Metro bilietų sistema

Kiekviena šalis, nors ir naudodama tas pačias metro technologijas kaip ir kitos valstybės, jas pritaiko atsižvelgdama į kiekvieno miesto individualias savybes, plėtros lygį ir kitus bruožus. Atitinkamai kiekviena transportavimo sistema sukuria ir savo užmokesčio už važiavimą sistemą arba pritaiko kitose valstybėse jau naudojamą apmokestinimo būdą.

Žvelgiant į jau naudojamas metro bilietų sistemas, jas galima sugrupuoti štai į tokias :

1.važiavimo bilietą reikia nusipirkti iš anksto, kitu atveju nebus galima praeiti pro sukamąją kryžminę užtvarą, vartus ar kontrolierių ir patekti į stotelę;
2.reikia pirkti kortelę, papildytą tam tikra suma, iš kurios kaskart nuskaitomas mokestis elektroniniu, magnetiniu būdu;
3.bilietas perkamas iš anksto ir tikrinamas kontrolieriaus ar kitose šalyse vadinamojo mokesčio apsaugos inspektoriaus (Revenue Protection Inspector) prie įėjimo į transporto priemonę;
4.važiavimo bilietas perkamas iš anksto ir atsitiktinai tikrinamas kontrolieriaus;
5.bilietas įsigyjamas iš anksto ar važiuojant. Perkant pastaruoju būdu bilietas dažiausiai būna brangesnis. Patikrinimą vykdo kontrolierius.
Keleiviai dažniausiai gali įsigyti popierinį bilietą, metalinį ar plastikinį taloną ar elektroninę kortelę.

Daugkartinio naudojimo bilietai
Tai specialūs bilietai daugkartiniam naudojimui, kuriuose įtrauktas:

1.neribojamas įsėdimų skaičius tam tikram laikotarpiui;
2.neribojamas įsėdimų skaičius per tam tikrą dienų skaičių, kuris laisvai pasirenkamas (pavyzdžiui, 8 dienas per mėnesį);
3.daugkartinio papildymo bilietai (kortelės);
4.nuolaidos, taikomos asmenims su nuolaidą garantuojančiu pažymėjimu;
5.miesto kortelės (citycards) ar apžvalgos pažymėjimai (sightseeing passes), į kuriuos įtrauktas viešojo transporto bilietas.


Alternatyvūs mokėjimo būdai

Elektroninė mokejimo kortelė
Šios kortelės sukurtos, skirtos mokesčio nuskaitymui kompiuteriniais prietaisais. Jos gali būti:

1.kortelė su magnetine juostele – joje užfiksuota lengvata ir likusi pinigų suma, iš kurios magnetiniu būdu nuskaitomas mokestis kiekvieno naudojimosi metu;
2.popierinis bilietas su magnetine juostele (naudojama tik keliose sistemose, kur dar neišplito platikinės kortelės);
3.metro pasas (Toronte) ar metro kortelė (Niujorke);
4.kortelė (smartcard) - įprasto kreditinės kortelės dydžio, kurioje įtaisytas specialus mikroprocesorius.

Mokėjimas mobiliuoju telefonu
Keleivis savo mobilųjį telefoną panaudoja kaip mokėjimo prietaisą. Europoje ši naujovė dar tik pradėta plėtoti, tačiau jau yra priimtina trumpąja žinute sumokėti už važiavimą Zagrebe (Kroatija) ir Helsinkyje (Suomija). Taip pat nuo 2005-ųjų ši paslauga prieinama Pietų Korėjoje, o Japonijoje mobiliosios elektroninės kortelės (panačios į tas, kuriose įmontuotas mikroprocesorius).

Nemokamos transporto sistemos
Dažniausiai tokias nemokamas paslaugas gali teikti gana nedidelio dydžio transporto priemonių tinklas, kaip autobusai ar tramvajus. Tokio tipo sistemų teikiamas paslaugas finansuoja nacionalinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijos, remdamosis lėšomis, gaunamomis iš mokesčių ar bendradarbiaujant su privačiuoju verslu.

Nemokamas keliavimo pasas
Šiuo pasu gali naudotis tik tam tikra grupė keleivių, kuriems nereikia mokėti už važiavimo bilietą, dėl tam tikrų lengvatų. Tai studentai, pensinio amžiaus keleiviai, vaikai, tam tikrais atvejais darbininkai. Tačiau tokiems asmenims būtina pateikti lengvatas garantuojantį pažymėjimą.