Reply to comment

Atrodo visai realu, kad po penkerių - aštuonerių metų Vilniuje važinėsime metro. Tuomet, kai politikų kalbos turės virsti darbais, neabejotinai kils klausimas, kas ir kaip organizuos metro statybas? Tai svarbu, nes pasirinkus netinkamą įgyvendinimą, projektas gali pabrangti, užsitęsti ar net žlugti.


Viskas priklausys nuo to, iš kokių šaltinių vyks metropoliteno statybos finansavimas. Vienas galimų finansavimo planų, pasak Naujosios viešosios vadybos fondo specialistų, būtų galimybė pritraukti Europos sąjungos finansavimą šiam projektui. Miestų patirtis rodo, kad tokiems projektams galima gauti iki 50 proc. projekto sumos finansavimą. Kita dalis (apie 40 proc.) galėtų būtį skolinama iš bankų, o likusi suma (10 proc) — finansuojama iš valstybės iždo.

Ar tai pakeliama našta mokesčių mokėtojams, galima spręsti pažvelgus į Kelių plėtros programą, kurios sąmata sudaro apie 1,2 mlrd. litų kasmet. Tuo tarpu 10 proc. Metropoliteno projekto sumos, kurią turi turėti pati valstybė, sudarytų vos 300 mln. litų. Išskirsčius šią sumą 5 metų statybos laikotarpiui ir atseikėjus tuos pinigus iš jau minėto Kelių fondo, metro statyba kasmet kainuotų po 60 mln. litų. Palyginus su 1,2 mlrd. litų Kelių fondo suma tai tikrai neatrodo daug. Savaime suprantama, tam reikėtų keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, nes šios programos lėšos kitoms reikmėms, pvz., metropoliteno statybai, naudoti neleidžia pats įstatymas.

Pasiskolinta 40 proc. dalis (apie 1,2 mlrd. litų) dešimties metų laikotarpyje suskiltų į 120 mln litų kasmet, taip pat prisidėtų palūkanos. Bendroje sumoje kelių tiesimo fondas nuo 1,2 mlrd. litų sumažėtų iki 1.02 mlrd. litų, tačiau tuo metu Vilniuje jau būtų pastatytas metro. Kitų miestų patirtis rodo, kad vilniečių patiriami 1,5 mlrd. litų nuostoliai galėtų sumažėti bent trečdaliu, taigi mažų mažiausiai 500 mln. litų grįžtų i miestiečių kišenes.

Tam, kad šitoks sumanymas virstų tikrove, Vilniaus miesto savivaldybės taryba turi pritarti metro statybai Vilniuje. Miesto valdžia įtrauktų metropoliteną į bendrąjį Vilniaus planą, strateginius dokumentus ir suderintų projekto finansavimą su centrine valdžia bei užtikrintų ES finansavimo garantijas.

Šiuo etapu metro įgyvendinimą perimtų vyriausybė, pripažindama sostinės projektą nacionalinės svarbos (kaip Valdovų rūmus, Tūkstantmečio stadioną ir pan.). Metro nėra vien tik Vilniaus rūpestis. Juk tvarkyti reikalų į sostinę kasdien atvažiuoja 150 tūkst. nevilniečių, čia įsikūrusios visos valstybinės institucijos, ministerijos, galop sostinė juk yra visos šalies gyventojų rūpestis.

Nacionalinės svarbos projektai finansuojami iš nacionalinio biudžeto, būtent šiuo pagrindu lėšos iš Kelių plėtros programos galėtų būti nukreiptos į metro statybą. Tam LR Seimas turėtų priimti Metro įgyvendinimo įstatymą, analogišką Valdovų rūmų įstatymui, kurio pagrindinė reikšmė būtų finansavimo užtikrinimas iš valstybės biudžeto. Įstatyminė nuostata, nustatanti įpareigojimą kiekvienų metų iždo sąmatoje skirti eilutę metropoliteno statybai, bus garantas, kad statybos neužsitęs (pvz. kaip atsitiko Varšuvoje). Finansavimas iš valstybės iždo Lietuvos sąlygomis yra geriausias garantas, kad statybos nesustos ir vyks pagal planą.

Apibendrinant, metro specialistai žino kelią, kaip turėtų būti organizuojamas pasirengimas diegti metro, kad statyba būtų finansuojama tinkamai, operatyviai ir nevilkinant projekto. Tai itin svarbu, nes, kaip minėta, Varšuvoje dėl netinkamo įgyvendinimo metropolitenas buvo įrenginėjamas ilgiau kaip 70 metų, o statybos kaina išaugo penkeriopai. Dabar tai leidžia tramvajaus šalininkams pirštu baksnoti į blogą Lenkijos metro pavyzdį ir nepagrįstai prieštarauti metro statybai Vilniuje.

Reply

  • Web page addresses and e-mail addresses turn into links automatically.
  • Lines and paragraphs break automatically.

More information about formatting options

CAPTCHA
This question is for testing whether you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.

Sekite mus "Facebook"