Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Omsko metropolitenas taps antrąja metro sistema Sibire

Omsko metro – tai šiuo metu statoma greitojo viešojo transporto sistema, aptarnausianti Rusijos pietvakarių Sibiro miestą Omską. Po daugybės atidėjimų, pirmąją liniją dabar suplanuota atidaryti 2016 m. Tai reikštų, kad Sibire atsirastų antroji požeminio viešojo transporto sistema po Novosibirsko metro, atidaryto dar 1980 m.


Istorija

Kadangi miestas turi nemažą Irtyšiaus upės pakrantę, o miesto gatvės ganėtinai siauros, dar 1960 m. Omskas buvo pripažintas tinkamu miestu metro sistemai diegti. Kuomet planas buvo patvirtintas bei suteiktas finansavimas, projektuotojai nutarė statyti ne metro, bet greitojo tramvajaus sistemą ir Omskui skirti pinigai atiteko Čeliabinskui. 1979 m. „Gosplano“ komisija atmetė greitojo tramvajaus sistemos projektą, motyvuodama tuo, kad greitasis tramvajus nesugebės pervežti numatyto žmonių srauto, nesukeliant keleiviams diskomforto. 1986 m. metro planai buvo atkurti ir suteiktas finansavimas. Tais pačiais metais buvo nugriauti ir pirmieji pastatai, trukdantys metro infrastruktūrai statyti.

Statybos pradėtos 1992 m. Pirmuoju jų etapu buvo tiesiama atkarpa tarp Tupolevskaja ir Rabočaja stočių. Pirminiuose planuose buvo numatyta atidaryti atkarpą tarp Maršala Žukova stoties ir Rabočaja stoties dešiniajame Irtyšiaus. Taip būtų sujungtas miesto centras su gamybiniu rajonu. Vėliau linija būtų pratęsta iki kito Irtyšiaus kranto. Dėl sunkios finansinės padėties, 2003 m. buvo baigta tik Tupolevskaja – Rabočaja atkarpa be jokių tarpstočių. Tuo metu planai buvo pakeisti ir projektuotojai nutarė sujungti abu Irtyšiaus krantus metro tiltu. Dešiniajame krante numatyta viena, o kairiajame trys stotys. Dviejų lygių tiltas (apatinis lygis skirtas metro, o aukštesnysis – automobiliams) automobilių eismui buvo atidarytas 2005 m.


Dabartinis statybų etapas

Dabartinis statybų etapas apima keturių stočių statybas (visos seklaus tipo): Biblioteka imeni Puškina (Puškino vardo biblioteka), Zarečnaja („Virš upės“), Kristall, Sobornaya (Katedra). Stotys išsidėstys 6,1 km atkarpoje, kuria manoma traukiniai kursuos vidutiniu 36 km/val. greičiu. Tai leistų atkarpą įveikti per 10 min. 12 sek. Numatomas keleivių srautas šia atkarpa siekia 190 tūkst. keleivių per dieną ir 69 mln. per metus.


Ateities perspektyvos

Dešiniajame Irtyšiaus krante linija bus pratęsta iki Rabočaja stoties (Tupolevskaja – Rabočaja atkarpa baigta tik iš dalies). Visa pirmoji linija suprojektuota su 11 stočių, kurios išsidėstytų 13,6 km atstume ir papildomu tiltu per Irtyšiaus upę. Atidarymas numatytas 2015 arba 2016 m., kai Omsko miestui sukaks 300 metų. Kuomet linija bus baigta, tikimasi kad per diena ja bus pervežta apie 330 tūkst. keleivių.

Antrosios linijos statybos prasidės po 2015 m. Linija drieksis dešiniajame Irtyšiaus krante beveik lygiagrečiai upei. Sankirta su pirmąja linija numatyta ties Biblioteka imeni Puškina stotimi. Ši linija turėtų 20 stočių. Tuo pat metu pirmoji linija kairiajame upės krante taip pat pailgėtų keturiomis stotimis.

Trečiosios linijos, bent jau kol kas, statyti nenumatoma. Bet jei toks sprendimas būtų priimtas, greičiausiai šios, kaip ir pirmosios, linijos maršrutas eitų abiejose Irtyšiaus krantuose.

Žemėlapis:



Daniniil Yakunin nuotraukos iš Omsko metro statybviečių: