Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Privati iniciatyva Vilniuje statyti metro skinasi kelią

Vyriausybei priėmus nutarimą leisti privačioms struktūroms inicijuoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, pirmieji tuo pasinaudojo asociacijos „Metro sąjūdis“ aktyvistai, pateikę Centrinei projektų valdymo agentūrai siūlymą pradėti Vilniaus metro statybas. Pirmoji 8,0 km ilgio metro linijos atkarpa tarp Pilaitės ir Centro galėtų atsirasti jau po 7 metų. Tai maždaug penktoji dalis metropoliteno sistemos, reikalingos tokiam miestui kaip Vilnius.

Inicijavimo dokumentai buvo pateikti ne tik Centrinei projektų valdymo agentūrai, bet ir Finansų ministerijai, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Susisiekimo ministerijai, kaip galimam šio projekto įgyvendinimo proceso organizatoriui, Vilniaus miesto savivaldybei, kuri, projekto iniciatorių nuomone, norėtų turėti tokią viešojo transporto rūšį ir įtrauktų jos linijas į miesto planavimo dokumentus. Likusį darbą atliktų privačios tarptautinės finansinės ir verslo struktūros, kurios metropoliteną suprojektuotų, finansuotų, pastatytų bei įrengtų, koncesijos sutartyje numatytą laiką eksploatuotų ir, atgavusios savo įdėtas lėšas, grąžintų valstybei.

Pagal teikiamus inicijavimo dokumentus, šio objekto vertė siekia 451 mln. Eur. Investicijos sukurtų apie 5 tūkstančius darbo vietų, ženkliai sumažintų automobilių spūstis iš vakarinės miesto dalies į centrą ir taip kasmet sutaupytų maždaug 200 mln. Eur miesto gyventojams ir svečiams. Apie 20 proc. sumažėtų oro užterštumas, o įvairių mokesčių forma į biudžetą kasmet būtų surenkama dar maždaug 100 mln. Eur papildomų lėšų. Metropoliteno įtakos zonoje bendra nekilnojamojo turto vertė išaugtų keliais šimtais milijonų eurų. Joje taip pat paspartėtų miesto vystymasis. Civilinės saugos aspektu, požeminės metro stotys galėtų pasitarnauti kaip slėptuvės karo ar stichinių nelaimių atveju.

Vilniaus metro projektą palaiko ne tik didelė dalis Vilniaus gyventojų, bet ir nemaža dalis visuomenės lyderių, taip pat 94 Seimo nariai, susijungę į Parlamentinę metro idėjos paramos grupę. Naujai išrinktos savivaldybės tarybos šią idėją palaikanti komanda dar tik formuojama.

Politinio apsisprendimo laukia keletas stambių užsienio korporacijų, kurios specializuojasi tokių objektų įgyvendinime, taip pat daug Lietuvos įmonių, kurios norėtų prisidėti prie tokio projekto realizavimo.

Kokia padėtis šiuo metu - ar yra sulaukti kurių nors institucijų, į kurias kreiptasi su pasiūlymais, atsakymų?

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...statant metro nebūtina stabdyti eismo, ko negalima išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus trasoms.

Draugai

Blog'ai