Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Metropolitenas Vilniuje – neišvengiamybė

Dienraštyje „Vakaro žinios“ ir portale „Respublika.lt“ publikuojamas skaitytojo, pasivadinusiu Runkelis, laiškas, kuriame absurdiškais teiginiais mėginamas paneigti metropoliteno Vilniuje reikalingumas. Atsakydami į Runkelio straipsnį, norime išsakyti savo, piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, poziciją ir nuomone šiuo klausimu.

Metropolitenas Vilniuje – neišvengiamybė

Jau virš trisdešimt metų visuomenė ir specialistai diskutuoja kokią ekonomiškai efektyvią, greitą, saugią komfortišką ir ekologišką viešojo transporto priemonę reikėtų įdiegti, kad Vilnius prilygtų kitoms ES sostinėms. Tuo tikslu apsilankėme analogiško dydžio ES valstybių miestuose, tokiuose kaip Helsinkis, Oslas, Niurnbergas, Renas ir šių miestų municipalitetų darbuotojai įtikino, kad ir jie tik po ilgų ginčų priėjo išvadą, jog tik metropolitenas gali iš esmės pagerinti susisiekimą mieste. Helsinkis tai padarė 1982 metais, būdamas Kauno dydžio ir turėdamas 70 km ilgio tramvajaus linijų tinklą. Oslas – 1966 metais, būdamas vos didesnis už Klaipėdą. Vokietijos miestas Niurnbergas yra Vilniaus dydžio ir eksploatuoja 35 km metro trasų.

Prancūzijos miestas Renas, maždaug Klaipėdos dydžio, o su apylinkėmis gali lygiuotis į Kauną, neseniai įsirengė 9 km metro trasą ir pradėjo statyti naują 14 km ilgio liniją.

Atkūrus nepriklausomybę ir automobilizacijos lygiui pakilus penkis kartus, miesto gatvės, kurios suprojektuotos pagal sovietinį apsirūpinimą automobiliais, nesugeba tokio srauto praleisti ir gyventojams tenka gaišti laiką automobilių spūstyse. Ekonominio pakilimo metu spūstys apimdavo visą miestą ir tęsdavosi po kelias valandas, todėl, nematydami valdžios pastangų spręsti šią problemą, žmonės įkūrė piliečių asociaciją „Metro sąjūdis“ ir pradėjo rinkti informaciją kaip kiti ES miestai sprendė automobilizacijos bumą ir įsijungė į diskusiją su miesto valdžia dėl šios problemos sprendimo būdo.

Deja, mūsų valdžia nepratusi reaguoti į piliečių nuomonę. Jau dešimtmetį visuomenė yra maitinama atgyvenusia tramvajaus idėja, kurios įgyvendinti iš praskolinto miesto biudžeto nepavyksta, o investuotojai per dešimtmetį susidomėjimo neišreiškė.

A. Zuoko vadovaujama administracija visuomenininkus ignoravo ir pasitenkino tik įvairių studijų, kurioms buvo išleista apie pusantro milijono litų, ruošimu.

Į visuomenininkų raginimus ir jų gretose esančių specialistų skaičiavimus atsiliepė Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Praeitos kadencijos 72 Seimo nariai buvo įkūrę metro idėjos paramos grupę, o premjeras Andrius Kubilius kelioms ministerijoms buvo pavedęs išsiaiškinti šios idėjos realizavimo galimybę. Deja, į tuometinę koaliciją įėję ir A.Zuoko vadovaujami liberalcentristai, šią idėją blokavo.

Dabartiniame Seime šią idėją remia 77 įvairių frakcijų Seimo nariai, iš kurių 43 pristatė svarstymui Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. Įstatymas suteikia teisę privatiems investuotojams pastatyti ir eksploatuoti metropoliteno sistemą, o atgavus investuotojui lėšas, perduoti metropoliteną valstybei.

Užsienio patirtis rodo, kad keleivių pervežimo metropolitenu savikaina yra 3–4 kartus mažesnė nei gatvės transportu, todėl šiuo objektu domisi nemažai užsienio investuotojų.

Tačiau daugelyje gyvenimo sričių Lietuva gyvena pagal sovietines normas ir taisykles, todėl dalis piliečių linkę vadovautis sovietine norma – statyti metropoliteną tik esant milijonui gyventojų ir tik už valdiškus pinigus. Visuomenininkai tikisi, kad bus sukaupta kritinė masė mąstančių žmonių ir nereikės važiuoti į Maskvą gauti leidimo šiam objektui statyti.

Jurgis Laskauskas

Ar bus tikras metro ar metrotramvajus?

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai