Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti [−]
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo [−]
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti [−]
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti [−]
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas [−]
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina [−]
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų [−]
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, [−]
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, [−]
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir [−]
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar [−]
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos [−]
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač [−]
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.
Viršelis » Kategorija » MS iniciatyvos
Kreipimasis į R. Adomavičių dėl viešojo transporto vystymo iki 2040 metų koncepcijos
2011-09-01

Vilniaus savivaldybė                                                                              2011-08-31 Nr. 52
Vicemerui R. Adomavičiui


DĖL VIEŠOJO TRANSPORTO VYSTYMO IKI 2040 METŲ KONCEPCIJOS

„Metro sąjūdžio“ specialistų grupė, analizuodama Ūkio subjektų grupės pateiktą „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijos“ ataskaitą, suabejojo pateiktų rodiklių pagrįstumu. Socio-ekonominėje dalyje pateiktos tik išvados, kuriose nėra duomenų, pagal kuriuos jos buvo padarytos, analitinėje medžiagos dalyje skaičiai pateikti nenurodant matavimo vienetų.

Kai kurios išvados prieštarauja pateiktiems duomenims, pvz. autobusų ir tramvajų duomenys (poveikis aplinkai, greitis, pajėgumas, punktualumas ir t.t.) yra žymiai prastesni nei metropoliteno. Tą patvirtina ir pačių rengėjų, nagrinėjant ataskaitoje galimus variantus, geriausiu pripažintas metropolitenas ( 6 variantas ). Tačiau, nežiūrint to, pastarieji siūlo diegti autobusų ir tramvajų sistemą ( kurios įrengimo išlaidos, įvertinus komunikacijų iškėlimą, tampa analogiškos metropolitenui ).

Ūkio subjektų grupės rengėjai, nagrinėdami požeminės transporto priemonės įdiegimą, teigia, kad metropolitenas yra ekonomiškai nepagrįstas. Tokias išvadas rengėjai padarė apsiriboję siaurais kriterijais ir nenagrinėję metropolitenų eksploatacijos ir ekonominio efektyvumo, užsienio šalių patirties, finansavimo galimybių.

„Metro sąjūdžio“ specialistai ir plačioji visuomenė reikalauja pagrįsti, kodėl net mažesni nei Vilniaus Europos provincijos miestai vysto metropolitenus ir jais didžiuojasi, o Vilniaus gyventojams siūloma tai, ko dauguma Europos miestų atsisako. Kas ir kokius duomenis pateikė ekonominiams viešojo transporto sistemų skaičiavimams? Kas tuos skaičiavimus atliko? Kokia metodika vadovavosi ir kodėl šie skaičiai leidžia daryti vienareikšmiškas išvadas, kurios prieštarauja kitų Europos miestų politikai?

Todėl prašome „Metro sąjūdžio“ aktyvui pateikti pradinius duomenis ir jų pagrindu Prancūzijos kompanijos SYSTRA gautus rezultatus, kuriais remiantis buvo padarytos išvados.

Mes taip pat manome ir sieksime, kad vilniečiams labai aktualaus klausimo - viešojo transporto sistemos iki 2040 išvystymo koncepcija būtų įvertinta nepriklausomų ekspertų.


Pagarbiai,



Valdybos pirmininkas                                                                               Juozas Zykus

‹ Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijos IŠVADOS Metro diegimo Vilniuje galimybės bus peržiūrėtos ›