedelsdami prie jo įrengtų sporto, pramogų ir turizmo infrastruktūrą, kur žmonės iš visos Lietuvos galėtų buriuoti, plaukioti, nardyti, žvejoti, keliauti įvairiais maršrutais tiek sausuma, tiek vandeniu laivais ir laiveliais upėmis, mariomis ar jūra.

Geras susisiekimas su krantu, Neringos gyventojams sudarytų galimybę kurti verslą kitoje marių pusėje ir aptarnauti Lietuvos žmones tiek žiemą, tiek vasarą. Greitesnis ir patogesnis susisiekimas tarp Klaipėdos ir Neringos būtų veiksnys, užtikrinantis sporto, pramogų ir turizmo centro idėjos realizavimą. Dėl Neringos ir Klaipėdos žmonėms prasmingų veiklos sąlygų sukūrimo verta svarstyti, diskutuoti, planuoti ir parodyti išmintį bei valią ir tokius planus paversti tikrove.

Šiuo metu dedamos pastangos suburti įvairių sričių specialistus: projektuotojus, ekonomistus, teisininkus, statybininkus, gamtosaugininkus bei politikus, kad po diskusijų galėtume visuomenei pateikti racionaliausią šios problemos sprendimo būdą ir, esant visuomenės palaikymui, pradėti jo realizavimą.

Projektuotojai paprastai nagrinėja keleivių srautus, parengia linijas, skaičiuoja konstrukcijas; ekonomistai skaičiuoja infrastruktūros sukūrimo ir eksploatavimo kaštus; teisininkai kuria įstatyminę bazę, statybininkai parenka statinio įgyvendinimo technologiją, nustato jo įrengimo trukmę ir kainą; gamtosaugininkai nurodo sąlygas, užtikrinančias aplinkos apsaugą. Jeigu tai vyksta skaidriai ir žiniasklaidai kvalifikuotai bei geranoriškai informuojant visuomenę, politikams nesudaro sunkumo priimti teisingą sprendimą ir įtvirtinti jį teisiniuose dokumentuose.

Šalyse, kur dešimtmečiais egzistuoja demokratija, tokia tvarka – jų kasdienybė. Mes demokratijos tik mokomės, bet, norėdami didesnės visuomeninės pažangos, turime derinti visų socialinių sluoksnių interesus ir ieškoti efektyvesnių jų tenkinimo būdų. Gerai, kai visiems gerai.



Juozas Zykus
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas