Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Grandiozinės metro statybos Kinijoje gera proga uždirbti užsienio kompanijoms

Iki 2020 m. Kinijos valdžia padidins metro ir kitų greitojo miestų viešojo transporto sistemų bendrą ilgį iki 7,4 tūkst. km. Tinklas išaugs net šešis kartus lyginant su 2010 m. pabaiga. Numatoma, kad bendros investicijos plėtros darbams sieks 3 trilijonus juanių – daugiau kaip 1,1 triliojoną litų. Kinijos valdžia tikisi ne tik sukurti viešojo transporto tinklą, gebėsiantį susidoroti su nuolat augančiais keleivių srautais, bet ir gauti ekonominės naudos. Įgyvendinus šiuos darbus bus padėtas dar vienas tvirtas pagrindas ilgalaikei ekonomikos perspektyvai. Tikėtina, kad atsiras daug verslo galimybių ir užsienio kompanijoms, ypač besispecializuojančiomis bėginėse technologijose.


Per dešimt metų sukurs didžiausią viešojo transporto tinklą

2010 m. pabaigoje dvylika Kinijos miestų eksploatavo metro ar kitas greitojo viešojo transporto sistemas. Bendras šių dvylikos miestų viešojo transporto sistemų tinklo ilgis sudarė 1,3 km., nusileisdamas tik JAV ir Vokietijai. Panašu, kad artimiausi konkurentai greitai bus aplenkti – bemaž 30 Kinijos miestų paskelbė apie planus diegti metro ar kitas greitąsias viešojo transporto sistemas. Aukščiausių valdžios pareigūnų teigimu, 2020 m. bendras šių sistemų tinklo ilgis taps didžiausias pasaulyje, dešimt kartų pralenkdamas Japoniją.


Kokybiškas viešasis transportas – vienintelė išeitis oro taršai miestuose mažinti

Žvelgiant į atskirus miestus, iki 2020 m. Pekino metro tinklas nuo 340 km bus išplėstas iki 1000 km, o Šanchajaus nuo 420 km iki 880 km. Kaip teigia aukščiausi Pekino transporto komiteto atstovai, siekiant iki minimumo sumažinti nebepakeliamą oro taršą Pekino centrinėje dalyje, nėra kitos išeities kaip didinti metropoliteno keleivių srautus ir mažinti susisiekimą automobiliais.

Mažesni miestai taip pat ketina įsidiegti ar plėtoti esamas metro sistemas. Pakrantėje esantys miestai, tokie kaip Hangžou Žejiang provincijoje, kur didėja nuosavų automobilių skaičius dėl augančios ekonomikos, bei šalies vidaus miestai, įskaitant Žengžou (Henan provincija) ir Urumqi (Xinjang Uighur autonominis regionas), taip stumiasi į prieki su metro planais. Urumqi savivaldybės atstovų teigimu, miestas nekantriai laukia ekonominio stimulo naudos iš viešųjų statybų projektų įgyvendinimo.


Potencialūs elektronikos komponentų tiekėjai iš užsienio

Radikaliai išaugsiantis tinklas pareikalaus ir kur kas didesnio riedmenų skaičiaus linijoms aptarnauti. 2020 m. visoms šalies linijoms aptarnauti reikės net 50 tūkst. vagonų. Japonijos ir Vakarų Europos kompanijos jau yra pasirašiusios kontraktų elektronikos komponentams tiekti. Japonų gamintojai „Nabtesco“ ir „Toyo Electric Manufacturing“ tiekė komponentus pernai atidarytam Chengdu (Sichuan provincija) metropolitenui. „Alstom“, ne kartą mūsų straipsniuose minėta prancūzų įmonė, laimėjo užsakymus signalizavimo sistemoms Pekino metro.


Dideli statybų projektai vienas iš Kinijos ekonomikos ramsčių

2008 m. finansų krizės akivaizdoje Kinijos valdžia ekonomikai palaikyti pradėjo įgyvendinti didelius viešųjų statybų projektus, pirmiausiai teikdama prioritetą greitųjų geležinkelių tiesimui. Nuo 2009 m. vyriausybė kasmet investuoja maždaug po 750 mlrd. juanių (280 mlrd. litų) geležinkeliams tiesti, tačiau nuo 2013 m. iki 2020 m. viešųjų statybų projektų prioritetu bus metro sistemos.

Žemiau esančiose nuotraukose pavaizduoti kadrai iš Chengdu (Sichuan provincija) metro pirmosios linijos statybų bei stočių. Nuotraukos darytos 2008 m., autorius nežinomas.