Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Atėnų metropolitenas

Atėnų metropolitenas – tai antras pasaulyje metropolitenas. Duris atvėrė jis 1869 metais, t.y. tik šešeriais metais vėliau nei žymusis Londono Underground. Pirmoji trasa buvo 12 kilometrų ilgio ir ja anuomet važinėjo gariniai traukiniai. 1904 metais pakeitus garinį traukinį elektriniu, Atėnų metro tapo šiuolaikišku metropolitenu. 1957 metais pirmoji linija buvo prailginta iki 26 km. ir iki 2000 metų Atėnuose buvo vienintelė metro linija. Ruošiantis 2004 metų Olimpinėms žaidynėms buvo pastatytos dar dvi linijos. Dabar Atėnų metropolitenas laikomas vienu gražiausių ir šiuolaikiškiausiu metropolitenu pasaulyje. Metropoliteną eksploatuoja bendrovė „Attiko Metro“, kuri buvo įkurta 1999 metais.

Atėnų metro linijos


Metropoliteną sudaro 52 kilometrai:

Pirmoji linija (žalia) 25,6 km., su 24 stotimis. (1904m.)
Antroji linija (raudona) 12,4 km., su 14 stočių. (2000m.)
Trečioji linija (mėlyna) 13,7 km., su 10 stočių. (2000m.)

Atėnų metro schema

STOTYS

Stotys įrengtos labai moderniai, kai kuriose iš jų demonstruojami archeologiniai radiniai.

Metro stotis

Metro stotis



Visos metropoliteno stotys yra pritaikytos žmonėms su negalia. Bilietų kasos automatizuotos ir bilietus galima įsigyti kiekvienoje stotyje. Taip pat veikia sistema „palik ir važiuok“, kur galima įrengtuose parkinguose palikti automobilius ir važiuoti su metro. Stotyse įrengtos stebėjimo kameros užtikrinti keleivių saugumui. Stotyse draudžiama: rūkyti, vartoti svaigiuosius gėrimus, valgyti, prašyti išmaldos, tepti sienas ir pan. Kiekvienoje stotyje visada budi policijos ekipažas.
Atėnų metro linijose eksploatuojami šešių vagonų traukiniai, kurių talpa 1000 keleivių. Maksimalus eksploatacijos greitis 80 km/h. Metro važinėja nuo 5.30 iki 00.15 valandos kas 4 - 10 minučių, piko metu kas 3 minutes. Naudojimasis metropoliteno sistema per penkerius metus (2000–2005) išaugo 202%.
Dabar metropoliteno sistema Atėnuose sėkmingai ir sparčiai plėtojama toliau.