Reply to comment

Vilnius - ne tik didžiausias šalies miestas, bet ir pagrindinis investicijų traukos centras. Sostinė sukuria netgi 38 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vilniaus miesto vicemero Jono PINSKAUS teigimu, sunkumą yra nemažai, todėl nepamatuotų idėjų laikas baigėsi ir atėjo metas dirbti realius darbus - tai padės įveikti nesklandumus.

- Vienu metu atrodė, kad Vilniuje vienas po kito įgyvendinami svarbūs projektai, investuotojų čia - eilės. Ar šiandien prie savivaldybės durų rikiuojasi investuotojai, ar savivaldybė turi jiems ką pasiūlyti?

- Investuotojų per vieną dieną neatsiranda. Pas mus procedūros yra gana sudėtingos, trunka ilgai, ypač planavimo ir projektų derinimo. Pačios statybos vyksta kur kas greičiau nei dokumentų rengimas. Šiandien sostinėje yra keli labai svarbūs projektai, kur darbai jau pradėti ar jau baigti. Vienas tokių - vietoj nugriautų sovietmečiu planuoto jaunimo viešbučio konstrukcijų statomas verslo kompleksas „Quadrum". Ne taip seniai atidarytas prekybos centras „Ikea" nustebino populiarumu ir nauda vilniečiams. Tiesiami aplinkkeliai, kurių keli etapai jau baigti praėjusiais metais. Tarp 2014-2020 metų planų yra ne tik aplinkkelių, bet ir kitų naujų gatvių tiesimo darbai.

Pradėtas didelis projektas - buvusios „Velgos" gamyklos teritorijos pertvarkymas. Čia turėtų iškilti dar vienas „Akropolis" ir gyvenamųjų namų kvartalas, visas projektas įgyvendinamas privačiomis lėšomis. Buvusios gamyklos „Skaiteks" teritorijos pertvarka irgi vykdoma privačiomis lėšomis, savivaldybė prisideda tik prie infrastruktūros plėtojimo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ši teritorija užteršta sunkiaisiais metalais ir bus visiškai išvalyta, o tai labai svarbu miestui.

Kalbant apie tai, ar savivaldybė turi ką pasiūlyti privatiems investuotojams, tokių projektų yra. Pavyzdžiui, Liepkalnio žiemos sporto centras, kur privatūs investuotojai kuo puikiausiai išplėtojo kompleksą. Dar vienas pavyzdys - Vismaliukų investicinė inovacijų zona, kur bus parengta visa infrastruktūra ir sudarytos sąlygos investuoti į pramoninius tyrimus, technologijas, gamybą, gaminių testavimą, pastatus, žmogiškųjų išteklių ruošimą verslui ir pramonei.

Rengiami dokumentai dėl požeminių ir antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių statybos. Toks projektas galėtų būti įgyvendinamas pagal viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo arba pagal veiklos nuomos modelį.

Reikia pažymėti, kad investicijos į miestą savaime neateina. Atliekama daug parengiamųjų namų darbų. Savivaldybė kuria verslo skatinimo programas, ieško įvairių finansavimo šaltinių. Vienas ryškiausių ir gyventojams apčiuopiamų pavyzdžių yra senamiesčio širdyje atnaujintas Bernardinų sodas. Parko restauravimo darbai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

- Kaip sprendžiamas klausimas dėl sustabdytų projektų, tokių kaip Nacionalinio stadiono statyba?

- Nacionalinio stadiono techninis projektas yra parengtas, jis buvo pradėtas įgyvendinti, sumontuota dalis konstrukcijų. Vienintelis klausimas, dėl kurio projektas sustojo - finansavimo. Savivaldybei toks projektas yra per brangus. Šio stadiono pavadinimas pasako, kad tai - valstybinės reikšmės objektas. Kokia situacija šiandien? Galima džiaugsmingai pareikšti, kad po ilgų diskusijų iš Finansų ministerijos gavome patvirtinimą, kad pritarta tolesniam stadiono statybų finansavimui. 229 mln. litų bus skirta paties stadiono statybai, dar 118 mln. litų - infrastruktūrai. Dabar teliks pasitvirtinti veiksmų planą. Nacionalinį stadioną tikrai pastatysime.

Žinoma, būta prieštaravimų, susijusių su šio projekto baigimu, buvo siūlomos įvairios alternatyvos, tačiau Vyriausybei jos pasirodė netinkamos.

