Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ko gali pasimokyti Vilnius iš Turino

Lietuvos delegacijos dalyvis, LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius iš Kanuose vykusios NT parodos parvežė informaciją apie Turino miesto plėtros ir transporto sistemų vystymo planus.

130 ha plote planuojami du mikrorajonai. Šiuos du rajonus ir miesto centrą sujungs metro linija. Automatinės metro linijos ilgis 14,8 km. Aptarnavimo plotas 19 km2 su 150 tūkstančių gyventojų.

Pirmasis metropoliteno statybos etapas bus 7,2 km ilgio su 12 stočių. Statybos kaina 650 mln. eurų. Trasa bus projektuojama 2 metus, statoma 5 metus. Metro linija pagrinde finansuojama parduodant žemę NT vystytojams.

Dėmesį patraukė tai, kad Turino pirmo etapo metro trasos ilgis atitinka Vilniaus metro pirmo etapo Pilaitė – Centras trasos ilgį. Tik mūsų trasoje penkiomis stotimis mažiau.

Palyginus Vilniaus ir Turino metro trasų įrengimo vieno kilometro kainą matyti, kad Vilniaus metro trasos 142 mln. litų kaina yra reali, nes apie 50 proc. metro trasos kainą sudaro stočių statyba ir jų įranga. Be to, statybinės dalies įrengimo kaina Lietuvoje yra apie tris kartus mažesnė nei Italijoje.

Mūsų metropoliteno finansavimą ir jo atsiperkamumą palengvins ES parama, kuri sudaro didesnę pusę objekto kainos, likusią dalį sudarytų infrastruktūros mokestis, gautas už leidimą statyti virš metro stočių ir šalia metro trasų, prekyba ir reklama stotyse bei banko paskola metro statybos koncernui. Koncerno dalyviai su banku atsiskaitytų gavę pajamas už teikiamas kokybiškas keleivių pervežimo paslaugas. Reklama ir prekybinių plotų nuoma metro stotyse duoda apčiuopiamą naudą. Vien tik suteikta teisė metro stotį žymėti banko ar korporacijos vardu, duotų keliolika milijonų pajamų. Tačiau mes šiuo metu esame dar tik apsisprendimo etape.

Reikia tikėtis, kad ES miestų pavyzdžiai pagaliau padės apsispręsti ir Vilniaus miesto tarybai dėl šios pažangios visuomeninio transporto sistemos statybos.

Aut.: J. Zykus