Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Lentvaryje dviejų lygių pervaža bus

Ginant visuomenės interesą „Žaliajame pasaulyje" kritikavome UAB „Vilnius Consult" parengtą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai. Priminsime, jog joje nenagrinėjama, t.y. nenumatyta įrengti dviejų lygių pervažą Lentvaryje, Amaliuose ir prie Vievio, nors geležinkelio Vilnius-Kaunas modernizavimui ir traukinių eismo pagreitinimui iki 160 km/val. numatomoji investicija - apie vieną milijardą litų.


Trakų r. savivaldybė ir Lentvario seniūnija nederino parengtos ataskaitos, tačiau UAB "Vilnius Consult" parengtą dokumentą pateikė Aplinkos ministerijai. Šios ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyrius organizavo pateikto dokumento svarstymą su suinteresuotomis šalimis. Posėdžiui vadovavo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.


Siekiant nestabdyti geležinkelio modernizavimo projekto ir išspręsti Lentvario pervažos dviejų lygių įrengimą, nuspręsta pasiūlyti Susisiekimo ministerijai sudaryti darbo grupę, kurios veikloje dalyvautų pastarosios ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai", Transporto investicijų direkcijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Trakų r. savivaldybės administracijos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

PAV ataskaita grąžinta rengėjams - UAB „Vilnius Consult" papildymui. Ataskaitoje turės būti nurodyta kada bus įrengta dviejų lygių pervaža, kokių fondų lėšomis tai bus atlikta...

Susisiekimo ministras jau patvirtino darbo grupę, kuriai vadovauja ministro pavaduotojas Arūnas Štaras. Surengtas jau pirmasis pasitarimas. Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vyriausiasis inžinierius Valdas Mikelionis komisijos narius supažindino su projekto (finansuojama Sanglaudos fondo lėšomis) tikslais. Geležinkelio Vilnius-Kaunas ruože yra 11 pervažų. Penkios iš jų - miestų ribose, kur ypač intensyvus eismas. Viena iš jų - ir mūsų jau aptartoji pervaža, esanti Lentvaryje.

Geležinkelininkas V. Mikelionis mano, jog teritorijos planavimo dokumentus parengti turėtų Trakų rajono savivaldybės administracija, nes tai susieta su žemės paėmimu visuomenės poreikiams.

Beje, kiek keistai nuteikia, kai Lentvaris iki šiol neturi bendrojo plano. Dar vis vadovaujamasi sovietiniu, 1969 metais patvirtintu generaliniu planu. Po daugumos komisijos narių išsakytų minčių komisijos vadovas Arūnas Štaras apibendrindamas sakė, jog AB „Lietuvos geležinkeliai" šiai problemai neskyrė reikiamo dėmesio. Pasak ministro pavaduotojo, pirmiausia turėtų būti parengta galimybių studija ir Lentvario bendrasis planas, o dokumentų rengimo užsakovas čia turėsiąs būti Trakų r. savivaldybės administracija.

Žinant, jog jau dabar konkrečiai numatoma kokie projektai galėtų būti finansuojami nuo 2014 metų, reikia žinoti lėšų poreikį. Gal šios problemos naštą lengvintų ir galimybė panaudoti net 2007-2013 metų ES lėšas. Minėto rajono savivaldybės administracijos atstovai teigė, jog bendrojo plano rengimui jau numatytos lėšos.

Komisija pasiūlė Trakų rajono savivaldybės administracijai per 2 savaites parengti techninės užduoties projektą galimybių studijai ir tai pateikti Susisiekimo ministerijai.

Tad esama tikros vilties, jog Lentvaryje dviejų lygių pervaža bus. Tiesa, Kauno pakraštyje, Amaliuose, geležinkelio pervažoje padėtis dar sudėtingesnė. Tačiau nei Kauno miesto savivaldybės administracija, nei Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos eismui šioje vietoje gerinti nieko nedaro...

Beje, Lietuvoje esama kur kas daugiau vietų, kur tiesiog būtina įrengti dviejų lygių pervažas. Tam, manyčiau, pats metąs parengti specialią programą. Sumažėtų avarijų, mažiau būtų gaištama laiko, mažiau reikėtų degalų, mažesnė būtų atmosferos oro tarša, mažiau būtų triukšmo.

Kęstutis Turonis