Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus
Politikai teisę vadovauti | [−] |
Ekonomistas
Gitanas Nausėda
Efektyvi susisiekimo | [−] |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis
Negalima kalbėti | [−] |
VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas
Apsisprendimas statyti | [−] |
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas
Naujovių diegimas | [−] |
Filosofas
Vytautas Rubavičius
Metro projektas sustiprina | [−] |
Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis
Iki 2050 metų | [−] |
Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis
Kaip socialdemokratas, | [−] |
Seimo narys
Linas Balsys
Dirbdamas žurnalistu, | [−] |
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas
Tokio stambaus ir | [−] |
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas
LSA prezidiumas dar | [−] |
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys
Lietuvos statybos | [−] |
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas
Vilniaus metro, o ypač | [−] |
Lengvasis geležinkelis (light rail, light rail transit, LRT) yra bėginė viešojo transporto sistema, užimanti tarpinę grandį tarp įprastinių tramvajų ir metropoliteno. Skirtingai nuo pastarojo, tokių sistemų eismas dažniausiai tik iš dalies atskirtas nuo bendro transporto srauto, mažesnė keleivių pervežimo talpa ir vidutinis greitis, tačiau lengvasis geležinkelis šiais rodikliais pranašesnis už įprastines tramvajų sistemas. Taip pat lengvojo geležinkelio sistema yra pigesnė už metro įdiegti, lanksti ir lengvai plečiama.
Tarptautinės viešojo transporto asociacijos UITP specialistai nurodo* lengvąjį geležinkelį kaip idealią transporto rūšį 3-11 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi pervežimui. Didesniu talpumu pasižymi tik metro ir įprasti keleiviniai geležinkeliai. Vidutinis keleivių pervežimo greitis Europoje siekia 20-30 km/val., JAV kiek didesnis – 24-32 km/val.
Tiksliai pasakyti, kaip atrodo lengvojo geležinkelio sistemos yra sunku. UITP apibrėžia lengvąjį geležinkelį, kaip "bėginę, elektrinę vietinio susisiekimo viešojo transporto rūšį, kuri palaipsniui gali būti vystoma iš modernaus tramvajaus sistemų. Kiekvienas vystymo etapas gali būti baigiamuoju savaime. Vis dėlto derėtų numatyti tolimesnę sistemos tobulinimo perspektyvą“**. Lygis, iki kurio modernizuojamos tramvajus sistemos, įvairus: vienur eismas gali būti organizuojamas ruožais tuneliuose, ant viadukų, kitur – antžeminiame lygyje, iš dalies atskyrus nuo bendro eismo srauto. Pastarasis aspektas – fizinis atskyrimas nuo kito eismo – turėtų būti pagrindinis lengvojo geležinkelio tobulinimo tikslas. Taigi vieniuose miestuose lengvais geležinkelis gali menktai tesiskirti nuo tramvajaus, o kitur būti visiškai atskirtas nuo bendro eismo srauto, turėti modernią infrastruktūrą bei būti pilnaverte greitojo viešojo transporto sistema, lengvuoju metro.
Taip pat lengvieji geležinkeliai gali būti diegiami kaip visiškai naujos viešojo transporto sistemos miestuose, neturinčiuose tramvajaus. Jei modernizavimo būdas iš tramvajaus populiaresnis Centrinės ir Rytų Europos miestuose, tai visiškai naujų sistemų daugiausiai įdiegta ir diegiama Vakarų Europoje.
Šiuo metu pasaulyje veikia per 400 tokių sistemų, apie 60 yra statomos ir dar daugiau nei 200 sistemų planuojamos įdiegti. Europoje lengvojo geležinkelio sistemų daugiausiai: eksploatuojama 170 ir dar daugiau nei 100 statomos ar planuojamos statyti. Lengvasis geležinkelis sparčiai populiarėja Šiaurės Amerikoje. Čia eksploatuojama 30 sistemų ir dar 10 yra diegiama. Azija taip pat labai aktyvi naujų lengvojo geležinkelio sistemų diegime.
*Light rail and metro systems in Europe: Current market, perspectives and research implications
**http://www.uitp.org/mos/focus/Light-rail-en.pdf
Pasakojimas apie Rennes miesto metropoliteną