Į 2009.10.15 “Delfi“ konferencijos tema: „Vilniaus dešiniojo Neries kranto plėtra – kokia dabartis ir ateitis?“ metu pateiktą klausimą: “Jūsų nuomonė apie metro statybą Vilniuje?“, vyr. architektas Linas Naujokaitis atsakė: “čia eina kalba apie miesto viešojo transporto sistemą, kurią verkiant reikia sutvarkyti. Atsakymą, kokią transporto priemonę mums pasirinkti, prieš 8 metus buvo įvardinta modernus lengvas tramvajus. O kad reikalingas metro, tai reikia įrodyti mokslinėmis studijomis, o ne kalbomis. Tos studijos ir įrodys, kokia transporto priemonė bus pasirinkta. Pradėjus spekuliacines kalbas apie metro, buvo sustabdytas pradėtas įgyvendinti modernaus tramvajaus projektas, ir miestas yra nublokštas 10-mečiu atgal”.

Todėl tenka priminti, kad anglų firmos “Scott Wilson Railways” Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu padarytos galimybių studijos duomenimis dvi linijos iš trijų netinkamos, o trečiosios tramvajaus linijos įrengimas galėtų atsipirkti tik tuo atveju, jei linijos trasoje už savivaldybės biudžeto lėšas esamos komunikacijos būtų perkeltos į kolektorius, atlikti archeologiniai tyrinėjimai, senamiesčio rūsių sutvirtinimas, įrengti laikini apvažiavimo keliai. Kadangi šiems darbams tektų skirti dideles lėšas, savivaldybė iš savo biudžeto jų skirti nepajėgtų. Be to, visi gyventojai dėl komplikuoto susisiekimo statybos metu patirtų dar ir papildomų nuostolių.

Tuo tarpu Lietuvos statybos inžinierių sąjungos atlikta metropoliteno įdiegimo galimybių studija nuteikia optimistiškai. Po žeme riedantis transportas iš tiesų padėtų realiai sumažinti automobilių srautus žemės paviršiuje, tokiu būdu išlaisvintų miestą nuo kamščių, taupytų miestiečių laiką, paliktų daugiau vietos viešosioms erdvėms, pėstiesiems, dviratininkams, būtų išsaugoti visi senieji želdynai. Nebūtų sunaikintas archeologinis sluoksnis, o vertingi radiniai galėtų papildyti požemines ekspozicijas.

Pagalvota ir apie finansavimą. Įvertinus valstybės finansavimo galimybes “gerais” laikais, nekalbant jau apie šio krizės laikotarpio biudžetą, teko ieškoti kitų išteklių (nesinori juk miesto nublokšti dar keliems dešimtmečiams atgal). 2007 m. įsikūrusi ir aktyviai metro klausimu dirbanti VšĮ “Vilniaus metro” šioje situacijoje mato metro projekto įgyvendinimą naudojantis PPP (viešo ir privataus sektorių partnerystė) principu. Šis modelis nėra naujiena tiek Europos šalyse, tiek Lietuvoje, tačiau tenka apgailestauti, kad iki šiol Lietuvoje nėra nei tradicijų, nei teisinės bazės sėkmingai viešojo ir privataus sektorių partnerystei. PPP plėtros Lietuvoje klausimais aktyviai domisi LNTPA (Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija), kurios narė yra ir VšĮ “Vilniaus metro”, tad daugiau informacijos visais šiais klausimais rasite kaskart apsilankydami mūsų svetainėje www.vilniausmetro.lt.
Maloniai kviečiame pasidalinti savo mintimis, idėjomis bei tapti “Metro sąjūdžio” nariu.

Nelikime abejingi miestui.

“Vilniaus metro”