Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Inicijuojamas nacionalinis politikų susitarimas dėl metropoliteno diegimo Vilniuje

Šiandien, vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje „Metro sąjūdis“ organizavo apskrito stalo diskusiją dėl viešojo transporto modernizavimo ir metropoliteno, kaip vienos iš galimybių, diegimo Vilniaus mieste. Diskusijoje dalyvavo savivaldos atstovai, politikai, NT, susisiekimo ekspertai ir specialistai, asociacijų nariai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Diskusijos dalyviai nutarė inicijuoti nacionalinį susitarimą, kuris būtų pasirašytas didžiųjų Lietuvos tradicinių partijų dėl metropoliteno diegimo Vilniuje ir kreipimosi į Vyriausybę dėl jo įrengimo pripažinimo Valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

„Metro sąjūdžio“ valdybos nario Juozo Zykaus teigimu, užsienio patirtis rodo, kad brangiausiai kainuoja diskusijos dėl metro statybos, kai kuriose šalyse užtrunkančios net iki 50 metų. Lietuvos visuomenėje diskusijos ir svarstymai tęsiasi jau tris dešimtmečius. Tik esant aiškiai politikų pozicijai dėl metropoliteno pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu, atsirastų reali galimybė įgyvendinti šį projektą.

Deja, dešimtmečius trunkančios diskusijos problemos neišsprendžia. Jau nuo 2006 m. atliktuose tyrimuose vilniečiai svarbiausia miesto problema įvardija susisiekimą. Vilniaus viešojo transporto sistema yra pasenusi ir neefektyvi. Ji nepajėgi susidoroti su keleivių pervežimu, trikdo normalų miestiečių ir miesto svečių judėjimą, darbą bei poilsį ir priverčia daug laiko praleisti spūstyse. Problemą taip pat aštrina ir tai, kad Vilniuje susiformavęs didelis gyvenamosios ir darbo vietos disbalansas – pavyzdžiui, kasdien į miesto centrinę dalį, kurioje sukoncentruota apie 46,6 proc. darbo vietų, važiuoja apie 38 proc. gyvenančiųjų vakarinėje miesto dalyje.

Nuo 2002 m. įvairių sričių mokslininkai, specialistai, visuomenės veikėjai savo žiniomis ir lėšomis aktyviai siekia įgyvendinti metropoliteno sostinėje idėją. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu, buvo parengta įvairių dokumentų, susijusių su tramvajaus, kaip alternatyvos metro, projekto diegimu Vilniaus mieste: tramvajaus projekto techninių galimybių studija, Vilniaus m. infrastruktūros (tramvajaus) specialusis planas ir kt. – iš viso buvo parengta apie 20 tomų ataskaitų. Viena paskutiniųjų – Tramvajaus projekto finansavimo privataus sektoriaus lėšomis galimybių studija – sukėlė pagrįstų abejonių dėl tramvajaus įrengimo Vilniaus mieste perspektyvų.

Asociacijos „Metro sąjūdis“ narių iniciatyva, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga parengė metro diegimo galimybių studiją, kurioje išanalizavo esamą visuomeninio susisiekimo situaciją, parinko galimas metropoliteno trasas, įvertinto kultūros paveldo išsaugojimo galimybes, atliko inžinerinių-geologinių sąlygų analizę ir vertinimą, išnagrinėjo metropoliteno įtaką Vilniaus urbanistinei architektūrinei aplinkai, padarė socialinės naudos apžvalgą, numatė tunelių įrengimų technologijas. Pasak prof. Kastyčio Dundulio, geologiniai tyrinėjimai, atlikti iki 50 m gylyje, leidžia teigti, jog geologinės sąlygos metropolitenui įrengti yra pakankamai geros.

