Reply to comment

Jau trečiame LNTPA VPP (Viešojo ir privataus sektorių partnerystės) darbo grupės susitikime kalbėta aktualiais klausimais dėl VPP kaip modelio greitesnio ir aiškesnio reglamentavimo, dėl konkrečių projektų įgyvendinimo. Susitikime dalyvavo atstovai iš Vyriausybės, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, nekilnojamojo turto specialistai, teisės ir finansų ekspertai.

Susitikimo metu trumpai pristatytos ir aptartos neseniai patvirtintos Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės bei komisija, kuri teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl centrinės valdžios viešojo ir privataus partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo.

Finansų ministerijos atstovė D.Vaitiekūnienė kalbėdama apie VPP pabrėžė, kad dar trūksta supratimo kas yra Partnerystė ir ką ji apima. Ji sako, kad Partnerystės modelis tai nėra „nuoga" statyba ar rekonstrukcija. Svarbu, kad VPP projektas užtikrintų veiklos tęstinumą, kažkokių paslaugų teikimą ir projektui pasibaigus (pvz. administravimo paslaugos ir kt.). „Konkursai skelbiami ne statybų rangos darbams, o paslaugai", - kalbėjo ministerijos atstovė. Ji taip pat akcentavo sistemingo ir kryptingo darbo svarbą, proceso valdymą, kontrolės užtikrinimą. Finansų ministerija aktyviai dalyvaus projektų vertinime, ypatingai finansinės jų dalies.

Dėl supratimo stokos apie VPP pritarė p. Vaitiekūnienei ir LNTPA darbo grupės vadovas J.Zykus. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad per didelis VPP reglamentavimas gali sukurti nereikalingus barjerus projektų įgyvendinimui. Pasak jo, laikas labai svarbus faktorius, o užsitęsus perteklinėms biurokratinėms procedūroms VPP projektai gali ir likti tik „ant popieriaus". Jam pritarė ir kiti dalyvavę verslo atstovai, kurie įsitikinę, kad reikia mažiau suvaržymų, o daugiau galimybių ir abipusio pasitikėjimo.

Vilniaus savivaldybės L. e .p. Investicijų projektų skyriaus vedėja R.Cibulskienė akcentavo, kad didžiausias postūmis bei akstinas VPP projektams yra privati iniciatyva ir investicijos. Ji mano, kad VPP pagalba sukuriama nauja kokybė ir standartai, kaip pavyzdį pateikė „Halės" turgavietę, Kuprijoniškių statybinių atliekų perdirbimo aikštelę.

Jos nuomone, sėkmingiems VPP projektams būtinas geranoriškumas ir pasitikėjimas iš viešojo ir privataus sektorių, taip pat mažiau biurokratijos ir politizuotų sprendimų. Vilniaus savivaldybė, būdama viena aktyviausių tokių projektų skatintoja ir rengėja artimiausiu metu numato skelbti Balsių mokyklos statybos ir ūkio priežiūros konkursą, teikia Tarybai svarstyti pėsčiųjų tunelių statybos ir valdymo bei gatvių rekonstrukcijų Vilniaus mieste projekto įgyvendinimo viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu projektą, ateityje numato skelbti požeminių automobilių parkavimo aikštelių įrengimo ir valdymo konkursus.

Dar kartą pasidžiaugta, kad yra pradėtas pilotinių VPP projektų svarstymas, taip pat pažymėta, kad šiuos projektus būtina pristatyti ir potencialiems jų vykdytojams bei finansuotojams - verslo ir finansinių institucijų atstovams, kadangi partnerystės procesas negali būti vienašališkas ir dabartinis „pasitikrinimas" sumažintų klaidų tikimybę rengiant projektus ir toliau skelbiant konkursus, taip taupant sunkmečiu ypač brangų laiką bei mokesčių mokėtojų pinigus.

Ūkio ministerijos atstovas T.Jagminas atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad prieš pradedant įgyvendinti VPP projektus būtina atlikti namų darbus ir įvardino tokius kaip strategija ir ilgalaikiai planai; politinė valia; ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, jų valdymo mechanizmai; konsultacinė metodinė pagalba projektų vykdytojams.

Susitikime kalbėta apie transporto infrastruktūros projektų dalį bendrame VPP projektų krepšelyje Europoje ir pasaulyje. Pasaulinė patirtis liudija, kad tokie projektai sudaro beveik 80 proc. visų projektų ir bene lengviausiai pritaikomi. Lietuvoje pasirinktos platesnės pilotinių projektų taikymo sritys - transportas, švietimas, sveikatos, viešosios tvarkos infrastruktūra. Kaip šio modelio privalumas įvardintas lengvesnis minėtų projektų „tiražavimas" ateityje, pritaikant juos pagal poreikį kitų šalies miestų savivaldybėse ir valstybės lygmenyje.

Susitikimo dalyviai sutarė parengti bendrą poziciją dėl esamų Taisyklių tobulinimo bei VPP proceso spartinimo, o ateityje rengti panašius susitikimus periodiškai bei sekti šio proceso „pulsą", keistis informacija. Pripažinta, kad reikalingas didesnis supratimas ir konsensusas tarp Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos - tai užtikrintų proceso sklandumą, laiko taupymą ir atneštų didesnę naudą visoms pusėms.

Susitikimo metu asociacijos „3P" direktorius A.Šiaudinis pakvietė visus į konferenciją „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės perspektyvos Lietuvoje", kuri vyks gruodžio 10 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Konferencijos organizatoriai: Viešojo ir privataus sektorių partnerystės asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, LR ūkio ministerija, LR finansų ministerija.

LNTPA info.

Reply

  • Web page addresses and e-mail addresses turn into links automatically.
  • Lines and paragraphs break automatically.

More information about formatting options

CAPTCHA
This question is for testing whether you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.

Sekite mus "Facebook"