Nuotrauka: Indrės Valėnaitės

2011 metų vasarą Vilniaus miesto savivaldybė davė leidimą “Metro“ informaciniame centre prie Baltojo tilto skleisti visuomenei informaciją apie susisiekimo problemų Vilniuje galimus sprendimo būdus ir vieną iš tokių - metro sistemos diegimą. Šias metais „Metro“ informacinio centro veiklai savivaldybės leidimas nebuvo suteiktas.

Su žmonėmis dirbti buvo įdomu. Kai ateidavo malonus žmogus, tai kalbos upeliais liejosi, tačiau ateidavo ir piktų žmonių, tenorinčių išlieti savo pyktį. Priekaištų išklausyti teko įvairiausių: ir dėl grietinės pabranginimo, ir dėl pensijų sumažinimo... Bandant tokiam žmogui paaiškinti, kad aš juk su tuo nesusijusi, vis tiek atsakymas būdavo: „ir tu parsidavei“, nes jie galvodavo, kad aš esu savivaldybės t.y. valdžios žmogus, iš to galima daryti išvadą, kad Lietuvos žmonės labai nepasitiki valdžia. Įdomūs pašnekovai būdavo užsieniečiai, kurie papasakodavo ir apie savo miesto metro.

Indrės Valėnaitės nuotrauka. Tyrėja Benedikta Baranauskaitė

Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros studentės tęsdamos savo tyrimą su piliečiais šiandien susitikome kamštyje prie Vilniaus Licėjaus. Rytas nieko gero nežadantis-apsiniaukęs, šalta. Apsirengusios šiltai ir pasipuošusios šypsenomis pradėjome kalbinti pirmuosius vairuotojus. Kaip bebūtų keista - jie aktyvūs. Gera pradžia - pusė darbo. Nors oras ir prastas, bet jie mums šypsosi!

Minutėms bėgant, kamščiui didėjant sulaukiame ir išskirtinės savo „auditorijos“: valstybės saugotojų (policijos) bei gelbėtojų (greitosios). Mums, Lietuvos jaunimui, jų nuomonė ypač svarbi ir kaip bebūtų keista, tačiau mūsų gerbiami valstybės tarnautojai šypsojosi ir vieningai kėlė nykščius į viršų. Kaip šaunu, jie mus palaiko! Puikios nuotaikos nenuslūgo ir viešojo transporto vairuotojams išreiškus nuomonę - ji vieningai neigiama. Bet juk tai nuomonė, kokia ji bebūtų, ji mums svarbiausia! Ar mus gali kas nors nuliūdinti? Taip, gali.

„Metro sąjūdžio“ organizuojama pilietinė akcija, kurios metu žmonės kviečiami išsakyti savo nuomonę apie galimą metropoliteno įdiegimą Vilniuje įsibėgėja. Būtent tuo galima buvo įsitikinti šį antradienį stebint žmonių reakcijas į „Metro sąjūdžio“ atstovų bandymus pasiteirauti vairuotojų nuomonės apie metropoliteną Vilniaus mieste.

Šį kartą akcijos dalyviai apsilankė automobilių spūstyje, susidariusioje Geležinio vilko gatvėje bei „vakariniame kamštyje“ Konstitucijos prospekte.

Almos Danilkevičiūtės nuotrauka

Piliečių saviveiksnumo ir poreikio išsakyti savo nuomonę, manant, kad tai gali įtakoti visuomenėje vykstančius procesus, tyrimas tęsiasi. Mūsų tyrėjų komanda vis mažiau varžosi užkalbinti įvairaus amžiaus žmones, kurių dalyvavimas tyrime suteikia jam įvairialypiškumo.

Džiugu, kad kasdien vilniečius vis labiau šildo vasarėjantis oras, jie vis labiau įsitraukia į tyrimą ir noriau sutinka su mumis pabendrauti ir išreikšti savo nuomonę, taip atlikdami ir savo pilietinę pareigą. Šį vakarą mūsų komanda Katedros aikštėje bendravo tiek su laisvalaikį leidžiančiais, tiek su skubančiais po darbų miestelėnais.

Galiu pasakyti, kad „pagaliau“ mes išgirdome argumentuotų nuomonių, žmonės nuoširdžiai dalijosi savo patirtimis, įspūdžiais ir mintimis. Vienų nuomone, „tai būtų žingsnis į priekį“, arba „galėjo metro statyti užuot statę Valdovų rūmų“.

Indrės Valėnaitės nuotrauka

Jau nebe pirmą savaitę Vilniaus miesto transporto kamščiuose įstrigusius eismo dalyvius kalbina „Metro sąjūdžio“, „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio“ ir „Socialinės komunikacijos instituto“ atstovai, bandydami rasti atsakymą į klausimą: “Ar reikalingas Vilniuje metro?”

Plačios šypsenos, kritiški žvilgsniai, keisti gestai ir pritariantys automobilių garsiniai signalai – tai, su kuo susiduriame kaskart kalbindami visuomenę, įstrigusią transporto kamščiuose. Tiesą sakant, nauda abipusė – vairuotojams, įsijungiantiems į akciją, mažiau lieka laiko pykti dėl susidariusios eismo spūsties, na, o pilietinę akciją vykdantiems – puiki proga sužinoti aplinkinių nuomonę apie metro reikalingumą sostinėje.

Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto dėstytojos dr. Sigita ir Jurgita Norvaišaitė bei studentės Benedikta Baranauskaitė, Alma Danilkevičiūtė, Indrė Valėnaitė, Miglė Trusilevičiūtė ir Laura Šereivaitė dalijasi savo patirtimi apie atliekamą socialinės komunikacijos tyrimą. Tyrimui pasirinkome susisiekimo Vilniuje probleminį klausimą ir išsikėlėme tikslą ištirti, kaip vilniečiai reaguoja į metro Vilniuje diegimą. Mums buvo įdomu, kaip mūsų visuomenė vertina kitose Europos šalyse sėkmingai įdiegtą susisiekimo sistemą.

Indrės Valėnaitės nuotrauka

Vilniečiams teko susidurti su miesto centre vaikštinėjančiais tyrėjais, pasipuošusiais įvairia atributika ir siekiančiais atkreipti į save dėmesį: „Kamščiams – NE“, „Ar palaikai metro idėją Vilniuje?“ ir kt.

Kai Vilniaus miesto savivaldybėje buvo svarstomas naujos transporto rūšies Vilniaus mieste specialusis planas, kuris turi atitikti darnios miesto plėtros viziją, tuo pat metu Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto dėstytojos dr. Sigita Burvytė ir Jurgita Norvaišaitė bei studentės Indrė Valėnaitė ir Benedikta Baranauskaitė vykdė socialinės komunikacijo tyrimą ir klausinėjo vilniečių nuomonės apie metro idėją Vilniuje.

Įdomi diskusija užsimezgė su viena vyresnio amžiaus vilniete, kuri savivaldybėje ruošėsi eiti pas merą Artūrą Zuoką tikėdamasi jo pagalbos sprendžiant susisiekimo iki jos gyvenvietės, kuri yra už Pilaitės, klausimus.

Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto dėstytojų: dr. Sigitos Burvytės ir Jurgitos Norvaišaitės bei studenčių: Benedikta Baranauskaitė, Almos Danilkevičiūtės, Indrės Valėnaitės, Miglės Trusilevičiūtės, Lauros Šereivaitės iniciatyva atliekamas socialinės komunikacijos mokslinis tyrimas: „Visuomenės pilietinės iniciatyvos tyrimas“. Pagrindinis tyrimo tikslas - atskleisti visuomenės reakciją ir būdus, kaip žmonės linkę spręsti savo problemas bei kaip jie reaguoja į vykdomą žodinę apklausą gatvėje?

Balandžio 17 d. prie Vilniaus miesto savivaldybės startavo „Metro sąjūdžio“, „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio“, „Socialinės komunikacijos instituto“ organizuota akcija už švarų ir ekologišką transportą.

Akcijos metu bus atkreipiamas visuomenės ir miesto valdžios dėmesys į tai, kaip žmonių sveikatą, oro taršą, tuo pačiu šeimų ir valstybės biudžetą įtakoja pasenęs, šių dienų pasaulinių standartų neatitinkantis visuomeninis transportas.

Vilniaus mieste apie 80 proc. oro taršos sudaro autotransportas. Labiausiai miesto oro taršą įtakoja automobilių spūstys, kurios susidaro dėl neišvystyto gatvių tinklo, vieno lygio sankryžų ir prasto visuomeninio transporto.

Akcija vyks darbo dienomis rytinėmis ir vakarinėmis piko valandomis. „Karštus taškus“, kuriuose šurmuliuos akcija, skelbsime savo svetainėje.