Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vizijų kaina - apie pusantro milijono

Net savivaldybės kontrolieriai negali konkrečiai pasakyti, kiek siekia merijos išlaidos, skirtos įvairioms viešojo transporto, pavyzdžiui, tramvajaus, galimybių studijoms. Iš pinklių atsakymų galima tik nuspėti, kad jau ištirpo apie 1,5 mln. litų.


Raštas - lyg referatas

Kaip buvo panaudotos savivaldybės lėšos, skirtos rengiant Tramvajaus specialųjį planą ir kitas transporto plėtojimo studijas? Tokią konkrečią užduotį Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai suformulavo miesto tarybos Kontrolės komiteto nariai, tačiau gavo atsakymą, kuris primena ne grabų referatą.

Pernai paprašę informacijos apie galimybių studijoms išleistus pinigus, politikai jos sulaukė tik šią savaitę. Laikinai savivaldybės kontrolieriaus pareigas einanti Jurgita Levinienė rašte komiteto nariams skambiai dėsto, kad atliko „patikrinimą". Tačiau paaiškėjo, kad J.Levinienės vadovaujama tarnyba tiesiog kreipėsi j savivaldybės administracijos padalinius, paprašė pateikti skaičius ir juos referavo.


Pradėjo iš toli

Istoriją apie savivaldybėje parengtas transporto plėtojimo studijas J.Levinienė pradėjo iš toli - grįžo į 2001-uosius, kai merijai taip pat vadovavo Artūras Zuokas. Prieš beveik 12 metų Miesto plėtros departamentui buvo leista rengti „Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros tramvajais plėtojimo specialiojo planavimo pirmąjį etapą". Beveik 365 tūkst. litų - tiek savivaldybės įmonei „Vilniaus planas" kainavo parengti šį specialųjį planą.

Savivaldybės kontrolierė referavo, kad prie transporto plėtojimo studijų vėl sugrįžta 2004-aisiais. Savivaldybę tąsyk konsultavo bendrovė „PPP Solution Limited", ji koordinavo „tramvajaus finansavimo projekto tyrimą". Šios sutarties vertė - 30 tūkst. eurų (103,5 tūkst. litų).

Matyt, ši studija buvo neišsami, nes praėjus metams savivaldybei prireikė galingesnių konsultantų pajėgų. „2005-aisiais su bendrove „Scott Wilson Kirkpatrick & Со Ltd Eversheds LLP" ir advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN" buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis „dėl Vilniaus tramvajaus projekto finansavimo privataus sektoriaus lėšomis galimybių studijos rengimo paslaugų (sutarties kaina - 814 tūkst. litų)", - rašte komiteto nariams priminė savivaldybės kontrolierė.

Matyt ši studija buvo neišsami, nes praėjus metams savivaldybei prireikė galingesnių konsultantų pajėgų.

Teigiama, kad savivaldybės Finansų departamentas pateikė duomenis, esą miestas už galimybių studijas minėtai bendrovei ir advokatų kontorai sumokėjo kiek daugiau nei 253 tūkst. litų. Koks šių galimybių studijų likimas, J.Levinienė nenurodo.


Panaudojo ir ES paramą

Dar po ketverių metų, 2009-aisiais, konservatorių valdomas miestas nusprendė pritarti ES paramai projektui „Naujų transporto rūšių Vilniaus mieste specialiojo plano rengimas" finansuoti ir įgyvendinti; numatyta projekto vertė - 824 tūkst. Tiesa, didžioji projekto pinigų dalis - iš ES fondų.

Tačiau įgyvendinti šis projektas pradėtas tik pernai.

„Atlikti išsamią Vilniaus miesto susisiekimo sistemos esamos būklės analizę, nustatyti tendencijas, padėsiančias sumodeliuoti transporto srautų ir keleivių srautų perspektyvą iki 2030 m. ir įvertinti naujos masinės elektra varomos transporto rūšies įdiegimo poreikį ir sąlygas", - taip skamba užduotis kelioms bendrovėms ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU).

Pernai pavasarį su VGTU ir keliomis bendrovėmis buvo pasirašyta sutartis. Jos kaina - 790 tūkst. litų. Šių bendrovių paslaugos savivaldybei jau atsiėjo 355 tūkst. litų. Likusi suma, regis, bus panaudota, dar kitoms miesto transporto vizijoms išaiškinti.

Komentarai

Kęstutis Nėnius
Tarybos narys, A.Zuoko frakcijos TAIP seniūnas

Sunku man Įvertinti, ar pusantro milijono litų.Išleistų per dešimtmetį yra dideli pinigai ar ne. Nesu kompetentingas, kad atsakyčiau į tokius klausimus. Aišku viena: studijų reikia. Žinoma, per tiek metų kai kurios jų pasensta, reikia naujų dalyku, Iškeliama naujų tikslų. Visokių priežasčių gali būti. Bet pernelyg tuo piktintis nederėtų, juk kalbame apie gana ilgą laikotarpi. Tačiau yra viena esminė problema: keičiasi valdžios, keičiasi politikai, keičiasi ir nuomonės. Štai vieni labiau palaiko tramvajaus idėją, kiti - metro. Vieni sako; kad reikia plėtoti viena, o kiti atėję į valdžią nu sprendžia, kad reikia kito. Ilgalaikiai projektai turėtų būti testiniai. Tačiau tęstinumo trūksta ne tik savivaldybių, bet ir valstybės politikoje.


Valdas Benkunskas
Tarybos narys, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas

Daugelis tarybos narių tų koncepcijų nei akyse yra regėję, nei žino, kas jose parašyta. Manau, kad naudos iš jų - nulis. Apskritai dabar vyrauja tendencija skirti nemažus pinigus visokioms koncepcijoms, galimybių studijoms. Transporto sistemos koncepcijos, planai - jokia ne išimtis. Nors dalis jų dengiama ES pinigais, naudos vistiek nėra. 1,5mln. litų - nemaži pinigai. Kone buvo galima nupirkti kad ir vieną autobusą. Esu tokių transporto studijų skeptikas. Tačiau kai kuriems, matyt, naudinga ir patogu vis jas kepti. Vilniečiai mato gatves - nereikia jokių studijų, kad suprastume: gatvių akimirksniu nepraplatinsime, tunelių neiškasime, be to, ir gatvės ne visų rūšių transportui gali būti pritaikytos.

Studijos

Metai Meras Rengėjas Pavadinimas Kaina
(tūkst. litų)
2002 A.Zuokas SĮ "Vilniaus planas" Vilniaus miesto susisiekimo Infrastruktūros (tramvajaus) Plėtojimo specialusis planas 365
2005 A.Zuokas "PPPSolution limited" "Tramvajaus projekto finansavimo tyrimo koordinavimo ekspertai" 103,5
2005 A.Zuokas "Scott Wilson Kirkpatrick & Co Ltd Eversheads LLP" ir advokatų kontora "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN" Tramvajaus projekto finansavimo privataus sektoriaus lėšomis galimybių studijos rengimo paslaugų sutartis 844*
2011 R.Alekna VGTU SĮ "Vilniaus planas", UAB "Urbanistika", UAB "ASL", "SYSTRA SA" "Naujų transporto rūšių Vilniaus mieste specialiojo plano rengimas" (tęsiamas) 790
Iš viso 1511
* Skelbiama, kad realiai išleista 253 tūkst. litų

Vilniaus diena
Autorius: Justinas Argustas