Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

METROPOLITENAS – miestas po žeme

Gyvenimas didmiestyje šiandien nebeįsi vaizduojamas be metropoliteno. Atsiradęs XIX a. viduryje, per šimtmetį požeminis bėgių tinklas apraizgė visus didžiuosius pasaulio miestus. Didmiesčių metro sistema - tai ištisas požeminis pasaulis, kuriame dieną naktį verda gyvenimas.

Prieš šimtą penkiasdešimt metų Londonas buvo didžiausias ir sparčiausiai besiplečiantis miestas pasaulyje. Anuomet Anglijos sostinėje gyveno beveik 2 mln. žmonių. Siaurutės Londono gatvės knibždėte knibždėjo arkliais traukiamų karietų ir vežimų. Mieste kursavo 2 000 arkliais traukiamų autobusų. Londono gyventojai pirmą kartą susidūrė su eismo grūstimis, tačiau kur kas labiau juos neramino kita bėda. „Jei neišspręsime eismo klausimo, miesto gatvės patvins arklių mėšlu, o gyventojai užtrokš nuo baisios smarvės", - trimitavo to meto spauda. Siekdama sumažinti arkliais traukiamų transporto priemonių skaičių, vietos valdžia nusprendė atskirus miesto rajonus sujungti geležinkeliu. Mintis buvo nebloga, tik ne visais atvejais įgyvendinama. Juk norint nutiesti bėgius per miestą, būtų reikėję nugriauti nemažai pastatų. Ir štai kažkam šovė į galvą geniali mintis nutiesti bėgius po žeme. 1854 m. Anglijos parlamentas palaimino šį grandiozinį projektą, tačiau dėl lėšų stygiaus darbus teko atidėti šešeriems metams.


Nelengva pradžia

Iš pažiūros genialus projektas patiko toli gražu ne visiems. Londono spauda gąsdino vietos gyventojus viena už kitą baisesnėmis istorijomis. Metro priešininkai tikino, kad, iškasus tunelius po žeme, nuo svorio įgrius virš jų nutiestos gatvės, riedant požeminiams traukiniams, drebės pastatai, o jų keleiviai užtrokš garvežio išmetamais dūmais. Nepaisant visų šių būgštavimų, 1860 m. prasidėjo pirmosios pasaulyje metro linijos statyba, užsitęsusi daugiau nei trejus metus. Pirmas požeminis geležinkelis, pavadintas darbus atlikusios kompanijos „Metropolitan Railway" vardu, buvo kasamas atviru būdu. Iškasus dešimties metrų pločio ir šešių metrų gylio griovį, jame pastatytas arkinis tunelis, kuris vėliau užpiltas žemėmis. Kad netektų griauti pastatų, metro linija buvo tiesiama po pagrindinėmis gatvėmis. Darbams vadovavo žymus geležinkelio transporto inžinierius Johnas Fowleris. 1863 m. sausio 10 d. atidaryta metro linija, kurios ilgis buvo vos 3,6 km, sujungė Padingtono priemiestį su Londonu. Beje, metropoliteno pavadinimas ir trumpinys „metro" išsyk prigijo naujai transporto rūšiai. Nuo to laiko požeminiai traukiniai visame pasaulyje vadinami metro. Daug diskusijų sukėlęs projektas pasiteisino šimtu procentų: anų dienų statistika byloja, kad Londono metro kasdien perveždavo 26 tūkst. keleivių. Netrukus Anglijos sostinės pavyzdžiu pasekė kiti didieji miestai - Niujorkas, Budapeštas, Paryžius.


Neapsieita be aukų

Tai įdomu
  • Visame pasaulyje metropoliteno tinklus turi 162 miestai. Bendras visų miestų metro linijų tinklas tęsiasi daugiau nei 8 tūkst. kilometrų.
  • 1995 m. pradėta statyti Šanchajaus metropoliteno sistema, šiandien laikoma ilgiausia pasaulyje. Bendras jos linijų ilgis - 420 km.
  • Pagal metro paslaugomis besinaudojančių keleivių skaičių, pirmą vietą pasaulyje užima Tokijo metropolitenas, per metus aptarnaujantis beveik 3,2 mlrd. keleivių.
  • Greičiausi metro traukiniai kursuoja Kinijos mieste Guangdžou. Požeminius tunelius jie skrodžia 135 km per valandą greičiu.
  • Trumpiausia metro linija yra Haifos mieste, Izraelyje. Ji yra 2 km ilgio ir turi vos šešias stoteles.
  • Giliausiai esančios metro stotelės rekordas priklauso Sankt Peterburgui. Metro stotis „Admiralteyskaya" yra 105 m po žeme.
  • Maskvos metropolitene įrengta 630 eskalatorių, bendras jų ilgis -65 kilometrai, ilgiausias eskalatorius - net 126 metrų ilgio.

