Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus
Politikai teisę vadovauti | [−] |
Ekonomistas
Gitanas Nausėda
Efektyvi susisiekimo | [−] |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis
Negalima kalbėti | [−] |
VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas
Apsisprendimas statyti | [−] |
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas
Naujovių diegimas | [−] |
Filosofas
Vytautas Rubavičius
Metro projektas sustiprina | [−] |
Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis
Iki 2050 metų | [−] |
Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis
Kaip socialdemokratas, | [−] |
Seimo narys
Linas Balsys
Dirbdamas žurnalistu, | [−] |
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas
Tokio stambaus ir | [−] |
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas
LSA prezidiumas dar | [−] |
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys
Lietuvos statybos | [−] |
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas
Vilniaus metro, o ypač | [−] |
Viena priežasčių, dėl kurių kasdiena Vilnių paralyžiuoja milžiniškos automobilių spūstys – nesutvarkytas Vilniaus miesto visuomeninio transporto eismas. Autobusai ir troleibusai dažnai juda bet kaip – ne pagal grafikus, o ir tie grafikai nėra suderinti tarpusavyje – rodo Naujosios viešosios vadybos fondo atliktas tyrimas. Visa tai sėkmingai prisideda prie spūsčių didėjimo mieste. Kas gi miesto visuomeninio transporto organizavime yra ne taip?
Daugelis gyventojų turėtų būti susidūrę su situacija, kuomet norėdami nuvažiuoti, tarkim, į centrą, atėję į stotelė pamato, kad trys skirtingų maršrutų autobusai ar troleibusai, kuriais visais galima pasiekti kelionės tikslą, išvyko panašiu laiku. O iki kito artimiausio autobuso – vandenynas laiko. Trumpiau tariant, problema yra tame, kad žmogui dažnai tinka kelių skirtingų maršrutų transporto priemonės, tačiau visos jos atvažiuoja tuo pačiu laiku, o vėliau iki kitos panašios transporto priemonių plejados reikia laukti labai ilgai. Kodėl tai yra blogai?
Tarkime, centrą galime pasiekti trijų skirtingų maršrutų autobusais. Jei jie visi važiuos tuo pačiu laiku, žmogus, atsitiktinai atėjęs į stotelę, transporto priemonės vidutiniškai lauks 15 minučių. Idealiu atveju, jei jų eismas būtų sureguliuotas ir jie važiuotų kas 10 minučių, vidutinis laukimo laikas sumažėtu tris kartus – iki 5 minučių, o atsitiktinai atėjęs gyventojas vidutiniškai sutaupytų 2 litus (laiko nuostoliai).
Taigi, transporto laukimo laikas, kurį galima įvertinti pinigais, prisideda prie transporto priemonės pasirinkimo. Ilgesnis vidutinis transporto priemonės laukimo laikas skatina gyventojus naudotis automobiliais, o tai didina spūsčių problemą.
Beje, nesuderintas visuomeninio transporto eismas tėra viena iš visuomeninio transporto problemų. Vienas iš nedaugelio visuomeninio transporto „efektyvumo“ rodiklių, kurį skaičiuoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“, yra transporto priemonės užpildomumas. Laikoma, jog idealu, kai transporto priemonė užpildoma 100 proc. Problema čia yra tame, jog užpildomumo suvokimas yra iškreiptas – Vilniuje 100 proc. užpildytas autobusas laikomas tada, kuomet į jį neįmanoma įlipt, o žmonės, kurie šiaip ne taip įsibrovė, turi jaustis, kaip kadaise gabenami vagonais į Sibirą. Vakarų Europos miestuose šimtaprocentinis užpildymas yra tada, kuomet visos sėdimos vietos yra užimtos ir visi žmonės komfortiškai sėdi.
Tokia situacija dažnai susidaro ir dėl jau minėtos problemos – prasto eismo suderintumo. Gyventojai, ilgai laukę autobuso, susigrūda į pirmą atvykusį. Tuo tarpu po minutės ta pačia linkme važiuojantys autobusai yra pustuščiai.
Norint efektyviai spręsti transporto spūstis, vienas pirmųjų darbų – visuomeninį transportą padaryti patogų – sureguliuoti visuomeninio transporto eismą, peržiūrėti maršrutus, padidinti transporto priemonių skaičių keliuose. Visuomeninis transportas turi būti patogi, jauki transporto priemonė ir pirmasis darbas čia – plejadinį jo judėjimą paversti panašiais intervalais atvykstančiomis transporto priemonėmis. Tik tada gyventojai vėl atras visuomeninio transporto privalumus ir visuomenė įvaldys papildomą ginklą kovoje su spūstimis keliuose.
Naujosios viešosios vadybos fondo atlikto tyrimo santrauka publikuojama skiltyje tyrimai.
Pasakojimas apie Rennes miesto metropoliteną
Gerai butu metro
iš Pilaitės i Antaklni