Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Į Stokholmo viešojo transporto infrastruktūros vystymą siūloma investuoti 67 mlrd. litų

Švedijoje Stokholmo metro operatorius MTR, konsultavimo įmonė SWECO bei statybų bendrovė „Skanska“ pateikė 169 mlrd. kronų (67 mlrd. litų) vertės siūlymą investuoti į šalies sostinės viešąjį transportą. Siūloma studija grindžiama tuo, jog iki 2070 m. gyventojų skaičius Stokholme padvigubės, todėl būtina atitinkamai paruošti viešojo transporto infrastruktūrą. MTR ir partneriai tikisi, jog šiuo žingsniu bus pradėtas planavimo procesas, kuris paskatins mąstyti apie viešojo transporto infrastruktūrą ilgalaikėje perspektyvoje.

Vienas pagrindinių pateiktos studijos siūlymų – 111 mlrd. kronų (44 mlrd. litų) kainuosianti žiedinės metro linijos transformacija į dviejų pusapskritimių formos tinklą, perorganizuojant kai kurias dabartines trasas. Naujas Mėlynosios linijos ruožas bei siūloma tiesti Geltonoji linija sukurtų papildomus maršrutus per centrinę Saltsjö–Mälaren miesto dalį. Šis žingsnis leistų padidinti pervežimo talpą tiek, jog būtų galima toliau plėsti metro tinklą bei kovoti su išaugsiančiu eismo intensyvumu. Viso pasiūlyta nutiesti 86 km metropoliteno linijų bei jų ruožų.

Studijoje taip pat teikiamas siūlymas modernizuoti 122 km įprastinio geležinkelio, pertvarkyti ir sukurti naujus autobusų maršrutus, dviračių takus. Tikimasi, jog kelionių skaičius dviračiais išaugs nuo 10 iki 40 proc., o kelionių automobiliais tiek pat sumažės.

Studijoje numatyti ir ilgalaikių projektų finansavimo būdai, tokie kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė bei infrastruktūros projektų finansavimas lėšomis, gautomis iš nekilnojamojo turto vystymo. Preliminariai paskaičiuota, jog dėl išaugusios nekilnojamojo turto vertės būtų galima padengti iki 59 proc. visų siūlomų projektų kainos. Šie būdai dar netaikyti Švedijoje, tačiau Stokholmo metropoliteną eksploatuojanti Honkongo įmonė MTR Corp jau yra juos taikiusi savo šalyje.