- Miesto centre, bankrutavus savininkui, apleistas liko „Žalgirio" stadionas bei Koncertų ir sporto rūmai. Kokia galima šiųdviejų objektų ateitis?

- Miesto vadovai turi savo šiųdviejų objektų viziją, ji buvo pateikta svarstyti. Bet viskas sustojo bankrutavus Ūkio banko investicinei grupei. Stebime bankroto procedūrą, nes nesame abejingi tam, kas bus šioje vietoje. Labai norėtume, kad mūsų ankstesnė vizija būtų įgyvendinta: stadiono vietoje būtų statomas prekybos centras, o ant jo stogo - iki 5 tūkst. žiūrovų talpinantis futbolo stadionas. Buvome atlikę konferencijų turizmo plėtros studiją, kuri parodė, kad vienas geriausių sprendimų pritaikyti Koncertų ir sporto rūmus - įrengti konferencijų centrą. Konferencijų turizmas turi didelę paklausą, o Vilniaus miestas tam labai tinkamas. Šios vizijos galėtų atgimti pasibaigus bankroto procedūroms.

- Urbanistai nuolat akcentuoja, kad sostinė nebeturi plėstis į pakraščius, būtina sutvarkyti apleistas teritorijas centrinėje miesto dalyje. Ar tokios teritorijos baigiamos tvarkyti?

- Su urbanistų nuomone tikrai reikia sutikti. Gyvename pernelyg prabangiai, miestas išsibarstęs į pakraščius. O savivaldybei tai kainuoja išties brangiai, nes reikia sukurti infrastruktūrą: kelius, apšvietimą, vandentiekio bei nuotekų sistemas, viešąjį transportą. Ką ir kalbėti apie socialinę infrastruktūrą: vaikų darželius, mokyklas, gydymo įstaigas. Gyventojų skaičius sostinėje auga ir, tikėtina, augs, bet reikia dėti pastangas, kad ne plėstumėmės į pakraščius, bet didintume gyventojų tankį miesto ribose.

Buvusios pramonės teritorijos tvarkomos, kai kurios jau sutvarkytos. Čia kuriasi vadinamieji loftai, statomi kitos paskirties objektai, valomos užterštos teritorijos.

- Sostinės gyventojų apklausos rodo, kad vienas aktualiausių klausimų mieste - susisiekimo. Siūlomi sprendimai, jie vertinami įvairiai. Kokį matytumėte viešojo transporto modelį, padėsiantį spręsti susisiekimo problemas?

- Ar aš už metro, ar tramvajų? Vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Tačiau nenoriu mėginti išrasti dviratį, kai jis seniausiai išrastas. Kad ir koks būtų transportas - greitasis autobusas, troleibusas, tramvajus, lengvasis automobilis - jis važiuoja viename lygyje. Žvelgiant į pasaulinę patirtį, racionaliausiai ir ekonomiškiausiai automobilių spūsčių bei susisiekimo klausimą sprendžia metro. Šis transportas važiuoja ir žiemą, ir vasarą, nereikia valyti kelių, nereikia sustoti sankryžose prie šviesoforų. Be to, galima pervežti daugybę žmonių. Jeigu kai kuriuose miestuose nebūtų metro, padėtis būtų tiesiog katastrofiška.

Vilniuje metro nepastatysi per metus, netgi per penkerius. Sostinės plėtrą turėtume suprojektuoti mažiausiai dešimt metų į priekį. Tačiau klausimas dėl metro nėra išspręstas teisiškai: kaip tiesti linijas po privačiais sklypais, su kuo derinti sąlygas, taip pat reikia priimti metro įstatymą. Tam išsiaiškinti reikėtų mažiausiai metų. O kur dar projektavimas, statybos? Manau, parengiamųjų darbų reikėtų imtis jau dabar. Jeigu visa tai atidėsime dar septyneriems ar dešimčiai metų, turėsime daug problemų. Juk gyventojų skaičius išaugs, o miesto gatvės nepritaikytos transporto srautams didėti. Tiesiog uždusime spūstyse. Negalime besąlygiškai riboti gyventojų skaičiaus augimo, pastatų aukštingumo - miestas turi būti šiuolaikiškas.

- Įvairios tarptautinės organizacijos, vertindamos investicinę aplinką, pabrėžia miestų saugumą, nusikalstamumo lygį. Kiek pastangų dedama, kad Vilnius būtų kuo saugesnis?

