Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ar Vilniuje bus metro?

Straipsnis iš žurnalo "Baltic Railways magazine" 2009 m. Nr. 1
www.railbaltic.eu

Jau įkurta visuomeninė organizacija "Metro sąjūdis", vienijantis apie šešis tūkstančius narių, įsteigta viešoji įstaiga "Vilniaus metro". Organizacija "Metro sąjūdis" kuria būsimo Lietuvos sostinės metropoliteno viziją ir kaupia brėžinius, žemėlapius, schemas anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis su jau veikiančių ir dar statomų Europos šalių metro linijų aprašymais, tų statybų ypatumais, ekonominiais ir techniniais skaičiavimais, technologinėmis naujovėmis.

VšĮ "Vilniaus metro" parengė Vilniaus metro diegimo galimybių studiją, su kuria galima susipažinti tinklapyje www.vilniausmetro.lt. Pasak projekto rėmėjų, apskaičiuoti metro sistemos ekonominę naudą yra gana sudėtinga, tačiau "Metro sąjūdžio" specialistai nustatė, kad metro yra efektyvesnė investicija nei tramvajus. Kaip rodo pasaulinė patirtis, 400 metrų pločio metro linijų ruože nekilnojamojo turto (taip pat ir žemės) kaina pakyla 20 procentų. Vadinasi, metropolitenas yra ne tik vertingas, bet ir ekonomiškai naudingas objektas. Be to, metropolitenas suintensyvina miesto užstatymą, sutaupoma daug lėšų, kurias vėliau investuojama plečiant miestą ir kuriant naujus rajonus. Vien spūstys Vilniau gatvėse sudaro 1,5 milijardo nuostolį per metus. Be to, (skaičiavimuose nebuvo įvertinta), metro yra kelis kartus patikimesnis, saugesnis bei komfortiškesnė susisiekimo priemonė. Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes, Lietuva galėtų nekartoti savo kaimynų latvių klaidų, o pasimokyti iš norvegų, kurie metropoliteną eksploatuoja jau 80 metų.

Daugeliu atvejų Vilniaus miesto inžinerinės – geologinės sąlygos yra geresnės nei kitų miestų, esančių didelių upių slėniuose arba prie jūros, bet blogesnės nei kaimynų minskiečių ir maskviečių, nes ten gruntai mažiau vandeningi ir riedulingi. Prie teigiamų faktorių galima priskirti ir tai, jog miesto užstatymas kol kas neintensyvus ir 80 procentų trasų galima statyti atviruoju būdu, tai palengvintų, paspartintų ir atpigintų statybą. Šia aplinkybe sėkmingai pasinaudojo Berlyne, kur neurbanizuotame ruože, skiriančiame vakarų ir rytų ruožus, pigiau įrengti sudėtingi transporto mazgai ir trasos. Todėl, norint pigiau ir greičiau pastatyti metro Vilniuje, reikia kuo skubiau apsispręsti dėl trasų ir stočių išdėstymo.

Šiuo metu galvojama apie tris metro linijas. Pirmoji linija – Viršuliškės – Katedra – būtų skirta keleivių srautams iš miegamųjų rajonų į miesto centrą ir atvirkščiai. Antroji - Šeškinė – Geležinkelio stotis – būtų skirta keleivių srautams iš miegamųjų rajonų ir eitų per didžiuosius prekybos centrus, statomą stadioną, kirstųsi su pirmąja ir trečiąja linijomis ir baigtųsi ties Geležinkelio stotimi. Čia būtų galima įrengti metro riedmenų depą. Trečioji linija – Justiniškės – Antakalnis – eitų iš vakarų į rytus ir susikirsdama su pirmąja i antrąja linijomis leistų bet kurį rajoną pasiekti greičiau.

Skaičiuojama, jog atviruoju būdu statomos metro trasos su stotimis kilometras kainuotų apie 100 mln. litų. Statant uždaruoju būdų būtų dvigubai brangiau. Vilniuje pagal pažymėtas trasas uždaruoju būdu reikėtų tiesti tik apie 20 procentų metro linijų, vidutinė kilometro kaina būtų 125 mln. litų.

Pagal projekto iniciatorių siūlymą senamiesčio saugojimo zonos trasoje būtų tik du antžeminiai taškai, kurie turėtų stotis Vokiečių gatvės bulvare ir skvere priešais Aušros vartus. Šiose vietose būtina atlikti detalius archeologinius tyrinėjimus, o radinius galima būtų eksploatuoti įrengtose metropoliteno stotyse. Analogišką praktiką taikė graikai, statydami Atėnų metropoliteną. Prognozuojama, jog pirmieji darbai gali būti pradėti 2015-2020 metais. Kaip greitai šis projektas pajudės į priekį, priklausys tiek nuo Vilniaus miesto valdžios, tiek ir nuo Vyriausybės iniciatyvos.