Moksliniai tyrimai rodo, kad 2006-2007 m. dėl neigiamo transporto kamščių poveikio, Vilniuje buvo patirta 10,89 milijardai litų nuostolių. Spūstyse per šį laikotarpį prarasta 6,28 milijardai litų, t.y. 3,7 karto viršyti 2006 ir 2007 metų Vilniaus biudžetai. Tai sudarė 9 proc. Vilniuje sukurto 68,7 milijardų BVP, kai tuo metu ES šis rodiklis siekia 1 proc. BVP. Nors 2008-2010 m. Vilniaus miesto susisiekimo sistema buvo tobulinama, tačiau situacija realiai nepagerėjo.

Pasak VGTU prof. Jono Vanago, greitojo viešojo transporto sistemos (metropoliteno) poreikį Vilniuje diktuoja ne vien miesto, bet ir viso krašto teritorinio planavimo aktualijos, jų tarptautinis kontekstas. Be jos sostinė prarastų planuojamą vaidmenį Baltijos jūros regiono miestų tinkle.

Kaip teigia VGTU docentas Andrius Jaržemskis, Europoje metro statomas miestuose, kuriuose gyventojų skaičius siekia nuo 200 tūkst. iki 1 mln. 150 tūkst. Metro padeda spręsti intensyvaus eismo mieste problemą – mažinamos spūstys, tarša ir triukšmas. JAV metro tiesiamas į plėtojamus priemiesčius, siekiant pagyvinti jų plėtrą. Didelė metro įtaka ir vietos ekonomikai: netoli metro stočių esančio nekilnojamojo turto kainos išauga 30-50 proc. palyginti su kitomis vietovėmis, taip pat sukuriamos naujos darbo vietos.

Dar 2009 m. vasario 21 d. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius kreipėsi į Susisiekimo, Aplinkos, Ūkio ir Finansų ministerijas, kad būtų išnagrinėta „Metro sąjūdžio“ ir grupės Seimo narių bei visuomenės atstovų kreipimasis dėl Vilniaus miesto transporto problemų sprendimo, vystant naujas visuomeninio transporto rūšis ir pateikimo Strateginio planavimo komitetui pasiūlymų dėl Vilniaus miesto transporto sistemos tobulinimo pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Seimo nario Kęstučio Masiulio teigimu, konservatoriai savo partijos programoje numatę siekti metro sistemos sukūrimo. Šiuo klausimu bus inicijuota diskusija ir Seime.

Vienas svarbiausių viešojo transporto planavimo dokumentų jau pradėtas rengti. Pasak Vilniaus miesto mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus, 2011 m. vasario 14 d. ūkio subjektų grupė pasirašė sutartį su Vilniaus m. savivaldybe dėl viešojo transporto planavimo dokumento, kuris įvertins, kaip turi būti plėtojamas viešasis transportas, ir kokios elektrinės viešojo transporto rūšies – metro ar tramvajaus – sostinei reikia. Išvados bus pateiktos svarstyti ir politikams, ir plačiajai visuomenei. Esant bendram sutarimui, metropoliteno sistemos diegimą bus siūloma paskelbti valstybei svarbiu ekonominiu objektu.

Šio dokumento vieno iš rengėjų, SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugo Pakalnio teigimu, Vilniaus miesto transporto specialiojo plano ruošėjai jau gegužę pateiks miesto visuomenei ir būsimai Tarybai keletą pasiūlymų, kaip iš esmės pagerinti viešojo transporto būklę. Tarp pasiūlymų bus ir metropoliteno statybos klausimas. Ką pasirinks miesto visuomenė ir jai atstovaujanti valdžia, parodys ateitis.

Metropoliteno specialistai pabrėžia, kad didžiausios problemos diegti metropoliteną yra visgi ne ekonominės, bet psichologinės. Todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas visuomenės bei politikų ediukacijai, siekiant paneigti jau kelis dešimtmečius žmonių ir valdžios sąmonėje įsišaknijusius mitus, kad metro galima statyti mieste, kur yra 1 mln. gyventojų (daugiau nei 20-yje Europos miestų, mažesnių už Vilnių, metro sėkmingai veikia) arba, kad metro galima statyti tik biudžeto lėšomis (daugelyje šalių tokie projektai sėkmingai įgyvendinami taikant viešojo ir privataus finansavimo (PPP) modelį). Pažangius visuomeninio transporto plėtros projektus Lietuvoje įgyvendinsime tik tada, kai bus pradėtas plačiai taikyti viešosios ir privačios partnerystės PPP (angl. Public Private Partnership) principas. Tam yra reikalinga stipri viešojo sektoriaus parama.

