Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Eismo brokas

Turbūt kiekvienas sostinės vairuotojas galėtų parodyti bent kelias sankryžas, gatves ar jų atkarpas, kur eismo sprendimai prasilenkia su sveiku protu. Vienos iš tokių vietų palydimos vairuotojų keiksmais, kitos atsiperka mažesnėmis ar didesnėmis avarijomis. Paradoksalu, bet dažnos tokių probleminių situacijų išsispręstų vien tik pakeitus kelio ženklus ar ženklinimą, pastačius ar panaikinus šviesoforą, jau nekalbant apie papildomų eismo juostų įrengimą.

Jau šiandien mūsų tinklapyje startuoja nauja rubrika - “Eismo brokas”. Tai rubrika, kuri gvildens minėtąsias eismo problemas ir bandys jas spręsti, žinoma, su skaitytojų pagalba. Visus siūlymus ir pageidavimus schemų ar nuotraukų pavidalu talpinsime ir viešinsime savo puslapyje. Opesnėmis ir įsisenėjusiomis eismo problemomis priversime susidomėti specialistus ir miesto valdžią, taip paskubindami tų problemų sprendimus.

Kviečiame visus, ne tik Vilniečius, fotografuoti, aprašyti ir siųsti mums pasiūlymus, kur ir kaip būtų galima pagerinti transporto ir pėsčiųjų eismą jūsų mieste. Kartu mes galime daugiau.

Verkių bei Žirmūnų gatvės Vilniuje – reikšmingos ir piko metu ne vieno tūkstančio vairuotojų naudojamos gatvės. Tačiau šių gatvių sankirta, panašu, jog nėra iki galo subalansuota. Šioje vietoje automobilių srautai paskirstomi kelio ženklų. Tačiau ar šis paskirstymas tikrai yra efektyvus?







Autorius Tadas Kavaliauskas

Vilniui spūstys – įsisenėjusi žaizda, nuo kurios niekaip negalime išsigydyti. Tad jei jau nėra daromi radikalūs pasikeitimai, tai gal bent būtų galima pradėti nuo mažų. Šios idėjos paspyrėtas, vienas ištikiaumiausių „Eismo broko“ gerbėjų mums pasiūlė panagrinėti esamą situaciją Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje.

Autorius Dalius Maniušis

Šių dienų Vilniaus miesto viena didžiausių problemų – susisiekimo infrastruktūra. Kasdienės spūstys gatvėse tapo jau įsisenėjusia žaizda, kurią labai sunkiai sekasi gydyti.

Vienas iš tokių miesto skaudulių – Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryža. Čia kasdien nusidriekia didžiulės automobilių eilės, o piko metu ši sankryža tampa ypatingai problematiška.

aut.: Valentas Linkevičius


Spalio 29-oji diena – tai ta diena, kai „pagaliau“ buvo atnaujintas savanorių prospekto ruožas tarp Žemųjų Panerių ir naujojo Lazdynų tilto (esančio virš Savanorių žiedo). Tam tikrose atkarpose pirmąja gatvės juosta vėl leidžiama naudotis tik viešajam transportui.

Autorius Valentas Šalkauskas

Vienas „Eismo broko“ skaitytojų pasiūlė mums žvilgterėti į esamą Pylimo gatvės situaciją. Ši gatvė – viena iš Vilniaus senamiesčio arterijų, kuria kasdien naudojasi galybė miestiečių. Vilniaus senamiestyje eismas ganėtinai intensyvus, kadangi čia yra sukoncentruota daugybė darbo vietų, bei miestiečių lankytinų objektų. Tad nenuostabu, kad čia vairuotojai skuba ir yra brangi kiekviena minutė. Na o Vilniui spūstys – įsisenėjusi žaizda, nuo kurios niekaip negalime išsigydyti. Tad jei jau nėra daromi radikalūs pasikeitimai, tai gal bent būtų galima pradėti nuo mažų.


Štai pabandykime paanalizuoti Pylimo gatvę.

Vilniaus savivaldybės taryba nusprendė, jog Šv. Dvasios gatvė, esanti Vilniaus senamiestyje, privalo būti rekonstruota. Lėšų renovacijai turėjo skirti gatvės gyventojai bei savivaldybė. Be to, savo įnašą žadėjo įnešti ir bendrovė Leidybos centras. Ši gatvė turėjo būti rekonstruota jau 2009-ųjų spalį, tačiau savivaldybės abejingumas miesto infrastruktūros klausimais stebina ir verčia atidėlioti renovacijos planus. Gatvėje grioviai, šiukšlės. „Neįsivaizduoju, kaip čia vilniečiai gyvena“ – stebėjosi Vilniaus vicemeras Stanislovas Šriūbėnas. Viskas, ką savivaldybė iki šiol sugebėjo padaryti, tai jau 2008-ųjų Lapkritį uždrausti eismą šia gatve.

