Guminių ratų metro yra viešojo transporto sistemoje taikoma technologija, naudojanti dalį kelio ir vieną geležinkelio bėgį arba du geležinkelio bėgius. Ši transporto priemonė turi ratus su guminėmis padangomis, bei rieda betonu su vienu vairuojamuoju bėgiu, H-formos specialaus lydinio bėgiais arba plokščiais bėgiais. Priešingai nei geležinkelio traukinio, guminių ratų metro nereikia vairuoti. Dauguma guminių-ratų traukinių yra specialiai statomi ir projektuojami konkrečiai sistemai, kurioje jie veiks.  Ši transporto priemonė yra varoma elektra, tiekiama vieno bėgio, ar abiejų, vedamųjų bėgių.

Pranašumai

1. Guminių-ratų metro važiuodamas nesukelia plieninių ratų traukiniams būdingo triukšmo, o tai neabejotina nauda netoliese įsikūrusiems gyventojams.
2. Stabilus važiavimas, be svyravimų į šonus.
3. Didesnis pagreitis.
4. Galimybė kilti ir leistis žemyn statesniu nuožulnumu (nuožulnumas apie 13%), nei tai galėtų padaryti tradicinis plieninių ratų traukinys.

Trūkumai

1. Sunaudoja daugiau energijos.
2. Kelionės metu išskiria daugiau nei įprasta šilumos.
3. Senesnės versijos tokio tipo metro greitai praranda savo traukimo pranašumą atšiauriu oru (ypač dėl sniego ir ledo). Dėl šios priežasties visas Monrealio metro yra vairuojamas. Ratų pakėlimas ir ypatingi briaunoti takai, panaudoti Paryžiaus metro šeštojoje linijoje, leido sumažinti šią problemą.
4. Svorio pranašumai yra minimalūs, todėl kad tradiciniai plieniniai ratai ir bėgiai yra dalis sistemos kaip saugumo garantas. Tiesą sakant, gali veikti dvi sistemos paraleliai, tačiau tai brangiau statyti, įdiegti ir išlaikyti.
5. Traukimo energijai virstant šiluma, būtina intensyvi tunelių ventiliacija. Naudojant guminius ratus, išsiskiria dar daugiau šilumos, kadangi ši sistema reikalauja daugiau energijos. Tai lemia dar didesnį ventiliacijos problemos aktualumą.
6. Guminiai ratai dėvisi greičiau todėl juos reikia dažniau keisti. Nors šių ratų komplekto kaina mažesnė nei plieninių, tačiau jų keitimo dažnis daro šį pasirinkimą brangesniu.

Pirmieji bandymai

Po Antrojo Pasaulinio karo Paryžiaus metro buvo taip apleistas, jog reikėjo įdėti daug pastangų galvojant, kaip atnaujinti šią transporto sistemą. Guminių ratų technologija iš pradžių buvo pritaikyta būtent Paryžiaus Metro. Prie to įgyvendinimo prisidėjo tokios įmonės kaip Michelin, kuri tiekė padangas ir valdymo sistemą, Renault, kuri aprūpino transporto priemonėmis. Pirmasis bandomasis važiavimas įvyko 1951 metais. Dėl per aukštų kainų buvo pakeistos ne visos trasos naujomis, pritaikytomis guminiams ratams. Šiuo metu taip nebėra daroma nei Paryžiuje, nei kitur. Dabar guminių-ratų metro yra statomas tik naujose sistemose ar linijose. Pirma visiškai guminių ratų metro sistema buvo pastatyta Monrealyje, Kanadoje. Kitos naujai statomos guminių ratų sistemos panaudojo automatizuotus traukinius, kuriems nereikia mašinistų. Pirmoji tokia sistema atidaryta Lilyje, o nuo to laiko taip pat buvo pastatytos ir Tulūzoje, Rene, Kobėjoje (Japonija).

Miestai, kurių metro sistema naudoja šią technologiją

Monrealio (Kanada); Santiago (Čilė); Laon, Lilio, Lyon, Marselio, Paryžiaus, Renne, Tulūzos (Prancūzija); Turino (Italija); Kobe, Hirosimos, Saporo, Tokijo (Japonija); Meksiko (Meksika); Singapūro; Taipei, Taivano (Kinija); Čikagos, Ilinojaus (JAV).