Pirmieji metro traukiniai buvo traukiami garo mašinomis varomais lokomotyvais, vėliau juos pakeitė elektrovežiai. XIX a. pabaigoje Londono metro kursavo į atokiausius priemiesčius, tačiau miesto centrą vis dar buvo galima pasiekti tik arklių traukiamais omnibusais. Norint kirsti centrinę Londono dalį, reikėjo kastis gerokai giliau. Šiam tikslui britų inžinierius Peteris Barlow sukonstravo specialų įrenginį, kuris davė pradžią šiuolaikinėms tunelių gręžimo mašinoms. Tiesa, anuomet cilindrinis skydas tik parėmė tunelio sienas, o žemė ir toliau buvo kasama rankomis. Metropolitenų tuneliuose plušančių žemkasių darbas visada buvo sunkus ir gana pavojingas. Kad didmiesčių gyventojai galėtų keliauti greitai ir saugiai, teko paaukoti ne vieną dešimtį gyvybių. Nelaimių neišvengiama ir mūsų dienomis. Statant metro Indijos sostinėje Delyje, per dešimt pastarųjų metų žuvo maždaug šimtas darbininkų.


Po žeme verda gyvenimas

Iš pradžių tarnavęs kaip priemonė greitai nusigauti iš taško A į tašką B, ilgainiui metropolitenas tapo daugiau nei susisiekimo priemone. Metro perėjimų labirintuose rengiamos menininkų parodos, vykdomos reklaminės ir socialinės akcijos, rengiamos ekskursijos po metro „užkulisius". Pakeliui iš vienos metro stoties į kitą keleiviams siūloma susipažinti su miesto istorija, pasigrožėti meno kūrinių reprodukcijomis, paklausyti gyvai atliekamos muzikos, užkąsti ir apsipirkti. Įdomus faktas - leidimai koncertuoti Londono metro perėjimuose išduodami tik tiems muzikantams, kurie įveikia griežtą atranką.


Tarsi požeminiai rūmai

Maskvos metro kasdien keliauja maždaug 7 mln. maskviečių ir miesto svečių. Tačiau šio didmiesčio metropolitenas garsėja ne tik dideliu užimtumu, bet ir įspūdingais stočių interjerais bei patogiu susisiekimu. Jei kada nors lankysitės Maskvoje, nepagailėkite 26 rublių (apie 2 Lt) metro bilietui ir leiskitės į trumpą kelionę požeminių rūmų labirintais.

Maskvos metro sistema pradėta formuoti ketvirtajame dešimtmetyje. Pirmoji linija nutiesta 1935-aisiais. Tai buvo vienas iš Josifo Stalino eros projektų, kuriais diktatorius siekė pademonstruoti savo galybę ir Sovietų Sąjungos pasiekimus, todėl pats asmeniškai kontroliavo visus darbus ir skyrė tam didelius pinigus. To meto Maskvos metro stotys prabanga nenusileidžia valdovų rūmams: jų sienos padengtos natūraliu marmuru, dekoruotos įmantriausiais lipdiniais, puoštos įspūdingo dydžio freskomis ir mozaikomis. Beje, marmuras Maskvos metro interjerui buvo gabenamas iš visos Sovietų Sąjungos. Juodasis marmuras atkeliavo iš Uralo ir Armėnijos, raudonasis buvo atvežtas iš Gruzijos kasyklų. O baltojo marmuro buvo galima rasti ir Maskvoje. „Kropotkinskaja" metro stoties interjerui panaudotas marmuras iš Kristaus Išganytojo soboro, kurį sovietų valdžia be gailesčio susprogdino.


Maskvos metro legendos

Maskvos metropoliteno plane dominuoja apskrita rudos spalvos metro linija, jungianti kitas linijas. Sena miesto legenda byloja, kad prie šios linijos projekto labai prisidėjo tuometis Tarybų Sąjungos vadas Josifas Stalinas. Pasakojama, kad grupė inžinierių atvyko pas vadą suderinti naujojo metro projekto. Pažvelgęs į brėžinius, J. Stalinas išpylė į lėkštelę kavos likutį, puodelio kraštą suvilgė kava, užvožė jį ant brėžinio ir, netaręs nė žodžio, išėjo iš kabineto. Kava išteptas puodelio kraštas paliko ant brėžinio rudos spalvos apskritą žymę. Taip Maskvos metro plane atsirado dar viena linija, pavadinta „Koltsevaya" (išvertus iš rusų k. - žiedinė). Tai ne vienintelė su didžiuoju vadu susijusi legenda. Sklinda kalbos, kad Stalino įsakymu po žeme buvo įrengta slapta, jokiuose planuose nepažymėta, metro linija, skirta diktatoriui ir partijos elitui.

Šaltinis, žurnalas

Smagu žinoti daugiau

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...komfortiškos keleivių laukimo sąlygos: žiemą ir vasarą galima palaikyti stabilią temperatūrą (žiemą galima sušilti, o vasarą – atsivėsinti).

Draugai

Blog'ai