Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Susisiekimo ministras skatina savivaldybes naudotis ES parama

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kreipėsi į Lietuvos savivaldybes su pasiūlymu aktyviau plėtoti susisiekimą dviračiais, kurti šiam transportui reikalingą infrastruktūrą ir tam panaudoti Europos Sąjungos paramą.

„Savivaldybes informavome, kad ministerija nagrinėja galimybę finansuoti dviračių transporto infrastruktūros plėtros projektus iš 2014-2020 m ES struktūrinių fondų paramos, tačiau dalį finansinės paramos savivaldybės galėtų gauti jau dabar, - pažymėjo ministras Eligijus Masiulis. Tam reikia, kad savivaldybės įtrauktų į regionų plėtros projektų sąrašus specialiųjų dviračių takų infrastruktūros projektus, kurių rengimą galima finansuoti pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą Europos socialinio fondo priemonę „Teritorijų planavimas”. Glaudžiai bendradarbiaudamos skirtingos institucijos pasieks daug geresnių rezultatų.

Pasak ministro, nuolat didėjantis automobilių skaičius, spūstys, tarša, kitas neigiamas poveikis gyventojų socialinei aplinkai ir sveikatai skatina ieškoti alternatyvų. Viena efektyviausių - skatinti susisiekimą dviračiais.

Pernai susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri parengė Dviračių transporto Lietuvoje skatinimo veiksmų planą Šio plano tikslas skatinti darnaus judrumo kultūrą šalyje, propaguoti sveikesnį ir mažiau nuo automobilių priklausomą gyvenimo būdą, mažinti transporto spūstis ir oro taršą.

„Šiuo metu aiškinamasi, kokia reali situacija įkuriant dviračių susisiekimo infrastruktūrą atskirose savivaldybėse, tačiau esame numatę vienoje iš Lietuvos savivaldybių įgyvendinti bandomąjį kompleksinį projektą. Atviro konkurso būdu planuojame atrinkti savivaldybę, kuri įrengs pavyzdinį dviračių maršrutą su visa reikalinga infrastruktūra,” - pažymėjo ministras Eligijus Masiulis.

Šiuo metu Lietuva yra tarp 25 pasaulio šalių, kuriuose tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia automobilių. Vien 2010 m. šalyje buvo įregistruota 161 tūkst. lengvųjų automobilių, 17,6 proc. daugiau nei 2009 m.

Susisiekimo ministerijos inf.