Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vilniaus gyventojai balsuoja už metro

Ar reikia Vilniui metro?

TAIP 59%

NE 41%






Metropoliteno idėjos šalininkai, anksčiau telkęsi tik Seime, pagaliau sukūrė oficialią grupę ir Vilniaus savivaldybėje. Tačiau propaguojamas ir tramvajus. Apie tai, kuris transportas Vilniui tinkamesnis, - VšĮ „Vilniaus metro" direktorius Rimantas Pūkelis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorė Marija Burinskienė.

Rimantas Pūkelis
VŠĮ „Vilniaus metro" direktorius

Tikrai yra mažesnių už Vilnių miestų, kur yra vos 200 tūkst. gyventojų, - jie vis tiek įsirengę metro.

Tikimybė, kad mašinų sumažės, artimiausiu metu nedidelė. O mes dar norime įvesti tramvajų, tokio pat lygmens naują transporto priemonę, važinėjančią miesto gatvėmis. Nešneku jau apie tai, kiek laiko projekto įgyvendinimas užimtų, - pažiūrėkite, kas darėsi, kai puolė tvarkyti gatves norėdami pagausinti visuomeninių transporto juostų greitiesiems autobusams. Tad srautai nesumažės, nebent transporto spūsčių problemos paskatins žmones sėsti į tramvajų. Metro - kito lygmens sprendimas: mes atlaisvintume gatves, o turint tokią modernią transporto rūšį žmonės gausiau persėstų iš savų transporto priemonių.

Būtų per mažai linijų? Tai tik pradžioje. Žiūrėkite, ir visi miestai, kurie net ir kelių kilometrų metro ruožus pasidarė, toliau jį vysto, plečia. Projekto atsipirkimo klausimą galima skirti ir tramvajaus šalininkams - prieš kelerius metus specialistai atlikę analizę pripažino, kad viena tramvajaus linija iki stoties gal ir atsipirktų, tik su sąlyga, kad savivaldybė iškeltų visas trasoje esančias komunikacijas. Tad įsivaizduojate, kiek tai laiko užimtų ir kiek tai kainuotų, - tai dar tiek pat, kiek kainuotų pats tramvajaus projektas. Taigi, kainuotų tiek pat, kiek metro.

Dar vienas klausimas, kaip išspręsti tramvajaus linijos tiesimo Pylimo gatve problemą, - juk po Pylimo gatve eina gynybinė siena. Kiek kainuos archeologiniai tyrinėjimai ir kiek jie užtruks? Teks uždaryti pagrindines gatves, jomis eismas visiškai nevyks. Gedimino prospekte buvo rasta krosnis, ir tai kiek buvo problemų. O čia kai kurie archeologai minėjo, kad tyrimai gali kainuoti ir pusę milijardo. Metro leistų eiti po šiais kultūriniais sluoksniais, netgi eksponuoti juos stotyse.

Galų gale triukšmas, vibracija - vis tiek tai atsiras važinėjant tramvajui, ar jis būtų su vienokiais, ar su kitokiais ratais. Metro linija eina tuneliais po žeme, tad architektūriniam paveldui problemų nekyla.

Tiek dėl vieno, tiek dėl kito projekto be Vyriausybės, ES paramos nieko nepadarysi. Todėl ir bandome įtraukti Vyriausybės atstovus, nes Vilnius - Lietuvos sostinė. O šiaip yra gal keturios ES šalys, kurios neturi metro. Iš Baltijos valstybių būtume pirmieji.

Mes manome, kad pirmąją liniją Santariškės-stotis galima padaryti greičiau nei tramvajų - įmanoma padaryti per 2-3 metus. Aišku, įrengti visą sistemą užtruktų ilgiau. Kiek kainuotų? Preliminariai kilometras - apie 100 mln. litų.

Reikia tik politikų apsisprendimo, kad darome , - to tik ir laukia investuotojai. Yra besidominčių ir iš Kinijos, Pietų Korėjos, yra ir europiečių. Dėl Lietuvos įmonių - kol kas nieko nežinau, galbūt kolegos turi daugiau informacijos.

Marija Burinskienė
Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorė

Jei norime pakelti transporto kokybę, siūlome arba tramvajų, arba visiškai naujo tipo autobusus.

Apie metro jau nusibodo kalbėti. Nes žmonės tiek Seime, tiek savivaldybėje mano, kad jei yra milijardinis projektas - gerai, bet kad jis neturi prasmės, tai neįdomu. Kalbant apie tramvajų - pernai gruodžio mėnesį Vilniaus miesto tarybos buvo patvirtinta nauja transporto rūšis: vieno ar kito tipo tramvajus arba greitieji autobusai. Dabar turėtų būti skelbiamas atviras konkursas, kuriuo būtų pasirinkta, kuri transporto rūšis tinkamiausia Vilniui, ir tiekėjai turėtų prisiimti finansinius įsipareigojimus. Kad nebūtų, jog projektas pradedamas su viena suma, o vėliau ji padvigubėja ar net patrigubėja. Galimi finansiniai variantai - įvairūs: tiek PPP (privataus ir valstybinio kapitalo partnerystė - red. past.), tiek koncesijos sutartis.

Taip, iš tikrųjų mes rengėme tą studiją, tą darbą darėme rimtai, bet ilgai, nes visas procesas buvo politizuotas - buvo aiškinama, kad nieko nereikia daryti, kad Vilnius sėdi skolose. O dėl metro - nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Parodykite investuotoją, kuris elgsis altruistiškai ir nenorės grąžos iš projekto. Visi džiaugiasi, kad pastatė Balsių mokyklą, bet įvertinkite, kiek tai kainuoja. Kitas dalykas - Vilniuje tragiškai mažėja važiuojančių viešuoju transportu skaičius. O metro skirtas dideliems keleivių srautams pervežti. Sutinku, kad trasa iš Pilaitės į centrą - patogu, bet kad ten nėra srautų. Taip, yra ir mažesnių už Vilnių miestų, kurie turi metropoliteną, tačiau jo eksploatacija labai brangi.

Jei norime pakelti transporto kokybę, siūlome arba tramvajų, arba visiškai naujo tipo autobusus - jie atrodo kaip traukiniai. Tai olandiški autobusai, kurie gali būti valdomi vien davikliais, be vairuotojo. Tiesa, Lietuvoje vairuotojas greičiausiai vis tiek būtų. Tie autobusai - manevringesni nei tramvajus ar įprastiniai autobusai, jie labiau pritaikyti siauroms senamiesčio gatvėms, nors ir sukabinti iš kelių „vagonų". Tačiau pagal pačią pirmąją numatytą trasą - Vilniaus geležinkelio stotis-Santariškės - tramvajų galima įrengti ir tai visiškai nebūtų sudėtinga.

Yra suskaičiuota, kad tramvajus kainuotų nuo 400 iki 700 mln. litų, kaina priklausytų nuo trasų skaičiaus, nuo to, per kiek laiko projektas būtų įgyvendintas. Autobusai būtų pigesnis variantas, tačiau skirtumai nedideli, nes patys autobusai - kone vienetiniai, labai brangūs. Aišku, vėliau kainos mažėtų.

Kurią transporto rūšį rinkčiausi aš? Esu prieš metro šimtu procentų, esu už tramvajų. Troleibusai? Jie netrukus taps antikvariniai. Juk kalbame apie manevringumą. Kitas dalykas - elektros energijos poreikis: elektros tiekimui nutrūkus, susidaro spūstys, visa virtinė transporto priemonių stovi. Tad jei atsiras elektriniai autobusai - ar mums bereikia troleibusų? Taip, šiuo metu vykdomos ir kitokios investicijos, perkama naujų troleibusų. Bet juk visos transporto sistemos akimirksniu nereformuosi, per dieną viskas nepadaroma. Reikia maksimaliai išnaudoti tai, ką mes jau turime, ir pamažu viską keisti.


Mielieji, juk ne rytoj planuojamas metro, o ateityje.Jei neplanuosime tai niekada ir nepatobulės susisiekimas mieste !

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...komfortiškos keleivių laukimo sąlygos: žiemą ir vasarą galima palaikyti stabilią temperatūrą (žiemą galima sušilti, o vasarą – atsivėsinti).

Draugai

Blog'ai