Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kelias į mokyklą sostinėje – per kanalizacijos vamzdį

Kai visa Lietuva ir pasaulis švenčia mokslo ir žinių šventę, Lietuvos sostinės Zuikių gatvės gyventojai jau kelis dešimtmečius mokyklas ir darbovietes pasiekia vos metro skersmens lietaus kanalizacijos vamzdžiu, vedančiu po geležinkelio pylimu.

Tiesa, yra ir alternatyva drąsesniems – eiti per trijų kelių geležinkelį, kuriuo vyksta intensyvus traukinių eismas. Kad tai labai rizikinga, primena šalia bėgių pastatytas kryžius po traukiniui žuvusiai moteriai atminti. Partrenkta moteris mirė vietoje, o jos neštai vos poros metų anūkei lūžo stuburas. Vietinių teigimu, šioje vietoje per kelis dešimtmečius buvo suvažinėta apie 10 žmonių.

Visi rugsėjo 1-osios rytą prie kanalizacijos vamzdžio sutikti gyventojai tvirtino, kad šioje vietoje būtina įrengti perėją. Iš vamzdžio pasiramsčiuodamas ramentais išlindęs Vadimas skundėsi valdžios abejingumu, o vilniečio Jaroslavo teigimu, labiausiai neramu dėl vaikų. Pasak jo, saugodami savo atžalas dalis aplinkinių gyventojų vaikus į mokyklą veža automobiliu. Nors iki Vaduvos pagrindinės mokyklos vos keli šimtai metrų, automobiliu tenka daryti net 15 kilometrų siekiantį lankstą. Šalia esančia Zuikių gatve kursuoja 9-o maršruto autobusas, tačiau Jaroslavo teigimu, autobusu kelionė trunka ilgai, o per dieną padaromi vos devyni reisai.

Nors nuo minėto kanalizacijos vamzdžio iki miesto centro tik keli kilometrai, panašu, kad miesto merui ši vieta nėra gerai žinoma. Prieš keletą dienų vienoje žinių laidoje R. Šimašius Zuikių g. gyventojų problemą pakomentavo taip: „Rastas sprendimas, kad šalimais to tunelio, Iešmininkų g. bus pastatytas tikrai normalus praėjimas, požeminė perėja ir tikrai kviečiu vaikus ir suaugusiuosius ant geležinkelio nelaipioti“. Mero įvardinta Iešmininkų gatvė yra Naujininkų seniūnijoje už 5,2 km nuo reportaže rodyto lietaus kanalizacijos vamzdžio. Automobiliu iki jos tektų važiuoti daugiau nei 12 km. Taip pat svarbu paminėti, jog tarp Iešmininkų ir Šaltkalvių gatvių eina visai kita geležinkelio atšaka, todėl perėja šioje vietoje niekaip nepagerins Aukštųjų ir Žemųjų Panerių rajonų gyventojų tarpusavio susisiekimo.

Planą, kaip įrengti vietinių gyventojų taip trokštamą perėja, yra parengusi asociacija „Metro sąjūdis“. Pasak asociacijos vadovo Juozo Zykaus, su vietos gyventojais aktyviai bendraujama jau kelerius metus. „Prieš 50 metų šiuo vamzdžiu į mokyklas ėję mokinukai jau beveik pensininkai, o valdžia šios problemos nė neketina spręsti“ – teigė J. Zykus.

„Metro sąjūdis“ ties netoliese esančia Ūmėdžių gatve siūlo įrengti pėsčiųjų ir automobilių pravažiavimą po geležinkelio pylimu. Kadangi savivaldybė, Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“ tam lėšų neranda, perėja galėtų būti pastatyta už privačias lėšas. J. Zykaus teigimu, yra ir neįvardintas privatus investuotojas, tačiau iki bus gautas leidimas tokią perėją įrengti, teks įveikti aibę biurokratinių kliūčių. Pirmąja privačia pervaža Lietuvoje pėstieji ir dviratininkai naudotųsi nemokamai, o iš 15 km lanksto nenorinčių daryti vairuotojų būtų renkamas mokestis.


Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai