Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Premjeras uždegė žalią šviesą Vilniaus metro projektui?

Naujienų portale Alfa.lt išplatintame straipsnyje pateiktos premjero Algirdo Butkevičiaus mintys apie galimybę įgyvendinti Vilniaus metropoliteno projektą. Pasak A. Butkevičiaus, metro projektas gali būti įgyvendinamas ES lėšomis. Šis Ministro Pirmininko pasisakymas rodo tai, kad vyriausybė suvokė, jog Vilniaus metropolitenas yra puikus būdas didelėms investicijoms pritraukti. Vienintelė kliūtis – politinis apsisprendimas, todėl tokie aukščiausių vadovų pasisakymai nuteikia itin teigiamai.

Mūsų Vyriausybės vadovas elgiasi blogiau nei tas suvalkas, kuris įkyriai meldė Dievą, kad jam padėtų loterijoje laimėti automobilį. Galų gale, neapsikentęs Dievas sako suvalkui: “Aš seniai pasiruošęs tau padėti, bet būk geras, nueik iki artimiausio kiosko ir nusipirk loterijos bilietą”. Premjeras neprieštarautų priimti ES paramą Vilniaus metro statybai, bet jos neprašo. Tikriausiai tikisi, kad ES ją pasiūlys. ES yra suteikusi po kelis milijardus litų paramą Atėnų, Madrido ir Varšuvos metropoliteno statybai ir didelė tikimybė, kad tokią paramą suteiktų ir Vilniaus metropolitenui, nes tai ekonomiškai efektyvi investicija, bet Lietuvos valdžia turi tos paramos paprašyti.
Norint, kad ES skirtų vardinę paramą Vilniaus metro statybai, Lietuvos valdžia turi atlikti tam tikrus namų darbus. Pirma, ES paramos skirstymo komisija turi matyti šalies politinį apsisprendimą tokiai statybai. Tuo tikslu Seime yra registruotas Metropoliteno įstatymas, kuris parodo, kad Lietuva apsisprendusi statyti, nusprendusi, kad šis objektas bus statomas ES paramos ir privataus investitoriaus lėšomis, o Lietuvos valdžia pasiliks tik organizatoriaus vaidmenį. Vilniaus savivaldybė turi suplanuoti Metropoliteno trasas ir numatyti šio objekto statybos etapus. Vyriausybės paskirta institucija turi atlikti ekonominius skaičiavimus ir paskelbti metropoliteno koncesijos konkursą. Tik tokiu atveju gali išryškėti, koks privačių finansinių struktūrų interesas tokį objektą finansuoti, statyti ir eksploatuoti. Gali išaiškėti, kad ES paramos iš viso nereikia. Žinoma, siekti ES paramos būtina, nes tai sutrumpintų koncesijos terminą ir padidintų projekto patrauklumą investitoriams.
Žvelgiant į kitų Europos miestų patirtį, matyti, kad Lietuvos sostinės metropoliteno projekto įgyvendinimo eiga analogiška: brangiausiai kainuoja ir ilgiausiai trunka diskusijos ir apsisprendimas. Diskutuojame jau virš 30 metų. Vilniaus gyventojai praranda vidutiniškai po du milijardus litų. Jeigu mes dėl šio projekto statybos būtume apsisprendę prieš dešimtmetį, dabar šie pinigai liktų žmonių kišenėse ir būtų išleisti prasmingai. Tačiau galime pasidžiaugti, kad mūsų Seimas, Vyriausybė ir dalis miesto tarybos narių pagaliau suprato šio projekto reikšmę Lietuvai ir daro tam tikrus žingsnius jo įgyvendinimo link.

“Metro sąjūdžio” valdybos pirmininkas
Juozas Zykus

P. Juozai, tas pats pas mus yra ir su, tarkim, troleibusais - kai buvo tiesiai šviesiai paklausta, ar buvo mėginama pasinaudoti ES parama (kontaktinio tinklo ir transporto priemonių atnaujinimui) - atsakymas buvo "ne", to jiems nereikia - matyt, naudingiau sumokėti pilną kainą už mero proteguojamą projektą.