Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Korėjoje 500 tūkst. gyventojų neturinčiame mieste PPP būdu nutiesta pirmoji šalyje lengvojo metro linija

Pietų Korėjos Uijeongbu mieste, esančiame 20 kilometrų į šiaurę nuo sostinės Seulo, pirmadienį atidaryta pirmoji šalyje lengvojo metro linija, naudojanti “Siemens Val” technologiją. U raidės formos 11 kilometrų ilgio liniją turi 15 stočių. Vienoje iš jų – Hoeryong – yra susikirtimas su Seulo metro pirmąja linija. Kelionė nuo Seulo centro iki Uijeongbu trunka apie 40 minučių.

Uijeonbgu yra ne itin didelis plotu, tačiau gana tankiai apgyvendintas miestas. 82 kv. kilometrų teritorijoje (pavyzdžiui, Šiauliai užima 81 kv. kilometrą) gyvena kiek mažiau nei 418 tūkst. gyventojų, todėl gyventojų tankumas siekia 4437 gyventojus kvadratiniame kilometre (Šiaulių tankumas tik 1396 žm./kv. km). Palyginimui, teritorija, kurią aptarnautų pirmoji Vilniaus metro Pilaitė–Centras linija, yra apgyvendinta kone dvigubai tankiau (apie 8100 žm./kv. km.).

Linija yra pilnai automatinė, traukiniams nereikalingi mašinistai. Dėl šio ir kitų eksploataciją supaprastinančių aspektų, naujuoju metro paslaugos teikiamos net 20 valandų per parą. Linija traukiniai kursuoja 205 sekundžių intervalu ir vidutiniškai turėtų pervežti po 3400. keleivių per valandą viena kryptimi. Per metus tikimasi pervežti 32 mln. keleivių. Kadangi gyventojų skaičius turi tendenciją didėti, paskaičiuota, jog 2040 metais linija bus pervežta apie 55 mln. keleivių.

Projektas, kainavęs 547 mlrd. vonų (1,31 mlrd. litų), buvo finansuojamas viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo (PPP) būdu. Privačiojo investitoriaus finansinis indėlis siekė 55 proc. Pagrindiniu kontraktoriumi tapo “Siemens”, o vietos “GS Group” atliko bendruosius statybos darbus. “Siemens” pristatė 15 dviejų vagonų Val 208 NG modelio traukinių, buvo atsakinga už traukinių kontrolės sistemos diegimą, patį kontrolės centrą ir riedmenų priežiūros depą.

Lengvasis metro priskiriamas lengvojo geležinkelio sistemoms, tačiau visai nebeturi vieno lygio sankryžų su kitu eismu, yra visiškai nuo jo atskiras. Lengvojo metro sistemos pasižymi pažangiomis traukinių valdymo sistemomis, nedideliu intervalu tarp traukinių, platformų aukščio įlipimu į vagonus. Lengvasis metro keleivių pervežimo talpa gali lygintis su įprastinio metro sistemomis, tačiau dėl mažesnių ir manevringesnių linijas aptarnaujančių riedmenų, paprastai yra pigesnis įdiegti, kadangi linijų maršrutai gali būti labiau vingiuoti, su statesniais posūkiais ir įkalnėmis.

Tai ilgalaikė investicija, padėsianti miesto gyventojams taupyti laiką ir pinigus, mažinti automobilių eismo intensyvumą ir jo sukeliamą oro taršą, gauti daugiau pajamų iš išaugusios nekilnojamojo turto vertės.