Plačiau skaitykite: Istorinę gatvę paliko likimo valiai

Autorius Mindaugas Stankovičius

Vilniaus mieste esti labai įdomių ir kartais su logika prasilenkiant suprojektuotų gatvių. Vienas mūsų skaitytojų pasiūlė „Eismo brokui“ atvykti į Palangos gatvę.

Situacija šioje gatvėje savotiška. Vienas gatvės kraštas rezervuotas Bulgarijos Respublikos ambasados parkingui, o tuo tarpu kitas kraštas priklauso dviračių takui. Tad vidurinajai gatvės daliai nebedaug pločio ir belieka. Čia automobiliams sunkiai įmanoma prasilenkti net ir užvažiavus ant dviračių tako. Dėl to įvažiavimas ir išvažiavimas iš šios gatvės tampa ganėtinai problematiškas.

Autorius Valentas Šalkauskas

Vis didėjantis autotransporto kiekis Vilniaus mieste kelia vis didesnį vilniečių nepasitenkinimą. Be abejo, kamščių problemą išspręsti yra labai sunku, tačiau yra daugybė vietų, kurios reikalauja labai nedidelio atnaujinimo ir tam tikras transporto srautas judėtų greičiau.

Viena tokių vietų yra Pilaitės ir Laisvės prospektų sankirtoje.



Autorius Mindaugas Stankovičius

„Eismo brokas“ nagrinėja susisiekimo problemas ne tik Vilniuje. Šį kartą paanalizuosime Mažeikių miesto situaciją.

Mažeikių gyventojai jau daugybę metų kenčia geležinkelio linijos, dalijančios miestą į dvi dalis, nepatogumus. Visos geležinkelio bėgių pervažos yra vieno lygio, todėl, važiuojant traukiniams ir esant uždarytai pervažai, vairuotojams tenka laukti eismo spūstyse. Na, o pėstieji ir dviratininkai, rizikuodami gyvybe, kerta geležinkelio bėgius draudžiamu metu.

Ypač pavojinga vieta susidariusi geležinkelio pervažoje ties Geležinkelio ir Laisvės gatvių sankryža, kur ypač didelis automobilių srautas.

Autorius Mindaugas Stankovičius

Vilniuje jau nieko nebestebina vaizdas keliuose, kai vairuotojai savavališkai susispaudžia ir sudaro papildomą eismo juostą, kur jos nėra. Tačiau ar tai yra gerai? Tai – kelių eismo taisyklių pažeidimas.



Tokia situacija neretai įvyksta ir Minties - Žirmūnų gatvių sankirtoje.

Autorius Tadas Kavaliauskas

Antrasis “Eismo brokas”, kurį atradome benagrinėdami Savanorių žiedą – susisiekimas su Laisvės prospekto skirtingomis gatvės pusėmis šalia žiedo ties Eigulių stotele.

Situacijos planas

Vienas mūsų aktyvių skaitytojų Andrius Bleizgys, pasiūlė išanalizuoti Kalvarijų gatvėje esamą situaciją. Iš tiesų Kalvarijų gatvė jau ne vienerius metus yra tikras vilniečių galvos skausmas. Kalvarijų gatvės eismo pralaidumas neatitinka esamo transporto srauto. Dėl to šioje gatvėje piko metu nuolat nusidriekia automobilių eilės. Ypač didelė automobilių grūstis susidaro tarp Ozo ir Ateities gatvių.





aut. Tadas Kavaliauskas

Pirmasis „Eismo brokas“, kurį mums išnagrinėti pasiūlė nuolatinis tinklapio lankytojas,  įvažiavimas į Savanorių žiedą iš visai neseniai įrengtos Tūkstantmečio gatvės. Pripažinkime, kad naujasis viadukas sumažino spūstis šioje miesto vietoje ir palengvino situaciją išvažiuojantiems iš miesto, tačiau iki galo eismas šiame transporto mazge liko taip ir neišspręstas.

Transporto mazgas Savanorių – Geležinio vilko ir Tūkstantmečio gatvių sankirtoje

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas, elektros kabelius nutiesti požemyje, o parduotą žemę galima užstatyti.

Draugai

Blog'ai