Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Tramvajaus idėja mirė – atgimė metro idėja

Žiniasklaidoje pasklido informacija, jog Vilniuje neva vėl gaivinama tramvajaus idėja. Sostinės savivaldybė prieš kelias savaites pateikė transporto bendrovėms neįpareigojantį kreipimąsi išreikšti susidomėjimą dėl transportavimo sprendimų Vilniuje, o nuskambėję ketinimai pirkti tramvajus tėra vienos iš įmonių pasiūlymas.

A. Zuoko administracijai tramvajaus idėją prieš 15 metų pakišo prancūzų bendrovė „Systra“, gelbėdama bankrutuojančią kitą prancūzų įmonę „Translohr“, kuri gamina ir tobulina tramvajus. Po kurio laiko ši kompanija visgi bankrutavo ir ją, Vyriausybei padedant, nupirko kitas prancūzų koncernas „Alstom“, kuris ir sureagavo į savivaldybės kreipimąsi, pasiūlydamas savo gaminamą produkciją. Bankrutavo ir Zuoko politika, kartu numirė ir jo stumiama tramvajaus idėja.

Pernai, 2014 m. birželio 4 d., tramvajaus idėjos atsisakė patys jos iniciatoriai. Po 11 metų svarstymų, per kuriuos įvairioms studijoms buvo išleisti milijonai, savivaldybės pasitarime buvo priimtas sprendimas padaryti 15 metų pertrauką – tramvajaus diegimą atidėti iki 2030 metų.

Tramvajus nėra pajėgus išspręsti transporto problemų, nes juda tame pačiame lygyje kaip ir antžeminis eismas, reikalauja daug vietos gatvėse bei nepasižymi ženkliai didesniu pervežimo greičiu už dabar mieste egzistuojančias transporto rūšis.

Dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius yra ne kartą viešai išreiškęs paramą kitai viešojo transporto rūšiai – metropolitenui. Mero teigimu, tramvajus iš esmės neišspręstų miesto susisiekimo problemų, todėl jo kadencijos metu svarbu dėti pastangas, kad ateityje mieste atsirastų metro. Ši idėja užgimė ir puoselėjama nuo 1974 metų.

Dar būdamas Seimo nariu R. Šimašius priklausė Parlamentinės metro idėjos paramos grupei bei buvo vienas iš Specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto teikėjų. Pastarojo teisės akto projektas šiuo metu tobulinamas specialioje Seimo valdybos sudarytoje darbo grupėje. Tikimasi, jog įstatymas galėtų būti priimtas dar šių metų rudenį.

Įstatymas paskirstytų funkcijas ir atsakomybes tarp valstybės, savivaldybės ir strateginio investuotojo. Savivaldybei pareiškus norą statyti metro, Vyriausybė privalėtų organizuoti tokio projekto įgyvendinimą, patikint projekto finansavimą, įgyvendinimą ir įrengtos metro sistemos eksploataciją verslo struktūrom pagal koncesijos sutartį. Jai pasibaigus, metro infrastruktūra būtų perduota valstybei.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai