Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti [−]
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo [−]
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti [−]
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti [−]
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas [−]
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina [−]
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų [−]
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, [−]
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, [−]
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir [−]
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar [−]
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos [−]
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač [−]
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.
Viršelis » Kategorija » Eismo brokas
Pylimo gatvės ypatumai
2010-11-11

Autorius Valentas Šalkauskas

Vienas „Eismo broko“ skaitytojų pasiūlė mums žvilgterėti į esamą Pylimo gatvės situaciją. Ši gatvė – viena iš Vilniaus senamiesčio arterijų, kuria kasdien naudojasi galybė miestiečių. Vilniaus senamiestyje eismas ganėtinai intensyvus, kadangi čia yra sukoncentruota daugybė darbo vietų, bei miestiečių lankytinų objektų. Tad nenuostabu, kad čia vairuotojai skuba ir yra brangi kiekviena minutė. Na o Vilniui spūstys – įsisenėjusi žaizda, nuo kurios niekaip negalime išsigydyti. Tad jei jau nėra daromi radikalūs pasikeitimai, tai gal bent būtų galima pradėti nuo mažų.


Štai pabandykime paanalizuoti Pylimo gatvę.


Situacijos planas

Reportažas iš Pylimo gatvės Vilniuje

Pylimo gatvėje visgi yra net keletas vietų, ne iki galo išbaigtų. Tai – dešinieji posūkiai. Šioje gatvėje tas vietas galima greitai, nesunkiai ir labai nebrangiai patobulinti, o efektas būtų jaučiamas. Reikia tiesiog primontuoti prie šviesoforų papildomas sekcijas su žaliomis rodyklėmis, leidžiančiomis pasukti dešinėn degant raudonam šviesoforo signalui. Atlikti dešinįjį posūkį degant raudonam šviesoforo signalui negalima iš šių gatvių: Lydos gatvė, Ligoninės gatvė, Rūdininkų gatvė bei Sodų gatvė. Kitaip tariant, šių gatvių sankryžų šviesoforai neturi papildomų sekcijų.

Štai, pavyzdžiui, iš Lydos gatvės išvažiuojantys automobiliai, norėdami pasukti dešinėn, dažnai yra priversti laukti be reikalo.Tai ypač akivaizdu ne piko metu. Tada automobiliai, degant raudonam šviesoforo signalui, tiesiog stovi, eikvoja savo laiką bei kurą. Todėl būtų galima įrengti papildomą sekciją ir vairuotojai galėtų atlikti manevrą netrukdomi.


Taip yra                                           O taip galetu buti


Kiti pasiūlymai:


Ligoninės gatvės siūlymas



Rūdininkų gatvės siūlymas



Sodų gatvės siūlymas

Ypatingai „skaudus“ Sodų gatvės šviesoforas automobiliams, norintiems pasukti dešinėn, kadangi čia išvis neaišku, ką turime praleisti – Pylimo gatve, atvažiuojant link Halės turgaus, stovi ženklas „įvažiuoti draudžiama“. Tiesa, šis ženklas leidžia maršrutinio transporto eismą, tačiau jo čia beveik nėra. Taigi lieka neaiškios priežastys, kodėl gi šis šviesoforas neturi papildomos sekcijos, leidžiančios sukti dešinėn degant raudonam šviesoforo signalui.


‹ Žirmūnų ir Verkių gatvių sankryža – nedovanotinas stabdis Savanorių Žiedas – ne iki galo tobulas transporto mazgas ›
Užrašė Svečias (nepatvirtinta) on 2012-12-13.

Iš naujųjų kelių šviesoforų įrengimo taisyklių:
76. Lentelę su žalia rodykle galima įrengti tada, kai užtikrinama, kad į dešinę ketinantis sukti vairuotojas gerai mato pėsčiuosius, dviratininkus ir transporto priemones, kurių judėjimo kryptį jis kirs. Matomumas turi būti užtikrintas sustojus prie „Stop“ linijos, kad į dešinę pagal lentelę su žalia rodykle sukančiam vairuotojui dėl nepakankamo matomumo nereikėtų kirsti „Stop“ linijos ir privažiuoti arčiau sankryžos, kur jis turės sustoti ir gali kliudyti pagal žalią signalą skersine kryptimi judančiam eismui.

Ar šitas punktas gali būti užtikrintas visose sankryžose? Aš labai abejoju.