Pergyvenant krizę, ekonomistai ir politikai svarsto, kokiu teisingiausiu keliu Lietuva turėtų judėti. Inžinieriai dar kartą primena ir primygtinai siūlo pagalvoti apie metro Vilniuje statybas, kaip svarbų ekonomikos gaivinimo metodą.


Didžioji depresija ir New York'o metro

Per pastaruosius porą šimtmečių ekonominiai nuopuoliai cikliškai pasireikšdavo nuolat. Didžiausias nuosmukis buvo 1929 metų JAV Depresija, kuri nuvilnijo per visą pasaulį nešdama sunkius padarinius visoms šalims. Maždaug tuo metu valstybės pamėgino kovoti su nedarbu ir ekonominiu sustabarėjimu naujomis priemonėmis - viešaisiais darbais.

Iš pradžių JAV buvo kasami ir vėl užkasami grioviai, daromi kiti beprasmiški darbai. Bet greitai buvo nuspręsta: "kad jau kažką daryti, tai prasmingo", todėl netrukus buvo pradėti statyti keliai, o New York'e pradėtos metropoliteno statybos ir plėtros darbai.

Ši patirtis taip pasiteisino, kad nuo didžiosios depresijos laikų nuosmukio ištiktos šalys visomis išgalėmis statosi infrastruktūros objektus. Šios priemonės ne tiek prikelia ekonomiką, kiek padeda lengviau išgyventi sunkmetį: kuriamos darbo vietos, valstybiniai užsakymai palaiko verslą, o krizei pasibaigus, lieka infrastruktūros objektai, statyti mažesnėmis kainomis, negu pakilimo metu jie būtų kainavę.

Pasaulinė finansų krizė ir Vilniaus metro

Vilniui, kenčiančiam nuo nesutvarkyto transporto, o valstybei išgyvenant sunkmetį, metro statyba būtų vienas racionaliausių žingsnių.
"Laikas tinkamas kaip niekada"- sako požeminių darbų specialistas, požeminiais darbais užsiimančios bendrovės vadovas Juozas Zykus,- "sustingusiam šalies ūkiui, transporto chaose skendinčiam Vilniui metro dabar būtų pats tinkamiausias sprendimas, o rankas sudėjus sėdėti ir nieko nedaryti per sunkmetį- paprasčiausia".

Pasak J.Zykaus, statant Vilniuje metro, būtų sukurta tūkstančiai darbo vietų, o miestas visiems laikams išsilaisvintų iš kamščių. Be to, naujausių susisiekimo ministerijos skaičiavimų duomenimis, Vilniuje 2007 metais dėl kamščių buvo patirta virš 4 milijardų litų nuostolių (kuro ir sugaišto laiko). Vadovaujantis Kopenhagos patirtimi, įvedus metro kamščiai sumažėja iki 40 %, kas reikštų 1,6 milijardo nepatirtų nuostolių, vadinasi, šios lėšos liktų mūsų piniginėse. Savo ruožtu, metro statybos Vilniuje paliktų apie 60 % metro statybos investicijų, t.y., apie 1,5 milijardo investicijų, kurios žymiai prisidėtų užsukant vartojimo ratą visoje Lietuvoje.

Metro statyba pagal finansavimo apimtis (3 milijardai litų) prilygtų šiuo metu vyriausybės planuojamam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau pagal efektą metro statyba neabejotinai turėtų ilgalaikiškesnį ir svaresnį poveikį Vilniui ir visai sunkmetį kenčiančiai valstybei. Juk pasibaigus sunkmečiui, Vilnius turėtų naują modernų metro ir... neturėtų spūsčių.