Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Antikrizinis planas - metro Vilniuje

Pergyvenant krizę, ekonomistai ir politikai svarsto, kokiu teisingiausiu keliu Lietuva turėtų judėti. Inžinieriai dar kartą primena ir primygtinai siūlo pagalvoti apie metro Vilniuje statybas, kaip svarbų ekonomikos gaivinimo metodą.


Didžioji depresija ir New York'o metro

Per pastaruosius porą šimtmečių ekonominiai nuopuoliai cikliškai pasireikšdavo nuolat. Didžiausias nuosmukis buvo 1929 metų JAV Depresija, kuri nuvilnijo per visą pasaulį nešdama sunkius padarinius visoms šalims. Maždaug tuo metu valstybės pamėgino kovoti su nedarbu ir ekonominiu sustabarėjimu naujomis priemonėmis - viešaisiais darbais.

Iš pradžių JAV buvo kasami ir vėl užkasami grioviai, daromi kiti beprasmiški darbai. Bet greitai buvo nuspręsta: "kad jau kažką daryti, tai prasmingo", todėl netrukus buvo pradėti statyti keliai, o New York'e pradėtos metropoliteno statybos ir plėtros darbai.

Ši patirtis taip pasiteisino, kad nuo didžiosios depresijos laikų nuosmukio ištiktos šalys visomis išgalėmis statosi infrastruktūros objektus. Šios priemonės ne tiek prikelia ekonomiką, kiek padeda lengviau išgyventi sunkmetį: kuriamos darbo vietos, valstybiniai užsakymai palaiko verslą, o krizei pasibaigus, lieka infrastruktūros objektai, statyti mažesnėmis kainomis, negu pakilimo metu jie būtų kainavę.

Pasaulinė finansų krizė ir Vilniaus metro

Vilniui, kenčiančiam nuo nesutvarkyto transporto, o valstybei išgyvenant sunkmetį, metro statyba būtų vienas racionaliausių žingsnių.
"Laikas tinkamas kaip niekada"- sako požeminių darbų specialistas, požeminiais darbais užsiimančios bendrovės vadovas Juozas Zykus,- "sustingusiam šalies ūkiui, transporto chaose skendinčiam Vilniui metro dabar būtų pats tinkamiausias sprendimas, o rankas sudėjus sėdėti ir nieko nedaryti per sunkmetį- paprasčiausia".

Pasak J.Zykaus, statant Vilniuje metro, būtų sukurta tūkstančiai darbo vietų, o miestas visiems laikams išsilaisvintų iš kamščių. Be to, naujausių susisiekimo ministerijos skaičiavimų duomenimis, Vilniuje 2007 metais dėl kamščių buvo patirta virš 4 milijardų litų nuostolių (kuro ir sugaišto laiko). Vadovaujantis Kopenhagos patirtimi, įvedus metro kamščiai sumažėja iki 40 %, kas reikštų 1,6 milijardo nepatirtų nuostolių, vadinasi, šios lėšos liktų mūsų piniginėse. Savo ruožtu, metro statybos Vilniuje paliktų apie 60 % metro statybos investicijų, t.y., apie 1,5 milijardo investicijų, kurios žymiai prisidėtų užsukant vartojimo ratą visoje Lietuvoje.

Metro statyba pagal finansavimo apimtis (3 milijardai litų) prilygtų šiuo metu vyriausybės planuojamam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau pagal efektą metro statyba neabejotinai turėtų ilgalaikiškesnį ir svaresnį poveikį Vilniui ir visai sunkmetį kenčiančiai valstybei. Juk pasibaigus sunkmečiui, Vilnius turėtų naują modernų metro ir... neturėtų spūsčių.