„Lietuvos geležinkeliams“ analizuojant „Rail Baltica“ atšaką iki Vilniaus oro uosto, susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas leido suprasti, kad šis sprendimas neturi perspektyvos.

Susitikime su Lietuvos verslo konfederacija dalyvavęs A. Šliupas teigė, jog dabar į Vilnių skrendantys lėktuvai ateityje turės pasukti Kauno link. Ilgainiui sostinės oro uostas nebegalės patenkinti šalies poreikių, nes nėra galimybių jį plėsti. Viceministras pridūrė, kad Lietuvai užtektų Kauno oro uosto, bet šalia jo turėtų būti įgyvendintas greitojo geležinkelio iki sostinės projektas.

Visgi susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios akcinės bendroves „Lietuvos geležinkeliai“ pozicijos dėl greitojo geležinkelio jungties tarp Kauno ir Vilniaus skiriasi. AB „Lietuvos geležinkelių“ užsakymu įmonės „AECOM“ parengtoje studijoje siūloma „Rail Baltica“ geležinkelio jungtį tiesti tarp Kauno ir Vilniaus oro uostų, nors pastarajam ir piešiama miglota ateitis.

Net jei oro uostas išliks, tokia geležinkelio linija būtų bemaž 30 km ilgesnė ir žymiai brangesnė nei analogiška trasa iš vakarinės miesto dalies, pavyzdžiui, Pilaitės. Į šiaurės vakarus nuo sostinės centro vyksta sparti miesto plėtra bei gyvena daugiau nei pusė vilniečių, todėl didžiajai gyventojų daliai gerokai sutrumpėtų laikas, reikalingas naujajai geležinkelio stočiai pasiekti. Taip pat tikėtina, jog ateityje šią miesto dalį su centru sujungs metropoliteno linija.

Įrengus „Rail Baltica“ stotį prie Vilniaus oro uosto gali susiklostyti kuriozinė situacija, kuomet kelionė iki naujojo traukinio į Kauną užtruktų ilgiau, nei pati kelionė juo.