Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Milžiniškos Prancūzijos investicijos į Santo Domingo metro antrosios linijos tiesimą

Prancūzijos agentūra (Agence Française de Développement arba tiesiog AFD) teikianti finansinę paramą įvairių rūšių plėtrai, ketina finansiškai padėti Dominikos Respublikai antrosios Santo Domingo miesto metropoliteno linijos statyboms. Apie tokią galimybę dar 2009-ųjų gruodį užsiminė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Dominikos Respublikos prezidento Leonelio Fernandeso viešnagės Paryžiuje metu.

AFD Lotynų Amerikos ir Karibų departamento direktorius Luisas Žakas Veilantas atskleidė galimybę skirti apie 250 mln. eurų (beveik 890 mln. litų) paramą Dominikos Respublikos biudžetui. Apie 100 mln. dolerių nuo šios sumos būtų skirta šalies sostinės, Santo Domingo, metropoliteno antrosios linijos tiesimui bei miesto plėtrai, įskaitant gyvenamųjų namų statybą.

Belieka palinkėti Dominikos Respublikai tinkamai ir laiku įsisavinti lėšas, juolab apsčiai netikusių pavyzdžių turime savo valstybėje.


Santo Domingo metropolitenas – vienas jauniausiųjų pasaulyje


Santo Domingas – vienas iš dviejų Karibų šalių miestų turinčių metro ir savo užimama teritorija yra daugiau nei tris kartus mažesnis už Vilnių. Poreikis metropoliteno statyboms kilo, nes miestas nesugebėjo susitvarkyti su nuolat augančiu privačių transporto priemonių kiekiu (pačiame mieste gyvena net 3 mln. gyventojų), o tuo pačiu ir itin dideliu oro užterštumu, kėlusio pavojų miestiečių sveikatai. Esamos viešojo transporto rūšys buvo neorganizuotos bei neefektyvios. Pirmoji metropoliteno linija darbą pradėjo 2009-ųjų sausį. Ji tęsiasi 14,5 km ir jungia šiaurinę miesto dalį su pietine. Šiame atstume išsidėsčiusios 16 stočių. Per dieną linija pervežama vidutiniškai 100 tūkst. keleivių. Trasą aptarnauja 19 prancūzų kompanijos „Alstom“ pagamintų traukinių „Metropolis 9000“ iš trijų vagonų. Šio sandėrio vertė siekė 92,5 mln. eurų (beveik 330 mln. litų).

Antroji linija suprojektuota nuo rytinės link vakarinės miesto dalių. Numatomas ilgis – 22 kilometrai, iš kurių visi po žeme. Sankirta su pirmąja linija suprojektuota ties miesto centru. Dėl didelio savo ilgio, antrosios trasos tiesimas būtų kone dvigubai brangesnės nei pirmosios, todėl buvo nuspręsta linijos statybas padailinti į du etapus. Pirmuoju etapu būtų nutiesta atkarpa nuo Los Alcarrizos savivaldos esančios už vakarinės miesto dalies iki centro, antruoju – nuo miesto centro iki rytuose esančios Santo Domingo Este savivaldos. Numatomos abiejų etapų darbų sąmatos – 790 mln. dolerių (apie 1,97 mlrd. litų). Besivystančiai valstybei tai didžiulė suma, todėl prancūzų suteikta parama gerokai palengvintų tiek miesto, tiek visos šalies naštą.