Vytautas Žukauskas
Lietuvos laisvosios rinkos
instituto vyr. ekspertas

Užsienyje šis modelis veikia be trikdžių. Jo principu įgyvendinami vieni didžiausių, reikšmingiausių infrastruktūros projektų. 0 pas mus šis modelis neįsisiūbuoja, nors keleto mėginimų būta. Kalbama apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) principą. „Statyba ir architektūra" šį kartą klausia: kodėl Lietuvoje beveik neveikia VPSP modelis, kodėl tokiu būdu neįgyvendinami projektai, kurių valstybė pati neįveikia? Kokios pagrindinės priežastys?

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje iki 2012 metų pradžios buvo sudarytos ir galiojo 32 VPSP sutartys. Turint omenyje, kad tai galėtų padėti spręsti tokias problemas kaip biudžeto lėšų trūkumas, neefektyvi viešojo sektoriaus veikla, šis skaičius yra nedidelis.

2012 m. gegužės 23 d., trečiadienį, įvyko Seimo Ekonomikos komiteto ir Seimo Europos informacijos biuras organizuota diskusija „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė: pasaulio patirtis ir Lietuva“.

Diskusiją vedė Seimo narys Kęstutis Masiulis, pranešimus skaitė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius BUDRYS, Seimo Ekonomikos komiteto narys Prof. Kęstutis MASIULIS, Finansų viceministras Aloyzas VITKAUSKAS, asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas ZYKUS, UAB „Vilniaus rentinys“ gamybos direktorius Audrius ČEPULIS.

2012 m. vasario 21-24 d. Jungtinių Tautų organizacija (JT) savo būstinėje Ženevoje (Šveicarija) surengė viešojo ir privataus sektorių parterystės (VPSP) dienas – „PPP Days 2012“. Šiame renginyje Lietuvai atstovavo tik privataus sektoriaus delegatai.Tai LNTPA, UAB „Peritus sprendimai“ ir VšĮ „Vilniaus metro“ atstovai.

Konferencija buvo suskirstyta į kelis etapus: pirmas dvi dienas vyko viešojo sektoriaus atstovų pasisakymai ir diskusijos beieškant palankiausių sprendimų. Valdžios atstovai turėjo puikią galimybę ne tik pristatyti savo šalį, bet ir susipažinti su kitų šalių pasiekimais ir įgyta patirtimi.

Š. m. sausio 31 d. vykusiame asociacijos inicijuotame LNTPA valdybos narių susitikime su LR finansų ministre Ingrida Šimonyte aptartos šiuo metu aktualiausios vystytojams mokestinės sistemos temos bei būdai kaip efektyviai valdyti valstybės turtą ir panaudoti privataus sektoriaus iniciatyvas viešųjų projektų įgyvendinimui.

Ministrė buvo informuota apie LNTPA kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija inicijuotą ir parengtą LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kurio pagrindiniai projekto tikslai yra

Š.m. gruodžio 7 d. Finansų ministerija ir Centrinė projektų agentūra už ES paramos lėšas organizavo konferenciją “PPP pasiekimai ir ateities perspektyvos”. Metų bėgyje, girdėdamas tik valdininkų tarpusavio pokalbius, lyg antrasis partneris neegzistuotų, buvau nusiteikęs skeptiškai, nes tikėjausi išgirsti tas pačias kalbas. Tačiau buvau maloniai nustebintas, kad nemaža dalis viešojo sektoriaus pranešėjų pagaliau suprato, kad norint vystyti PPP, reikalingas ir privatus partneris, būtina gilintis į jo motyvaciją dalyvauti ar nedalyvauti PPP. Tuo požiūriu ypač išsiskyrė Vilniaus miesto savivaldybės investicinių projektų skyriaus vedėjos Rasos Cibulskienės pranešimas.

LNTPA administracija organizavo susitikimą su CPVA atstovais ir aptarinėjo viešojo sektoriaus organizuojamos konferencijos klausimus.

Buvo pareikšta, kad LNTPA atstovai seka situaciją PPP vystymo klausimu, žino realią padėtį ir nelinkusi klausyti tų pačių pranešimų, kurie buvo ankstesniuose pasitarimuose, todėl prieš konferenciją siūlo paanalizuoti padėtį atskirai. LNTPA vadovybė užklausė koks kitų asociacijos narių požiūris ir kokie pasiūlymai šiuo klausimu.

