Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

J. Zykus: Gaila laiko, sveikatos ir pinigų? Išeitis – metro
Juozas Zykus
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“
valdybos pirmininkas

Susisiekimo problemos Vilniuje – sena ir atrodo jau amžina tema. Apie jas kalbama nuolat, kalbama daug. Tačiau realiai situacija negerėja. Gal kiek padėtį keliuose palengvino sausio pradžioje spustelėjęs šaltukas, kai ne visiems pavyko užvesti automobilius. Bet šaltukas problemos neišspręs. Kaip gelbėti sostinę nuo spūsčių su visuomeninio judėjimo „Metro sąjūdis“ pirmininku Juozu Zykumi kalbasi Ditė Česėkaitė.

– Kaip situaciją matote Jūs ir ką reikėtų daryt, kad padėtis pagerėtų?

– Problema didelė, įvairiapusė ir pastoviai didėjanti, turinti įvairių niuansų. Vakarų Europą ši problema kankino praeito šimtmečio septintame dešimtmetyje, kai automobilizacijos lygis pakilo, gatvės liko senovinės. Jie pradėjo galvot, ką reikia daryt. Pas mus dabar situacija tokia pati – miestas auga, pasipildo maždaug 4000 gyventojų kasmet – darbo vietos centre, kamščiai tik didėja. Yra paskaičiavimų, kad tai milžiniškas nuostolis mūsų ekonomikai. Kamšiuose prarandame apie milijardą eurų . Dar maždaug tiek prarandam, kai važinėjam po vieną didelėse mašinose. Kelionė viešuoju transportu kainuoja per pus mažiau. Kad šią problemą spręsti, reikia kalbėt, diskutuot. Išeitis – metropoliteno statyba. Bet mūsų sąmonę dar kausto mitai, tam tikri stereotipai.

– Mitų yra įvairių : Vilnius per mažas metropoliteno projektui, toks projektas labai brangus, neatsiras investuotojų ir panašiai. Ar galite šiuos mitus paneigti?

– Yra ir dar vienas mitas, kad metropoliteną galima statyt tik už biudžeto pinigus. Kadangi pas mus biudžetas yra tuščias, tai ir šis klausimas iš karto atkrenta. O iš tikrųjų tai yra ekonomiškai efektyvus projektas. Jį noriai statytų privatus verslas, ne tiks statytų, bet ir finansuotų.

O pajamų iš to gauti yra įvairių būdų. Pirma – paduodi bilietus, taip pat patalpas gali naudot prekybai, reklamai, net gali parduot metropoliteno stoties pavadinimą. Bilietas gyventojams būtų bendras, ar įlipsi į metro, ar į autobusą, ar į troleibusą. Šitą dalyką reguliuos rinka. Metropoliteno stotyse bus saugumo kameros, galėsi nusipirkt laikraščių ar vaisių. O gal kažkuriose stotyse muziejus bus padarytas. Tą mačiau Atėnuose, kur kelios stotys atlieka ir muziejaus funkciją. Mūsų archeologai susirūpinę – turi radinių, bet neturi, kur jų dėti. Senamiesčio stotyje galima būtų įrengti archeologinių radinių muziejų.

Metropolitenas yra neišvengiamas. Tik Vilniaus dydžio miestų yra 40, kur statosi metropoliteną ir kurių BVP yra mažesnis. Bet viskas remiasi į žmonių sąmonę, kaip mes gyvenom prieš tai, ką mes matėm. Kai aš į metro stotį pirmą kartą nusileidau, pamačiau kokie traukiniai važiuoja , kokie greičiai, kokie tempai, kokia didybė, antras toks įspūdis – kai pakilau lėktuvu virš debesų . Ir tai kausto žmones. Čia toks didelis dalykas , o kai kam – tiesiog „kosmosas“. Kai kam utopija. O Europos miestuose kitaip, pavyzdžiui, krepšinio čempionatas vyko Lilyje, kuris yra Klaipėdos dydžio, ir jame yra metro.

Mūsų statybininkai metro stato Helsinkyje , jie grįš į namus, pas šeimas ir statys Vilniuje, tik per tą laiką riekia įtikint politikus, kad jie priimtų politinį sprendimą. Kalbant apie metropoliteno statybą, ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis etapas – politinio apsisprendimo etapas. Vilniuje jis tęsiasi nuo 1974-ųjų metų.


– Diskusijos trunka jau keturiasdešimt dvejus metus, iš tiesų labai daug. Kas konkrečiai jau nuveikta šiandien?

– Lietuviai nėra patys kvailiausi ar neryžtingiausi – varšuviečiai tarėsi septyniasdešimt metų, pradėjo tartis dar prieš pirmą pasaulinį karą. Pas mus dar iki nepriklausomybės buvo suprojektuotos linijos, su tuo projektu buvo nuvažiuota į Maskvą. Maskva pasakė, kad jūs per maži pagal galiojančias normas, jums tik tramvajus priklauso. Po nepriklausomybės atkūrimo atsirado keletas žmonių, tarp jų ir jūsų pašnekovas, kurie nusprendė, kad reikia šią idėją atgaivint. Įsikūrėm Metro sąjūdį, pradėjom projektuot , yra padaryti geologiniam tyrimai, važinėjom po Europą, pradėjom įtikinėt Lietuvos visuomenę.

– Ar keičiasi visuomenės požiūris į metropoliteno statybas Vilniuje?

– Keičiasi. Reikia sutelkt kritinę masę žmonių kurie suprastų, koks kvailas užsiėmimas sėdėt kamščiuose, kvėpuot išmetamosiomis dujomis ir degint savo pinigus. Ir kada ta kritinė masė susidarys, politikai pajaus spaudimą, priims sprendimą – statykit.

– Ar galėtume paprognozuot, kada pirmoji linija sostinėje pradėtų veikt?

– Kai tik politikai apsispręs. Pastatyt pirmą liniją įmanoma per ketverius metus. Jau trylika metų šiuo dalyku užsiimu, ir dar reikės pora metų užsiimt. Toks būtų grafikas. Šių metų pirmą pusmetį bus priimtas įstatymas Seime. Tad po kokių metų Vilniaus miesto taryba ryšis priimt sprendimą, kad bendrajame plane būtų nubrėžta pirmoji linija, pirmi aštuoni kilometrai. Tada dar pusę metų ar metus aiškinsis, kas visą šitą dalyką organizuos – ar savivaldybė ar Susisiekimo ministerija ar reikia kurt naują instituciją. Tada bus paskelbta pasauliui – mes apsisprendėm, ateikit ir statykit. Bus paskelbtas konkursas, atvažiuos kokie penki investitoriai su pasiūlymais – dar pusė metų ar metai. O kai jau sudarys sutartį – aukštų pareigūnų rankomis bus iškilmingai įkaltas kuoliukas. Tada ketveri metai ir važiuojam.

– Ir kokiu maršrutu pirmiausiai važiuotume?

– Pirmoji linija – Pilaitė – centras. Aštuoni kilometrai per dvylika minučių. Dabar, geriausiu atveju, važiuojame pusvalandį.

Verslas iš karto pajus šitą dalyką. Nes prie metro trasos visas nekilnojamasis turtas pabrangsta pusantro karto. Verslas greitai suvoks, kad vien politinis sprendimas jiems atneša vertę. Jeigu trasa eina pro prekybos centus ir ateina į centrą – atsiranda vertė. Vien politinis sprendimas atneša milijardinę vertę. Ir tada bet kris atvažiavęs užsienietis nori pirkt ar sklypą ar pastatą, ar išsinuomot nekilnojamąjį turtą. Ir jis jau moka pusantro karto daugiau. Galima būtų iš karto tris linijas pradėti.

Sunkiausia padaryt pakeitimus žmonių sąmonėje. Mano svajonė yra po Neries upe pastatyt metropoliteno stotį, man tai paprasta ir aišku, bet tam, kuriam taip atrodo „kosmosas “… Kaip paveik jo sąmonę?

– Spūstys kamuoja ne tik Vilniaus bet ir Kauno, Klaipėdos gyventojus. Ar turit pamąstymų ir apie kitus miestus?

– Vilniuje yra didelis įdirbis, bereikia priimt politinį sprendimą. Apie kitus taip pat jau yra pagalvota . Kai mes priimsim politinį sprendimą, ne tik Kaunas ir Klaipėda (Klaipėdoje yra ir linijos nubraižytos) pradės domėtis , bet bus užgautos ir rygiečių ambicijos. Jeigu mes būsim pažengę, kaimynams latviams tą dalyką padaryt bus lengviau ir pigiau.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasose įrengtose sekcijose galima kloti įvairias inžinerines komunikacijas (lietaus ir fekalijų kanalizaciją, ryšio ir elektros tinklus).

Draugai

Blog'ai