Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ar persės vilniečiai iš automobilių į metro?

Rašinys buvo paskelbtas ir portale lrytas.lt

Kartais, diskutuojant apie metropoliteno privalumus ir trūkumus, pasigirsta abejonių, ar vilniečiai bei miesto svečiai persėstų į metro iš savo automobilių kabinų. Girdi, "kas važinėjo mašinomis, tas ir važinės". Tačiau ar teisingas toks posakis?
Žinoma, naivu tikėtis, kad metro atidarymo dieną visos spūstys gatvėse išnyks bei visi masiškai pradės naudotis naująja transporto rūšimi. Lygiai taip pat mieste ir toliau važinės krovininiai automobiliai, keleiviniai autobusai ir pan.
Bet ar bus verta studentui ar šiaip tarnautojui taupyti kelis tūkstantėlius tam, kad turėtų savo asmeninį vėžimėlį? Juk jį ir nusipirkti reikia, ir apdrausti, po to - įrengti signalizaciją, įsigyti magnetolą, dekoruoti išoriškai ir iš vidaus, nuolat valyti, rūpintis technine priežiūra. Maža to - remontuoti, pilti tepalus ir kurą! O kur dar baudos už eismo taisyklių pažeidimus, kur nenumatytos išlaidos... Tiesa, prieš visą tai dar ir vairuotojo pažymėjimą įgyti reikia (o tai - dar keturženklė suma). Lyg to dar būtų maža, teks mokėti už parkavimą (arba jo ilgai ir nuobodžiai ieškoti deginant savo kurą ir gaištant laiką).
Taigi, ar verta turėti visas aukščiau aprašytas išlaidas ir stovėti spūstyse piko metu? O dar jei automobilį pavogs? Žinoma, galima ir kasko draudimu apsidrausti, bet tai - dar papildomos išlaidos, kurių dydis irgi atitinkamas.
Naudojantis metro - nei kamščių, nei avarijų, nei kur parkuoti reikia, nei draustis, nei kurą pilti, nei bijoti kad pavogs, jokia technine apžiūra rūpintis nereikia, be to - jokių baudų už eismo taisyklių pažeidimus... Asmeninis grotuvas kainuoja mažiau, nei magnetola.
Taigi, vis dėlto - daugeliui važinėti metro bus tiesiog paprasčiau, nei automobiliu. Nusiperki metinį bilietą miesto transportui ir važinėk, kiek tinkamas bet kuria kryptim kiek tik norisi... Jokių apylankų, jokių chuliganų keliuose. Ir dargi nereikia šalti, šlapti po lietumi bei kęsti vėją.
Svarbiausia, jog su metro iš taško A į tašką B nuvažiuoti bus tiesiog greičiau. Ir, beje, sveikiau planetai - mažiau CO2 dujų, mažiau ir žalos aplinkai. Be to, iš dalies tai - parama mūsų miestui Vilniui. Juk ateityje metro taps dar vienu mūsų miesto pajamų šaltiniu.
Tad skeptikams, kurie teigia neva "į metro persės tik tie, kurie dabar važinėja troleibusais, autobusais ir maršrutiniais taksi" galima atsakyti tik vieną - tai labiau švietimo klausimas, o ne metropoliteno apskritai.
Žuvis - kur giliau, žmogus - kur geriau!

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima kloti statmenai antžeminio transporto trasų arba laisvai pasirinkta kryptimi tai sutrumpina kelionės laiką.

Draugai

Blog'ai