Pateikiame UAB „Vilniaus rentinys“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Juozo Zykaus nuomonę:

Šią rugsėjo 1-ąją prisimins Vilniaus miesto Balsių bendruomenė. Trečiadienį čia pradėta statyti nauja pagrindinė mokykla. Iki šiol Balsių mikrorajono moksleiviai mokėsi senoje, 1930 m. statytoje medinėje mokykloje arba po 15-20 kilometrų važinėdavo į kitas sostinės mokyklas. Kitą rugsėjį naujoje mokykloje jau galės mokytis 800 pirmų-dešimtų klasių moksleivių.

Simbolinę rugsėjo 1-osios dieną premjeras Andrius Kubilius, Vilniaus miesto savivaldybės, bendruomenės ir statybininkų UAB "Merko statyba" atstovai į Balsių mokyklos pamatus įleido kapsulę su laišku ir palinkėjimais ateities kartoms ir pačiai mokyklai.

Susisiekimo ministerija, siekdama paspartinti privataus ir viešojo sektorių partnerystės (toliau – VPSP) projektų įgyvendinimą, inicijavo komisijos viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) susisiekimo sektoriuje projektų įgyvendinimo klausimams spręsti (toliau – Komisija) sudarymą (Įsakymas pridedamas).

Pirmasis Komisijos posėdis įvyko š.m. liepos 19 d.

Posėdyje buvo aptartas Komisijos darbų planas. Artimiausiame posėdyje numatyta sudaryti PPP principu įgyvendinamų objektų sąrašą, bei išanalizuoti procedūras ir metodus, kurių reikės laikytis įgyvendinant šiuos objektus pagal PPP principą.

2010 metų birželio 8 dieną vyko tarptautinė praktinė PPP konferencija "Viešojo ir privataus sektorių partnerystė siekiant modernios infrastruktūros: perspektyvios Lietuvai". Konferencijos metu svečiai iš Jungtinės Karalystės, LR Ūkio ministerijos atstovai, bankų atstovai, konsultantai bei PPP projektuose dalyvaujančios įmonės dalinosi dalyvavimo viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektuose patirtimi. Atviras dialogas ir patarimai turėtų padėti įmonėms suprasti, kaip ne tik sėkmingai valdyti PPP projektą, bet ir gauti maksimalią ekonominę naudą.

Seimo kanceliarijos informacijos analizės skyrius surinko ir pateikė viešo ir privataus sektorių partnerystės patirtį įvairiose ES šalyse. Ypač turtinga ir efektyvi Jungtinės Karalystės (Anglijos) viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo patirtis, kuri siekia jau 18 metų.

Visas dokumentas čia

Maskvoje viešintį Lietuvos premjerą Andrių Kubilių sudomino žinia, kad Rusijos vyriausybė koncesijos būdu ketina tiesti porą magistralių, kurios būtų mokamos. Šeštadienį Lietuvos ambasadoje Maskvoje pietavęs su Rusijos transporto ministru Igoriu Levitinu A.Kubilius teigė išgirdęs apie Rusijos sumanymą, kaip plėtoti infrastruktūrą.

lrytas.lt

The player will show in this paragraph

Darnios plėtros akademija penktadienį (2009-12-11) Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) organizavo konferenciją „Partnerystė - bendra mūsų ateitis". Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva surengtos DPA konferencijos pagrindiniais akcentais tapo šiemet vykusio III-ojo Lietuvos urbanistinio forumo rezoliucijos pasirašymas, LNTPA prezidento Roberto Dargio, Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus ir DnB NORD banko vyriausio analitiko prof.habil.dr. Rimanto Rudzkio pasisakymai. Aplinkos ministras susilaukė kalbėjusių intelektualų priekaištų dėl neadekvačios aplinkosaugos politikos.

2009 metų gruodžio 10 dieną vyko konferencija tema “Viešojo ir privataus sektorių partnerystės perspektyvos Lietuvoje”. Žemiau pateikiame dalyvių pristatymus.

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą į priekį stumia verslas

Verslininkai nebelaukia valdžios malonės – jie patys tiesia pagalbos ranką, siūlydami dar kiek mistiškai skambantį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo modelį PPP (ang. public private partnership). Trūkstamus susisiekimo, socialinės infrastruktūros objektus jie pajėgūs finansuoti patys. Suprantama, investuotojams reikia valdžios pritarimo jų siūlomoms sąlygoms. Pati valdžia pasiliktų koordinatoriaus ir kontrolieriaus vaidmenį.