- Daugelyje miesto vietų veikia vaizdo stebėjimo sistema, kurią kontroliuoja policija. Savivaldybė turi įsteigusi tvarkos palaikymo padalinį, jo darbuotojai ne tik stebi netinkamai paliktus automobilius, bet ir visapusiškai padeda policijos pareigūnams. Saugumui didelę reikšmę turi gatvių apšvietimas. Yra vietų, kuriose reikėtų pasitempti šiuo klausimu, keisti susidėvėjusią ir neekonomišką infrastruktūrą. Dabar rengiamas projektas, kurį įgyvendinant būtų atnaujinta gatvių apšvietimo sistema, padidintas žibintų skaičius, tuo pačiu sumažintos eksploatavimo išlaidos. Manau, bus išspręsta daug problemų, ir miestas bus dar saugesnis.

- Ko trūksta, kad investicinė aplinka Vilniuje būtų dar palankesnė?

- Ekonomikos laikraščio „The Financial Times" leidinys „FDI Magazine", publikuojantis naujienas apie tiesiogines užsienio investicijas ir pasaulinę apžvalgą apie investicijas, Vilniui skyrė pirmąją vietą pagal ekonominį investicijų efektyvumą, infrastruktūrą, draugiškumą verslui.

Manau, reikia dirbti nemažinant apsukų, ruošti ir teikti rinkai produktus, daryti viską, kad investuotojai susidurtų su kuo mažesnėmis biurokratinėmis kliūtimis. Investuotojai turi jaustis saugiai ir komfortiškai visomis prasmėmis.


METRO AR TRAMVAJUS?

Vilniaus miesto taryba dar 2012 metų pabaigoje nusprendė, kad artimiausius trisdešimt metų sostinėje bus diegiamas naujos rūšies transportas. Tuomet posėdžiavę Vilniaus politikai, gvildenę metro ir tramvajaus klausimus, nutarė, kad sostinės gatvėmis važinės greitasis šiuolaikinis tramvajus. Projektą buvo tikimasi pradėti įgyvendinti jau šiais, 2014-taisiais, metais, gavus Europos Sąjungos (ES) paramą, o pirmą iš trijų planuotų linijų Santariškės-Stotis baigti iki 2016 metų. Skaičiuota, kad tam prireiktų daugiau kaip 300 mln. litų.

Kadangi Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas greitąjį tramvajų norėjo įdiegti jau praėjusią kadenciją, dabar pagrįstai kyla abejonių dėl šios transporto priemonės reikalingumo ir patogumo. Nors planuose tebėra greitojo tramvajaus tiesimo linijos, kurias galutinai įdiegti numatyta iki 2040 metų, alternatyvių transporto rūšių šalininkai švenčia savo pergalę.

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui. Tai pirmas žingsnis politinio apsisprendimo link - tai visose šalyse yra brangiausias ir ilgiausiai trunkantis metropoliteno projektų įgyvendinimo etapas.

Metropoliteno įstatymas nereglamentuoja konkretaus miesto (Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos) projekto įgyvendinimo. Šį darbą turės atlikti Vyriausybė ir tų miestų savivaldybės. Tačiau abejojama, ar kuriame kitame Lietuvos mieste, išskyrus Vilnių, galėtų būti pastatytas metro.

Metro šalininkai teigia, kad tai - pati efektyviausia viešojo transporto priemonė, galinti pigiai vienu metu pervežti didelį srautą keleivių. Taip, tai brangus projektas, tačiau biudžeto pinigų tam galbūt neprireiktų sudarius palankias sąlygas investuotojams. Skaičiuojama, kad metro diegimo koncesijos laimėtojas, sudaręs sutartį pirmajai linijai Pilaitė—Centras, investavęs 150 mln. litų ir pasiskolinęs iš banko dar 850 mln. litų, per 25 metus į Lietuvos biudžetą sumokėtų apie 300 mln. litų, pats uždirbtų 500 mln. litų, o bankams sumokėtų apie 700 mln. litų.

Kita numatoma metro nauda: sumažės nuostoliai dėl automobilių spūsčių, nekilnojamojo turto šalia metro trasos vertė ženkliai išaugtų, gyventojai taupys laiką ir pinigus važiuodami metro, o ne automobiliais - šiuo metu dėl spūsčių sostinės gatvėse patiriama apie 2 mlrd. litų nuostolių.

Reply

  • Web page addresses and e-mail addresses turn into links automatically.
  • Lines and paragraphs break automatically.

More information about formatting options

CAPTCHA
This question is for testing whether you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.

Sekite mus "Facebook"