Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Į Kuršių neriją - tuneliu?

Malonu turistui iš Klaipėdos miesto į Smiltynę keltis keltu. Vienas krantas greit nutolsta, pajunti vandens didybę, bet greit prie kito priartėji ir – jau kitame krante.

Tačiau transportui (ir ypač skubančiam) - kliūtis. O keliantis savaitgaliais ir šventinėmis dienomis tenka ne vieną valandą būti eilėse, kol pateksi į keltą... Tad neatsitiktinai jau ne vieną dešimtmetį sklando siūlymas: statyti tiltą. Tačiau tiltas į Kuršių neriją - brangus statinys ir kraštovaizdį darkanti priemonė, vizualinė tarša.

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis" specialistai, išanalizavę situaciją, parengė tunelio po Kuršių mariomis viziją. Pasirodo, tunelio statybos kaštai būtų bent tris kartus mažesni, negu tilto. Siūlomas tunelis galėtų būti 9 metrų pločio, 3,5 metro aukščio, kad juo galėtų važiuoti lengvieji automobiliai, specialiosios mašinos - policijos, greitosios medicinos pagalbos, komunalinių tarnybų ir priešgaisrinės apsaugos.

Suprantama, laisvai judėtų dviratininkai ir pėstieji. Čia galėtų būti pakloti kai kurie vamzdžiai, elektros ir kiti kabeliai. Kuršių marių plotis ties siūloma vieta yra 1,2 km, tačiau toje vietoje uosto vystytojai jau numatę įrengti sūraus vandens barjerą. Jį įrengus, tunelio ilgis būtų tik 700 metrų ilgio. Statyba kainuotų apie 19-20 mln. eurų. Tunelio statyba užtruktų apie du metus. Persikelti į Smiltynę būtų saugiau, nebūtų problemų ir žiemą Kuršių marias kaustant ledams arba siaučiant viesulams.

Šalia tunelio galėtų įsikurti turistinių paslaugų centras, čia miesto svečiams būtų teikiamos įvairios paslaugos – pramoginių laivų nuoma, žvejybos įrangos parduotuvė, kavinė ir kitos paslaugos. Užutekyje prie tunelio galėtų būti ir pramoginių laivų, ir mažųjų laivelių prieplauka. Tunelio dėka sumažėtų kursuojančių keltų, kuriais būtų perkeliama sunkiasvorė, stambiagabaritė technika ir žingeidūs turistai.

Už važiavimą po mariomis, kaip ir po Lamanšu, būtų mokama Važiavimo kaina galėtų būti panaši kaip keliantis keltais, tunelis nukonkuruotų, nes nereikėtų ilgai laukti, netrukdytų oro sąlygos. Manoma, jog tunelio statyba atsipirktų per septynerius metus. Be to, tai būtų gera aplinko­sauginė priemonė. Nori pristabdyti automobilių srautus - didinti tuneliu važiavimo kainą, o pėstiesiems ir dvi­ ratininkams – mažinti.

NUO REDAKCIJOS. Neseniai spaudos konferencijoje „Žaliasis pasaulis" pateikė pasiteiravimą dėl tokio tunelio galimybės šalies aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui. Jis neabejojo, jog toks įrenginys galėtų atsirasti, tačiau trapiai Kuršių nerijos gamtai, pasak ministro, toks urbanistinis sprendimas tikrai naudos neteiktų.

Kęstutis TURONIS

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro yra kitoje plokštumoje nei antžeminis transportas, todėl nesikerta jų trasos ir nereikia sustoti praleisti statmena kryptimi judančio transporto ir žmonių. Tai užtikrina didesnį važiavimo greitį, didesnį transporto ir pėsčiųjų saugumą.

Draugai

Blog'ai