Jūs man paaiškinkite, kas planuoja metro nekabindami oro uosto??????

yra itrauktas ir oro uostas atnaujintam variante

<a href="http://www.vilniausmetro.lt/files/Image/Vilniaus%20metro%20linijos/Keleiviu%20srautai%20did.jpg" title="http://www.vilniausmetro.lt/files/Image/Vilniaus%20metro%20linijos/Keleiviu%20srautai%20did.jpg">http://www.vilniausmetro.lt/files/Image/Vilniaus%20metro%20linijos/Kelei...</a>

tai kiek girdėjau, ten jau važinėja nuo geležinkelio stoties traukinukas. Kam dar viena paleidinėt bus galima ir tais bėgiais pasinaudoti.

Apie kokius ponus ir jų džipus svaigsta anonomas pasirašęs "svečias". Kalbama apie visus miesto gyventojus ir miesto svečius, kuriems greitas, patogus, ekonomiškas susisiekimas su bet kurią miesto dalimi tiesiog gyvybiškai svarbus klausimas. Geriausiai tai atitinka tik metropolitenas, kuris neužima antžeminės miesto dalies ir judėdamas nesusikerta su jokia kita transporto priemone.

Jus vis rasot, apie mazesnius miestus uz Vilniu, kuriuose yra metro.Del objektyvumo parasykit ir apie daug didesnius miestus, kuriuose nera metro.

Šiame straipsnyje tiesa tik ta, kad problema yra ne ekonominė, o psichologinė. Ar Jūs, ponai iš Metro sąjūdžio, išlipsite iš savo džipų ir sėsite į tuos prišnerkštus vagonus?
Tarp kitko, vienas iš labiausiai išsivysčiusių miestų pietryčių Azijoje - Bankokas, kuriame yra daugiau kaip 10mln. gyventojų, metro neturi.

tau, bomže viskas aplinkui atrodo prisnerksta, nes is savo savartyno nesi nosies iskises ir nezinai, kokie pasaulyje dabar metro

As galvojau, kad cia vyksta rimta diskusija, o pasirodo cia bomzais vadina.Jus taip ponas Zykus moko? Anot Taves tas ,,bomzas," buves ne vienoje salyje ir visokiu metro mates.Kiek zinau, jus tik iki Minsko buvo nuvezia.O tenai svaru, tik vaziuojant susikalbeti neimanoma.

o jus negalvojat kad pirma reiktu uzbaigt stadiona statyt ir baigt sneket sitas nesamones del to metro, man atrodo kad cia tik vienas zykus suinteresuotas ta metro pastatyt :)

maziau kalbu, daugiau darbu!! stadiono tikrai reikia, bet metro, dar labiau!!

Siūlau kartu parengti ir peticiją, kurią galėtų pasirašyti Vilniaus (ir ne tik) gyventojai. Pvz. paruošti internetinę peticijos formą. Peticijoje turėtų atsispindėti kreipimasis į Vilniaus m. savivaldybę, Vyriausybę, su raginimu greičiau spręsti transporto problemas ir t.t. O gale kas nors panašaus "mes, žemiau pasirašiusieji, remiame pažangios transporto rūšies - metropoliteno - įdiegimą Vilniaus mieste". Galima ir popierinį parašų rinkimą organizuoti, bet tai aišku užimtų daugiau laiko.

Piliečių asociacija"Metro sąjūdis" surengdamas apskritojo stalo diskusiją eina teisingu keliu. Pastebėta , kad kvalifikuotų dalyvių gretos didėja. Tikėtina, kad didesnė jų dalis teigiamai vertina VILNIAUS METRO statybą. Sėkmės inciatyvinės grupės lyderiams: MES be Vilniaus Metro idėjos nenurimsim !