Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

VPP pagalba sukuriama nauja kokybė ir standartai

Jau trečiame LNTPA VPP (Viešojo ir privataus sektorių partnerystės) darbo grupės susitikime kalbėta aktualiais klausimais dėl VPP kaip modelio greitesnio ir aiškesnio reglamentavimo, dėl konkrečių projektų įgyvendinimo. Susitikime dalyvavo atstovai iš Vyriausybės, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, nekilnojamojo turto specialistai, teisės ir finansų ekspertai.

Susitikimo metu trumpai pristatytos ir aptartos neseniai patvirtintos Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės bei komisija, kuri teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl centrinės valdžios viešojo ir privataus partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo.

Finansų ministerijos atstovė D.Vaitiekūnienė kalbėdama apie VPP pabrėžė, kad dar trūksta supratimo kas yra Partnerystė ir ką ji apima. Ji sako, kad Partnerystės modelis tai nėra „nuoga" statyba ar rekonstrukcija. Svarbu, kad VPP projektas užtikrintų veiklos tęstinumą, kažkokių paslaugų teikimą ir projektui pasibaigus (pvz. administravimo paslaugos ir kt.). „Konkursai skelbiami ne statybų rangos darbams, o paslaugai", - kalbėjo ministerijos atstovė. Ji taip pat akcentavo sistemingo ir kryptingo darbo svarbą, proceso valdymą, kontrolės užtikrinimą. Finansų ministerija aktyviai dalyvaus projektų vertinime, ypatingai finansinės jų dalies.

Dėl supratimo stokos apie VPP pritarė p. Vaitiekūnienei ir LNTPA darbo grupės vadovas J.Zykus. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad per didelis VPP reglamentavimas gali sukurti nereikalingus barjerus projektų įgyvendinimui. Pasak jo, laikas labai svarbus faktorius, o užsitęsus perteklinėms biurokratinėms procedūroms VPP projektai gali ir likti tik „ant popieriaus". Jam pritarė ir kiti dalyvavę verslo atstovai, kurie įsitikinę, kad reikia mažiau suvaržymų, o daugiau galimybių ir abipusio pasitikėjimo.

Vilniaus savivaldybės L. e .p. Investicijų projektų skyriaus vedėja R.Cibulskienė akcentavo, kad didžiausias postūmis bei akstinas VPP projektams yra privati iniciatyva ir investicijos. Ji mano, kad VPP pagalba sukuriama nauja kokybė ir standartai, kaip pavyzdį pateikė „Halės" turgavietę, Kuprijoniškių statybinių atliekų perdirbimo aikštelę.

Jos nuomone, sėkmingiems VPP projektams būtinas geranoriškumas ir pasitikėjimas iš viešojo ir privataus sektorių, taip pat mažiau biurokratijos ir politizuotų sprendimų. Vilniaus savivaldybė, būdama viena aktyviausių tokių projektų skatintoja ir rengėja artimiausiu metu numato skelbti Balsių mokyklos statybos ir ūkio priežiūros konkursą, teikia Tarybai svarstyti pėsčiųjų tunelių statybos ir valdymo bei gatvių rekonstrukcijų Vilniaus mieste projekto įgyvendinimo viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu projektą, ateityje numato skelbti požeminių automobilių parkavimo aikštelių įrengimo ir valdymo konkursus.

Dar kartą pasidžiaugta, kad yra pradėtas pilotinių VPP projektų svarstymas, taip pat pažymėta, kad šiuos projektus būtina pristatyti ir potencialiems jų vykdytojams bei finansuotojams - verslo ir finansinių institucijų atstovams, kadangi partnerystės procesas negali būti vienašališkas ir dabartinis „pasitikrinimas" sumažintų klaidų tikimybę rengiant projektus ir toliau skelbiant konkursus, taip taupant sunkmečiu ypač brangų laiką bei mokesčių mokėtojų pinigus.

Ūkio ministerijos atstovas T.Jagminas atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad prieš pradedant įgyvendinti VPP projektus būtina atlikti namų darbus ir įvardino tokius kaip strategija ir ilgalaikiai planai; politinė valia; ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, jų valdymo mechanizmai; konsultacinė metodinė pagalba projektų vykdytojams.

Susitikime kalbėta apie transporto infrastruktūros projektų dalį bendrame VPP projektų krepšelyje Europoje ir pasaulyje. Pasaulinė patirtis liudija, kad tokie projektai sudaro beveik 80 proc. visų projektų ir bene lengviausiai pritaikomi. Lietuvoje pasirinktos platesnės pilotinių projektų taikymo sritys - transportas, švietimas, sveikatos, viešosios tvarkos infrastruktūra. Kaip šio modelio privalumas įvardintas lengvesnis minėtų projektų „tiražavimas" ateityje, pritaikant juos pagal poreikį kitų šalies miestų savivaldybėse ir valstybės lygmenyje.

Susitikimo dalyviai sutarė parengti bendrą poziciją dėl esamų Taisyklių tobulinimo bei VPP proceso spartinimo, o ateityje rengti panašius susitikimus periodiškai bei sekti šio proceso „pulsą", keistis informacija. Pripažinta, kad reikalingas didesnis supratimas ir konsensusas tarp Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos - tai užtikrintų proceso sklandumą, laiko taupymą ir atneštų didesnę naudą visoms pusėms.

Susitikimo metu asociacijos „3P" direktorius A.Šiaudinis pakvietė visus į konferenciją „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės perspektyvos Lietuvoje", kuri vyks gruodžio 10 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Konferencijos organizatoriai: Viešojo ir privataus sektorių partnerystės asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, LR ūkio ministerija, LR finansų ministerija.

LNTPA info.