Lengvasis miesto geležinkelis: tarp tramvajaus ir metro

Paieška

Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti

[−]

visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo

[−]

infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti

[−]

apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti

[−]

metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas

[−]

ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina

[−]

Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų

[−]

miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas,

[−]

metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu,

[−]

domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir

[−]

ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar

[−]

2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos

[−]

inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač

[−]

jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Lengvasis miesto geležinkelis: tarp tramvajaus ir metro

Straipsniai

2012-07-25

Lengvasis geležinkelis (light rail, light rail transit, LRT) yra bėginė viešojo transporto sistema, užimanti tarpinę grandį tarp įprastinių tramvajų ir metropoliteno. Skirtingai nuo pastarojo, tokių sistemų eismas dažniausiai tik iš dalies atskirtas nuo bendro transporto srauto, mažesnė keleivių pervežimo talpa ir vidutinis greitis, tačiau lengvasis geležinkelis šiais rodikliais pranašesnis už įprastines tramvajų sistemas. Taip pat lengvojo geležinkelio sistema yra pigesnė už metro įdiegti, lanksti ir lengvai plečiama.

Tarptautinės viešojo transporto asociacijos UITP specialistai nurodo* lengvąjį geležinkelį kaip idealią transporto rūšį 3-11 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi pervežimui. Didesniu talpumu pasižymi tik metro ir įprasti keleiviniai geležinkeliai. Vidutinis keleivių pervežimo greitis Europoje siekia 20-30 km/val., JAV kiek didesnis – 24-32 km/val.

Tiksliai pasakyti, kaip atrodo lengvojo geležinkelio sistemos yra sunku. UITP apibrėžia lengvąjį geležinkelį, kaip "bėginę, elektrinę vietinio susisiekimo viešojo transporto rūšį, kuri palaipsniui gali būti vystoma iš modernaus tramvajaus sistemų. Kiekvienas vystymo etapas gali būti baigiamuoju savaime. Vis dėlto derėtų numatyti tolimesnę sistemos tobulinimo perspektyvą“**. Lygis, iki kurio modernizuojamos tramvajus sistemos, įvairus: vienur eismas gali būti organizuojamas ruožais tuneliuose, ant viadukų, kitur – antžeminiame lygyje, iš dalies atskyrus nuo bendro eismo srauto. Pastarasis aspektas – fizinis atskyrimas nuo kito eismo – turėtų būti pagrindinis lengvojo geležinkelio tobulinimo tikslas. Taigi vieniuose miestuose lengvais geležinkelis gali menktai tesiskirti nuo tramvajaus, o kitur būti visiškai atskirtas nuo bendro eismo srauto, turėti modernią infrastruktūrą bei būti pilnaverte greitojo viešojo transporto sistema, lengvuoju metro.

Taip pat lengvieji geležinkeliai gali būti diegiami kaip visiškai naujos viešojo transporto sistemos miestuose, neturinčiuose tramvajaus. Jei modernizavimo būdas iš tramvajaus populiaresnis Centrinės ir Rytų Europos miestuose, tai visiškai naujų sistemų daugiausiai įdiegta ir diegiama Vakarų Europoje.

Šiuo metu pasaulyje veikia per 400 tokių sistemų, apie 60 yra statomos ir dar daugiau nei 200 sistemų planuojamos įdiegti. Europoje lengvojo geležinkelio sistemų daugiausiai: eksploatuojama 170 ir dar daugiau nei 100 statomos ar planuojamos statyti. Lengvasis geležinkelis sparčiai populiarėja Šiaurės Amerikoje. Čia eksploatuojama 30 sistemų ir dar 10 yra diegiama. Azija taip pat labai aktyvi naujų lengvojo geležinkelio sistemų diegime.

*Light rail and metro systems in Europe: Current market, perspectives and research implications

**http://www.uitp.org/mos/focus/Light-rail-en.pdf